- 2009 11 16, 17:03
#161205
pagamino mane seniai. taip seniai, kad niekas to neprisimena, arba nepridave tam reiksmes. Kabojau dideliam kambary, prie duru, ir ant manes seimininkas kabino drabuzius, kartais kvepiancius dumais ir saltuku, kartais - meslu ir ka tik pamelztu pienu... Labiausiai megau ta laika, kai prazysdavo obelys sode. Seimininkas issitraukdavo toki keista instrumenta - nezinau, kaip jis vadinosi, bet atrode kaip smuikas su pritvirtinta duda...
Viskas keitesi... itariu del to kaltas didziulis laikrodis su blizgancia svytuokle - tai jis judino savo usus - rodykles ir stume gyvenima i begalybe. Mire seimininkas ir jo pati. Paseno obelys uz lango. Kazkas isnese dali rakandu, o mane nukabino, apziurejo ir nutrenke i kampa. Taip gulejau ilgai... Atejo zmones... nezinau, kas tokie, girdejau kazkokie anukai... nudaze siena ant kurios kabojau tais laikais, kai zydejo obelys ir pasaulis atrode letas ir nerupestingas. Maniau mane sudegins krosnyje kartu su suluzusio fotelio porankiais...
stai tokia gulejau ant sudauzytu plyteliu kruvos:
- ei, kas cia dabar! Skauda gi svytriniu per sonus, sau patarkuokit suprasit... nu kam kankina geriau iskart sudegintu... ei, kutena ... ka su manim darot po velniu? Nugirdau: "tuoj as ja isdekupazinsiu"... na, mano seimininkas megdavo pasiplust keiksmazodziais bet tokio negirdejau... tikriausiai tai reiskia sudegins
niekada nebuciau patikejusi kad mane kazkas fotografuos... o juolab negalejau patiket, kad ant manes kazkada prazys obelys ...