- 2022 11 19, 14:00
#424455
Na kad visais privalumais naudotis tai taip, bet įmanoma mokytis ir be tų privalumų. Išskyrus jei esi jau įgudęs kalbos mokėtojas... Nes vistiek turi pradėt nuo nulio (be premium acc), kas labai knisa. O pradėti mokytis nuo nulio naują kalbą, visai smagu.
● Pirmiausia turite nuspręsti, kodėl norite mokytis kalbos. Tai turi būti ir priežastis, ir paskata mokytis tos kalbos. Dažniausiai tai formuluojama į tikslą. O tikslas turi būti motyvuojantis ir susietas su teigiamom emocijom. Išgirdot nepaprastai gražiai skambančią dainą, žiūrit labai įdomų serialą, aišku, kol kas su subtitrais. Na, ir nusprendžiat: "Noriu išmokti šitą kalbą". Čia jūsų pagrindinis tikslas. Bet reikia ir smulkesnių tikslų. Jie taip pat turėtų sietis su teigiamom emocijom.
● Taigi, kiti tikslai turi išplaukt iš pagrindinio tikslo. Kalbos mokėjimą sudaro mokėjimas kalbėti, rašyti, skaityti ir supratimas, kas kalbama. Nuspręskite ar norėsite mokytis visų šių keturių dalykų vienodu lygmeniu, ar nuspręsite mokitis vienų labiau, kitų mažiau. Jūsų smulkesni tikslai turi išplaukti iš šių keturių (ar tiek, kiek pasirinksit) sferų. Smulkesniems tikslams galite naudoti S. M. A. R. T. metodą.
● S. M. A. R. T. metodas padeda susikurti smulkiuosius tikslus ir iš jų išplaukiančias užduotis:
Jūsų tikslai turėtų būti aiškūs (S.pecific): "Noriu perskaityti šį straipsnį apie šios asmenybės, kuria žaviuosi, profesinį gyvenimą ir pasiekimus" (skaitymo sfera); "noriu suprasti šį video apie mano mėgstamo žanro knygų rekomendacijas" (supratimo, kas kalbama sfera) ir pan.
Jūsų tikslai turi būti pamatuojami (M.easurable): "Perskaičiau vieną knygą apie maisto gaminimą" (skaitymo sfera), "Apturėjau 15 minučių pokalbį su draugu apie tai, kokią elektrinę gitarą geriausia nusipirkti" (kalbėjimo sritis) ir pan.
Tikslai turi būti ne per sunkūs (A.chievable/attainable). Todėl turėtumėte žinoti savo norimos išmokti kalbos jau turimą lygį. Europos kalbos skirstomos į A1, A2, B1, B2, C1, C2 mokėjimo lygius. Taip pat tai reiškia, jog turėtumėte rasti laiko mokytis šios kalbos. Tarkim "Sugebėjau parašyti trijų paragrafų esė su šiais žodžiais, kuriuos mokausi" (rašymo sfera) ir pan.
Jūsų tikslai turi būti jūms aktualūs (R.elevant): "Pažiūrėjau dokumentinį filmą apie savo megstamiausio muzikos žanro atsiradimą ir istoriją" (supratimo, kas kalbama sfera) ir pan.
Ir galiausiai jūsų tikslai turi būti apibrėžti laike (T.ime-bound). Tai reiškia, jog turite nuspresti kada ir kiek laiko skirsite vienam ar kitam tikslui: "Šį pirmadienį belaukiant eilėje pas daktarę pasimokysiu šių 10 žodžių" (skaitymo, supratimo, kas kalbama sferos), "Kiekvieną šeštadienio popietę paskaitysiu savo mėgstamo žanro romano vieną skyrių" (skaitymo sfera) ir pan. Taip pat ši metodo dalis reiškia, jog, kaip ir su šio metodo A. dalimi (A.chievable/attainable), turite rasti laiko mokytis. Taip pat jei esate organizuotas žmogus ir tai nesukelia per daug nepatogumų, galite nusistatyti galutinius terminus tikslų įvykdymui: "Perskaitysiu mano mėgstamiausio aktoriaus memuarą per 3 mėnesius skaičiuojant nuo (data)".
● Kai jau turite tikslus, reikia pasirūpinti mokymosi medžiaga. Kiek pinigų norite ir galite išleisti vadovėliams, knygoms, pamokoms priklauso tik nuo jūsų, bet labiausiai nuo to, kaip stipriai norite išmokti kalbos ir kiek ji jums bus naudinga. Jei dar nežinote ar jūsų noras išmokti kalbą stiprus, visada pirmiausia galite naudotis mokymosi medžiagą, kuri nekainuoja: dvikalbio žodyno programėlės, youtube video klipai, straipsniai internete, pokalbis su draugu jūsų norima išmokti kalba ir pan. Už popierinius žodynus ir vadovėlius bei pamokas dažniausiai tenka mokėti. Taip pat svarstant, kokią kalbos mokymosi medžiagą rinktis, turėtumėte žinoti savo mokymosi stilių t. y. ar labiau traukia moderniosios technologijos, ar labiau patinka mokytis iš tradicinių popierinių vadovėlių bei naudotis popieriniais žodynais. Aišku, jei tinka ir patinka, galima naudoti abu būdus.
● Toliau reikia pasirūpinti kalbos mokymosi tvarkaraščiu. Susiplanuokite kada skirsite laiko mokymuisi. Kad būtų lengviau tai padaryti, turėtumėte numanyti, kiek laiko užtruksite prie savo nusistatytų užduočių ir atitinkamai įterpti mokymosi sesiją į savo dienotvarkę. Labai svarbu žinoti, kuriuo dienos metu turite pakankamai energijos ir nesate per daug pavargę, kad galėtmėte iš tikrųjų produktyviai mokytis. Taip pat svarbu nesimokyti esant stresui ar nerimui, tarkim, prieš pat svarbų susitikimą, projekto pristatymą darbe ir pan., nes taip pat gali nukentėti produktyvumas.
● Mokymosi pavertimas įpročiu. Galite išmėginti įpročių grupavimą. Susiekite įprotį mokytis su jau turimu TEIGIAMU įpročiu, kuris teikia malonumą, atpalaiduoja ar kitaip nuveda į teigiamą psichologinę būseną. Nesirinkite įdingo įpročio. "Pagrosiu savo mėgstamo kompozitoriaus kūrinį pianinui ir po to išmoksiu 25 žodžius". Svarbiausia susieti įprotį mokytis su jau esamu įpročiu, kuris stipriai įsitvirtinęs jūsų gyvenime. Jei bandysite šį įpročio grupavimo metodą ir mėginsite susieti įproti mokytis su įpročiu, kurio dažnai neatliekate, tai neatliksite ir mokymosi.
● Ir galiausiai, kartas nuo karto grįžkite prie priežasties, kodėl nusprendėte mokytis, ir iš kurios išplaukė jūsų pagrindinis tikslas. Vėl pasiklausykite tos nuostabios dainos ta gražia kalba, kuri paskatino imtis mokymosi ar pažiūrėti tą įdomų serialą, šįkart jau be subtitrų, ir pasidžiaukite kiek daug suprantate! Tai turėtų motyvuoti mokitis dar daugiau.
Sėkmės!
Ketipinor 300 mg, Haloperidol 1 mg