depresijosklubas.lt

- 2012 11 14, 13:32 #286374 Man patinka šypsotis,
Kai išaušta dar vienas,
Niekam nereikalingas rytas...
Man patinka dainuoti,
kai manęs nasiklauso
Nieko negirdinčios ausys...
Man patinka tylėti,
Kai iš lūpų tūrėtų
Išsprūsti laukiamas žodis...
Man patinka trukdyti
Tyliai tekančiai gyvenimo upei -
Aš - žmogus...

IEVA ŠUKYTĖ

- 2012 11 14, 13:34 #286376 Angelina Zalatorienė

Dėkoju tau

Dėkoju tau, kad ugnimi buvai,
Kai atėjau aš pūgoje sužvarbus,
Dėkoju tau, kad vėju atskridai,
Vienatvę išvarei už vartų.

Dėkoju tau, kad saule nušvitai,
Kai gyvenau juodžiau už naktį
Dėkoju tau, kad lietumi lietei
Karščiuojančią bejėgę mano kaktą.

Dėkoju tau, kad žodį suradai,
Kada tyla lyg bomba sprogt galėjo.
Dėkoju tau, kad jūra man ošei,
Kai nemiga galvūgaly budėjo.

Dėkoju tau, kad ąžuolu rėmei,
Kai baimė kojas man pakirto,
Dėkoju tau, kad samana glaudei,
Kai akmeniu buvau pavirtus.

Dėkoju tau, kad kartu gyvenai,
Tą pačią žvaigždę mes mylėjom
Dėkoju tau.
Dėkoju dar labai už tai,
Kad padėkot išmokau ir suspėjau...

- 2012 11 14, 18:09 #286417

Aš dabar esu labai protingas -
Skeptiku pakrikštinau save.
Nors tikėjimo ir meilės stinga,
Aš dabar esu labai protingas,
Šalto liūdesio erdvėj sustingęs,
Ašarom ledinėm akyse,
Aš dabar esu labai protingas -
Skeptiku pakrikštinau save.


Mačernis

Šį eilėraštį Saulius Bareikis gražiai įdainavo.

- 2012 11 15, 20:50 #286645 Nuo penktos minutės http://www.youtube.com/watch?v=bXZQ_f1gEXM. Kupinas vilties.

- 2012 11 22, 17:21 #287196 Rudeniu kankinasi gamta,
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi, jis čia pat, greta,
Tik sunku nuo skausmo jį atskirti.

Tik sunku atsisakyti to,
Ko galbūt iš viso neturėjai.
Pakartok, dar sykį pakartok.
Kaip mane mylėjai – nemylėjai.

Kaip buvai arti, labai arti,
Taip arti, kad net sunku tikėti.
Žmonės tampa viens kitam kiti
Ir be dulkių pradeda pilkėti.

Mes dar galim būti dideliais
Kaip kad rytas gali eit į dieną.
Tik nėra kam pasakyt – atleisk,
Nes abu privalom būti vienas.

Tu mane nuprauski savimi,
Savo lūpom tu mane pagirdyk
Ir paverski laiką ugnimi
Dangui matant, žemei viską girdint.




(Justinas Marcinkevičius)

F 33.1

- 2012 11 22, 17:25 #287197 grazu ...........................................................................

Aš turiu ligą, bet ne ji - mane

- 2012 11 22, 17:25 #287198 Ir vėl ruduo.
Ugningas ir pravirkęs.
Kiek jų dar bus?
Beribė nežinia.
O upė taip srauni.
Virš jos palinkęs,
senasis gluosnis verkia paslapčia.

Metus, it gerves klykiančias, skaičiuoju -
išskrido daug.
Negrįžo nė viena.
O šis ruduo vis beria man po kojom
savas spalvas.
Ir jų vis negana.

Lėtai eini gyvenimo alėja.
Ir vėl ruduo.
Pravirkęs, bet gražus.
Voratinklių simfonija išlieja
gal mano,
gal rudens jausmus...

F 33.1

- 2012 11 22, 17:45 #287204
skaitau ir mastau..............

Aš turiu ligą, bet ne ji - mane

- 2012 11 22, 19:24 #287212 Ačiū kad skaitai....

F 33.1

- 2012 12 10, 20:53 #288776 Eilerastis, Jaunius Ciulada- Laiskas Mamai


Aš rašau laišką motinai, laišką mamai be galo,
Be rašto, raidžių, dviprasmybių, be tralo,
Laišką sniego taškais ant pasaulio gobtuvo,
Natomis ant kompakto ir ant mano grotuvo.

Aš rašau, nekvėpuoju – įkvėpimas praeina,
Aš bijau išblaškyti besibaigiančią dainą
Mintimis, gatvės slenksčiais, gelžbetonio stulpais,
Man taip trūksta tavęs kaip vaikystės laikais

Netikrais, bet šiltais, širdimi išgautais,
Naktimis surašytais ir iškart pamirštais
Mažo vaiko sapnais niekada nesibaigia
Tarsi mylint rytojų, tariant pirmąją raidę,

Bet kapuose tyla nebyli ir laukimas,
Juosta trūkusi, taip – viskas baigias kaip kinas,
Įtakotas kitų, režisierių, lavonų,
Norinčių šaudyti, mirti, atkartojamų klonų

Ir kai rašalas baigiasi, atsiranda pradžia,
Mano ašaros skaidrios saldžiai krenta tada,
Tu nubusi ryte taip šiltai tarsi vakar
Puse lūpų kalbėsi, kad užmigsiu šįvakar.

Aš užmigsiu, galvosiu, bet dangus – jis kitoks,
Nežinau – geras, blogas, žinau tai, kad ne toks.
Jeigu tu išėjai, tau reikėjo išeiti.
Bet aš lauksiu vaikystės – neturiu, pas ką eiti…

- 2012 12 26, 17:18 #289802 Kai rytas, prisigėręs tavo kvapo,
Nuskęs puodelyje arbatos,
Kai kalendoriuje pradės maištauti datos,
Aš būsiu ta, kuri prieš paskutinįjį patepimą
Nupieš tau šypseną veide,
Jei sugebėsi man atleisti
Už tai, kad būdama netaisyklinga,
Taip uoliai savo trūkumus slepiu
Po popierine melo kauke
Ir tobulumo manija sergu.
Aš būsiu ta, kuri nekloja lovų,
Kad naktys niekad nesibaigtų,
Maištauja švelnumu prieš aistrą,
Kuri sustoja vietoj to, kad eitų.
Sustoja tam, kad sustabdytų laiką,
Kuris kas naktį po lašelį
Tave iš mano sapno vagia.
Įaugsiu šaknimis į tavo dirvą.
(Nes paniškai bijau nepastovumo)
Į tavo kūną savimi įaugsiu.
Jei sugebėsi man atleisti,
Už šiurkščią odą ir klastingą lūpų tamsą…...[/i]

- 2013 03 25, 11:04 #294444 Du apie pavasarį:
I dreamed that, as I wandered by the way, /
Bare Winter suddenly was changed to Spring, /
And gentle odours led my steps astray,.
Mix'd with a sound of waters murmuring.
Along a shelving bank of turf, which lay, ...
Under a copse, and hardly dared to fling.
Its green arms round the bosom of the stream,
But kissed it and then fled, as thou mightest in dream.


_______
Poet Percy Bysshe Shelley 1792–1822

Percy Bysshe Shelley Quote on Spring - "If winter comes, can spring be far behind?"
_______
Tom Waits-You can never hold back spring
_________
You can never hold back spring
You can be sure that I will never
Stop believing
The blushing rose will climb
Spring ahead or fall behind
Winter dreams the same dream
Every time
_____________
You can never hold back spring
Even though you've lost your way
The world keeps dreaming of spring
___________________
So close your eyes
Open you heart
To one who's dreaming of you
You can never hold back spring
Baby
__________________________
Remember everything that spring
Can bring
You can never hold back spring
____________________________

- 2013 04 14, 23:31 #295558 Vytautas Macernis
Ziemos sonetai

Nėra pasauly nė vienų namų,
Nėra pasauly nė vienos širdies,
Kur mano vardas, tariamas balsu tyliu,
Galėtų liūdinčias akis džiaugsmu nušviest.

Be saulėtos draugystės mano kelias.
Pabodo nuolatinė ir grubi kova.
Širdis suklupusi iš naujo kelias,
Bet amžinai viena, bet amžinai viena.

Aš gyvenu, šypsaus, juokauju,
Šaipausi iš savęs ir kito neretai,
Bet pažeista širdim lig kraujo.

Veidai pageltę ir įdubę…
Ar man padėsite, juokai,
Pamiršti realybę grubią?

Vel skausmo kambary kazkas nurimo zvilgsniu i lubas..

- 2013 05 25, 13:12 #297648 Bukowskio šitas patinka, toks meta:

So You Want To Be A Writer

if it doesn’t come bursting out of you
in spite of everything,
don’t do it.
unless it comes unasked out of your
heart and your mind and your mouth
and your gut,
don’t do it.
if you have to sit for hours
staring at your computer screen
or hunched over your
typewriter
searching for words,
don’t do it.
if you’re doing it for money or
fame,
don’t do it.
if you’re doing it because you want
women in your bed,
don’t do it.
if you have to sit there and
rewrite it again and again,
don’t do it.
if it’s hard work just thinking about doing it,
don’t do it.
if you’re trying to write like somebody
else,
forget about it.
if you have to wait for it to roar out of
you,
then wait patiently.
if it never does roar out of you,
do something else.

if you first have to read it to your wife
or your girlfriend or your boyfriend
or your parents or to anybody at all,
you’re not ready.

don’t be like so many writers,
don’t be like so many thousands of
people who call themselves writers,
don’t be dull and boring and
pretentious, don’t be consumed with self-
love.
the libraries of the world have
yawned themselves to
sleep
over your kind.
don’t add to that.
don’t do it.
unless it comes out of
your soul like a rocket,
unless being still would
drive you to madness or
suicide or murder,
don’t do it.
unless the sun inside you is
burning your gut,
don’t do it.

when it is truly time,
and if you have been chosen,
it will do it by
itself and it will keep on doing it
until you die or it dies in you.

there is no other way.

and there never was.

- 2013 08 03, 07:09 #301866 Kasdien kažkas prasideda
ir baigiasi kažkas.
O metai –lyg nuo kalno bėga
per rudenio gelsvus lapus,
žolynais vasaros, per baltą sniegą,
per svaigų nerimą, per ilgesio vartus.
Kai nežinai kas laukia, kas dar bus...
Pasveikini kaskart kiekvieną rytą, saulėtekio varsom sulytą,
ir supranti – pati didžiausia šventė – iš naujo kas akimirką gyventi.
-- A.Driskiuvienė

Aš turiu ligą, bet ne ji - mane