Moderatorius: Astro-Meška

Parašėnemoku
#241668 Iš kur parsisiuntei tą filmą?
Gal net tame staigiame nukrypime kažkokią mintį galima įžvelgti, nežinau. Prisiminiau pažįstamą žmogų, kuris pasako kažką atvirai, iš širdies taip sakant, atsiveria (nors ir labai retai), aš noriu kažką pakomentuoti, tačiau iš karto po to seka kokia nors buitiška pastaba, pavyzdžiui „reikės pieno šiandien nusipirk“. Atrodo, pasako kažką asmeniško ir iš karto bando slėpti tą savo pusę, vėl grįžti prie to buitiškumo, praktiškumo, kažkoks nesąmoningas neigimas to, kad turi jausmus. Nusišnekėjau gal, tiesiog prisiminiau sudėtingą asmenybę. :D

Man visai patinka tas Bukowskiškas taisyklių laužymas. Nors kokio nors Ginsbergo eilės erzina, nesąmonės kažkokios, kokia čia poezija.
Parašėhappymouse
#241706 Dabar skaitau B. Miuler "Amo sūpuoklės", lietuvių mokytoja rekomedavo. Panašu į "Dievų mišką", bet kiek kitaip, nors tema ta pati - lageris. Bet visos šios tematikos knygos sukrečia, užkabina ir sunkiai paleidžia. Šiaip iš senesnių įsiminus R. Bach "Iliuzijos", Ivanauskaitės "Viršvalandžiai", "Miegančių drugelių tvirtovė", poezijos rinkinys "Odė džiaugsmui". Dar Bodleras, ypač "Paryžiaus splinas", Kafka, Kamiu, Dostojevskis, I. Yalom, O. Vaildas. Dar gera knyga M. Pipher "Prikelti Ofeliją", daugiau paaugliam, bet labai rekomenduočiau pedagogam, paauglių tėvams ir tt. Tiesa, dar K. Navako "Du lagaminai sniego". Neįtikėtinai gera knyga. Ir S. Parulskio "Sraugė su beisbolo lazda". Vienžo, daug tų knygų, net labai. :lakstau
Parašėhappymouse
#241709 Sraigė, ne sraugė su beisbolo lazda :D
Parašėnemoku
#241712 Supratom, supratom. :D
Jei patinka knygos apie lagerius, tai dar V. Franklio „Žmogus ieško prasmės“ nebloga. Psichologas apie savo išgyvenimus koncentracijos stovykloje rašo.
Vartotojo avataras
Parašė Madame
#241724 Apie lagerius dar rekomenduoju E.M. Remarko "Gyvybės kibirkštis" labai gera :) Pati nežinau kodėl, bet labai mėgstu knygas apie legerius, sibirus ir panašiai...turiu tokią keistenybę skaityti apie brutalumus...
Vartotojo avataras
Parašė Žalčio žvilgsnis
#262352 Mano favoritai:
Jau minėta Einar Már Guðmundsson "Visatos angelai" - kažkada buvo atradimas, tada dar mažai knygų apie pamišėlius buvau perskaičiusi.
Albert Camus paauglystėje apvertė mano gyvenimą...
Julio Cortázar mane žavi savo vaizduote, metafiziniais žaidimais.
Jeffrey Eugenides - kiekvienas, linkęs į depresiją ar esantis kiek kitoks nei dauguma, galėtų jo kūryboje atrasti sau kažką artimo.
Haruki Murakami kiek "nusivažiavo" su "1Q84", bet noriu paminėti jo "Pernakt", "Mylimoji Sputnik".
Salman Rushdie - tiems, kurie mėgsta mėgautis puošniu stiliumi, alegorijom.
Ir dar daug genijų čia galima išvardinti...
Vartotojo avataras
Parašė Lestatas
#262490 Mano pati mėgstamiausia knyga Anne Rice "The Vampire Lestat". Už tokią knygą galėčiau skirti Nobelio premiją! Visiškai susitapatinau su pagrindiniu veikėju, ėmiau skaityti ir kitas šios serijos knygas, bet šita pati mėgstamiausia. Tiek savo jausmų radau šioje knygoje. Radau ir visus veikėjus realiame gyvenime, kurie man tiek daug reiškia. Lygiai kaip Lestatas nekenčiu savo šeimos, bijojau motinos mireties (deja nepaverčiau jos vampyre...mirė...), turiu tikrų tikriausią Nikį Vilniuje (Letstao Nikis mokėsi Paryžiuje), noriu pabėgti į sostinę ir tapti aktore. Esu tokio pačio amžiaus kaip Lestatas buvo vampyru paverstas ir tik gaila dar manęs nepagrobė joks Magnusas ir nepavertė vampyre. Bet ką gali žinoti...

Taip pat dievinu Boriso Pasternako "Daktarą Živago". Per kelias dienas peržiūrėjau visą serialą. Iki šiol žavi pagrindinis veikėjas.

Donna Woolfolk Cross "Popiežė Joana". Ir filmas ir knyga paliko neišdildomą įspūdį. Visą filmą verkiau tad nieko nemačiau per ašaras.
ParašėŠiršė
#262502 Aš tai nesuprantu, ką žmonės mato tose knygose ir filmuose apie vampyrus. Na gerai, tarkim, įtraukia siužetas. Bet kažkelinta "Saulėlydžio dalis" vien apie seksą, o paskui nėštumą, tad net siužetas itin prastas. Vien klišės, tokios frazės, kaip "jis buvo gražus kaip modelis žurnale", kūno kultas. Tarkim, paimkim Harį Poterį - irgi populiarioji literatūra - bet kiek ten vaizduotės, sukurtas visiškai kitas pasaulis, be to, kokia sklandi rašytojos kalba, visos 7 knygos tarpusavyje taip susijusios, kad tik septintoje supranti, kokia reikšminga buvo maža detalė pirmoje. Nesu nusiteikusi prieš bestselerius, jei jie parašyti gerai ir atlieka savo funkciją - tiesiog leisti pailsėti, įtraukiant į įdomų siužetą, tačiau bet kokio žanro knyga turi būti gerai parašyta.

Man neišdildomą įspūdį paliko kelios knygos, gal kada netingėsiu aprašyti, bet kad pranešimas nebūtų ne į temą, galėčiau paminėti A.Huxley "Brave New World".

"There's always soma to calm your anger, to reconcile you to your enemies, to make you patient and long-suffering. In the past you could only accomplish these things by making a great effort and after years of hard moral training. Now, you swallow two or three half-gramme tablets, and there you are. Anybody can be virtuous now. You can carry at least half your morality about in a bottle. Christianity without tears-that's what soma is."

Tai antiutopija apie hedonistinę visuomenę ateity. Sistema pagrįsta vien vartojimu, žmonės gimsta iš mėgintuvėlių, kur jiems paskirstomas deguonies kiekis, kad jie gimtų tam tikro protinio pajėgumo ir galėtų atlikti savo funkciją visuomenėj. Žmonės - tik varžteliai, skausmo nėra, visi geria somą, kuri panardina į malonią būseną. O įspūdį paliko todėl, kad skaitydamas gali matyti aspektus, kurie jau dabar kuo toliau, tuo labiau ryškėja pasauly. Ne tokia jau ir tolima ta antiutopija atrodo.
Vartotojo avataras
Parašė Lestatas
#262574 Nepatiko man "Saulėlydis" nusipirkau ir perskaičiau, nes draugė taip daug kalbėjo tad teko perskaityti, kad turėčiau su ja apie šnekėti. Neskaitau knygų, kur reikia susikaupti ir galvoti ką skaitai, taip pat nekenčiu storų knygų, o Anne Rice mano mėgstamiausia rašytoja, gyvenu vien jos knygomis. Paskaitytum pamatytum, kad tai nėra nieko bendro su "Saulėlydžiu". Visiškai kas kita. Paskyriau visą savo algą, kad nusipirkti visą seriją ir tai galėčiau sumokėti dar daugiau. Anne Rice mane įkvepia, galiu rašyti ir kurti savo vampyrus. Tai įkvepianti rašytoja. Padaryčiau viską, kad tik gaučiau jos autografus ant savo knygų.
O skaityti visas tas filosofines knygas ne man. Noriu veiksmo, nuotykių, paslapčių ir kraujo.
ParašėŠiršė
#262583 Tikiu, kad knygos skiriasi, tiesiog tas vampyrų bumas man jau nusibodo =) Šiaip jau kartais smagu paskaityti knygą, kurios siužetas įtraukia, užsimiršti ir nieko daugiau nebematai, tik tą pasaulį, į kurį tave nukėlė. Tarkim, Šerlokas Holmsas - galėdavau savaitėm nieko neveikti, tik skaityti :angel
ParašėŠiršė
#262584 Ai, taigi skaičiau aš "Interviu su vampyru"! Seniai. Buvau gal 14. Tada labai įtraukė. Galiu suprasti, kodėl įdomu :)


atsiprašau už 2 pranešimus iš eilės!
Vartotojo avataras
Parašė Lestatas
#262813 ^^ Iš viso yra 10 knygų šios serijos. Aš kažkaip iš smalsumo nusirkau Interview with the vampire, ir labai patiko, todėl susiradau kitas ir šiuo metu skaitau tų, kurių Lietuvoj dar nėra. Bent pirmos 4 knygos geriausios, kitos nelabai.
Vartotojo avataras
Parašė Revenant
#268577 Siukslyno zmones
Vartotojo avataras
Parašė Laura_Palmer
#272260 negaliu sakyt, kad paliko didžiausią, bet kad nemenką, įspūdį, tai tikrai - ką tik perskaičiau "Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną" - pokalbiai su A. Alekseičiku. Man jo asmenybės šviesos kuriam laikui pakanka apšvieti gyvenimą:)
ParašėŠiršė
#272281 Taip taip taip :heart
Ir man ta knyga labai patiko, nors gal tik kaip būdas geriau jį pažinti.