Moderatorius: mango

Vartotojo avataras
Parašė Emule
#141773 Tėvas viena mano mylimiausią vilkšuniuką atidavė puseserei :verkiu ir rytų sibiro laiką nušovė, ji taip pat buvo mano mylimiausia (nušovė tėvas) ir viskas buvo ne per seniausiai gal prieš 1 savaitę -.- ir ruošiasi pekinukę Rikę užmigdyt bet per mano ašaras turbūt to nebus xD be to kai buvau maža mano brolis išleido 9 jūrų kiaulytes iš narvo -.-''
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#141800 eik miegot
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#141804 Ajajai kookią skaudžią temą užvedei.. Pirmiausiai atsimenu kai nusbaigė mano ypatinga žiurkė :verysad: Pamenu vyras ryte žadina ".., Po..." Aš kas!? puolu prie narvo, o ji guli jau sustingus.. dingo visi miegai, ašarų buvooo.. O pati baisiausia netektis tai yra(išties buvo gal prieš 6m) mano kačių katės :verkiu : Skambutis į duris, atidarau, stovi toks paaugęs berniukas ir klausia: ar jūsų tokia pilka katė? Sakau, taip turim tokią. O jis: "Tai ją partrenkė mašina, ji nubėgo pas jus į kiemą kažkur ten" Iš jo veido supratau, kad mano reakcija buvo matyt įspūdinga, nes akivaizdžiai vaikinukas peršiko.. Aha, galvoju nubėgo, pati tai gal nieko, ėjau ieškoti, kviečiau, bet niekaip niekur neradau. Na, ką, galvoju belieka laukti. Po poros valandų jau visiškai neramu, dar kart galvoju pašniukštinėsiu, nuėjau už malkinės ir girdžiu gailų Miau ir kritimo garsą. Iškart supratau, kad tai ji nukrito pripuolu ir supratau, kad ji judina tik priekį. Jos žvilgsnio tada į mane ir balso nepamiršiu visą gyvenimą..akys tarsi maldavo " padėk man" ir kiaurai žvelgė. Suradau tokią skardą, skudurėlį, net paimt nežinau kaip, kad nepakenkt ir matau, kad jau nežmoniškai skauda. Kuo atsargioau ir greičiau lėkiau pas veterinarus. Ten tegalėjo suleist nuskausminančių ir paguodė, kad katės būna labai gajos.. Supratau, kad jei per naktį išgyvens, tai bus gerai. Parsivežiau ir žiūrėjau, kaip miega, į kiekvieną krustelėjima pati krūptelėdavau. Bet bet buvo per vėlu, prasidėjo priešmirtinės agonijos, ją pradėjo traukyt, garsiai šniokšti... Buvo nežmoniškai klaiku, kaip sužeistas žvėris blaškiausi po namus nežinodama ko imtis, nei rėkt, nei lėkt, nei sienas daužyt..Galop ji nurimo..visam laikui... Graužiau ir kaltinau ilgai save, kad gal blogai prižiūrėjau, gal per mažai šėriau, kad ėjo prie parduotuvės, kur žmonės kartais ką numeta valkataujančiom katėm..Ji būvo ypatinga, mano primcesė..aukštuomenės dama be dokumentų.. :heart :verysad:
Vartotojo avataras
Parašė the ending
#171069 pries metus nudvese labai mylimas ir svarbus ziurkenas...isgyveno su manim 3metus ir amen..pamenu,labai verkiau,nepaprastai sunku buvo...2ar3 dienas visa nuo asaru patinus vaiksciojau...
per sias kucias nudvese kitas ziurkenas...gyvenimas is manes pasisaipe-nusipirkau,pamilau,po savaites pabego,grizo,ir po tryju dienu nudvese(matyt ziurkiu nuodu pas kaimynus prisirijo)...o as ji pirkau vien tam,kad praskaidrintu mano beviltiska busena...ir stai...paguodos draugas duobej...dabar auginu kita ziurkena,kuri labai myliu ir saugau ;aciu
Vartotojo avataras
Parašė Mona
#171081 Šiuo metu, visa laimė, visi mano gyvūnai sveiki gyvi gyvena pas tėvus. O vaikystėj irgi buvau netekus labai mylimo katino, toks protingas buvo ir taip ilgai pas mus gyveno, o mama ėmė ir išnešė, nes baldus draskė. Net buvau skelbimus iškabinus, kad ieškomas, bet neatsirado. Gedėjau, kaip žmogaus netekus. Tiesa, tas pats katinas papūgėlę prie mano akių suėdė, bandžiau pražiot jo nasrus, bet nepavyko. Nudvėsusią laikiau dėžutėj, kol tėvai nesurado.
Vartotojo avataras
Parašė enya
#171377 daug gyvunu esu netekusi. labiausiai tai isimine, kai suniuka suvazinejo, kai buvau 2kl. tai labai mane paveike. savaite negalejau eit i mokykla. sapnuodavos, vaidendavos...
Parašėnegative
#171379 aš vis imu bijot, kad vieną dieną mano šuo stips.
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#171428 labiausiai kentejau kai numire kregzde kuria gydem...buvau visai maza dar..
o veliau kazkaip nebuvo labai sunku kai mire suo ir juru kiaulyte...nes pries tai mire mociute..o po to man jau viskas buvo vienodai...
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#171429 net keista..na suns nemylejau..ne mano buvo...mociutes..bet juru kiaulyte buvo mano drauge..neatsimenu jokio gedejimo...gal tik neatsimenu :? kazkaip viskas nenormalu :?
Vartotojo avataras
Parašė Smilgaa
#180048 Zuvo mano kale (baisiai skamba, nes ji man buvo drauge!). Gal kam ir keista, bet ikritau atgal i depresijos liuna. Verkiu, verkiu ir galo nera. Nesuprantu, kodel gyvenimas turi butinai atimti tai kas man taip brangiausia. Visada kai jau "stoviu" ir norisi gyventi, gyvenimas "trenkia man i snuki", bet taip kad vel tenka is paskutiniuju keltis...
Vartotojo avataras
Parašė the ending
#180050
Smilgaa rašė:Zuvo mano kale (baisiai skamba, nes ji man buvo drauge!). Gal kam ir keista, bet ikritau atgal i depresijos liuna. Verkiu, verkiu ir galo nera. Nesuprantu, kodel gyvenimas turi butinai atimti tai kas man taip brangiausia. Visada kai jau "stoviu" ir norisi gyventi, gyvenimas "trenkia man i snuki", bet taip kad vel tenka is paskutiniuju keltis...


kaip aš Tave suprantu....tas gyvenimas..pff..gyvūnai dažnai iš tiesų būna vieninteliai draugai..
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#180055 laykykis smilga ...dievas atima vienus, bet duoda kitus....ateis i tavo gyvenima brangus zmogus ar gyvunas pamatysi :flo
Vartotojo avataras
Parašė Ponia.Popo
#182814 Pries veik pora sav numiro kysius, kuris buvo ne siaip augintinis- tarytum papildoma mano galune.. kur as eidavau, ten ir jis- as i tualeta, jis laukai uz duru, as plaunu rankas- jis salia tupi, as i virsu- jis i virsu, as miegot- jis ant palanges kambary :achtung Pra dienu staugiau visu balsu nesustodama- tai buvo vienitelis padaras mano gyvenime del kurio gyvenau.
O dabar dar ismiro puse daugiau nei puse akvariumo- isimete liga. Miela galvoju- tegu dvesia visi kas aplink mane :bloga
Parašė Sunrise
#182822 Viena mergaitė turi 3 kačiukus. Gal nori priglausti? =)