- 2014 06 01, 19:24
#317964
Gražiausi (žvėriškai gražūs) ir artimiausi eilėraščiai - ankstyvieji S.Parulskio iš rinktinės "Iš ilgesio visa tai". Keliais pasidalinsiu.
Tyla
aš tyliai kalbėsiu: mūsų namus
supa akmenys, vandenys, juodas dangus,
ištrupėjusios tvoros, akli traukiniai
ir šventųjų paveikslų žili kankiniai,
siauros priemiesčio gatvės, uždangstyti
langai,
šį atstumą kaip niekad įveiksim lengvai -
kai glebi tamsuma slepia monus piktus,
o vienatvę globoja bevalis lietus -
atsitrenksim į daiktus: trapios lėkštės, kava,
prasivėrusioj kriauklėj kaip rožančius varvą,
tarsi kraujo lašai, paragauk - tik vanduo,
bet sunkesnis nei tas, žybsąs klevo randuos...
Vakarienė išseks, pamaitinus ir mus, ir
žodžius
ir nurimę tamsoj įprasim tylėti be skausmo,
kaip komuniją - apskritą šviesą ragausim,
prisikelsim, bet liksim dūlėt net išgirdę
gaidžius...
aš tyliai kalbėsiu: ar tu jau žinai,
kad akmenys, vandenys - mūsų namai
Vardai
Pamažu priartėja stogai:
ką galvoji, liūdi, blogai
sutvarkytas pasaulis, kartu
mes negalim surasti vardų
tiems daiktams, kurie dūžta į mus,
tiems namams, kurie turi namus
(nebeišeina ilgo brūkšnio padaryti)
She said she was able to fly because when she came down she always had dust on her fingers from touching light bulbs.