Moderatorius: mango

Parašėnegative
#54988 Aš vat nelabai suvokiu, kam jie reikalingi. Žmonės jiem priperka visokiausių žaislų, narvų, šeria, žiūri į juos, grožisi. Kažko tikisi iš jų?
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#54998 Nežinau. Bet bent jau mane su bet kokiu gyvūnu aplanko tokia laimė, kokios nesu su jokiu žmogum patyrus. Ar tai būtų šuo, ar katė, ar paukštis, ar graužikas, ar bet kas. Aišku, mieliausi tie, kuriuos galima gniūsyt. Bet jei ir negalima pagniūsyt, tai galima stebėti. Dėl to paties mėgstu ir mažus vaikus. Stebėti. Bet tik atsiranda sąmonė, ir viskas. Nerandu jokio ryšio su jokiu sąmoningu žmogum. Tokio ryšio, kokį randu su gyvūnais. Kokio tai autentiškumo. Nežinau. Ir per visą gyvenimą man nepavyko rasti ryšio tik su dviem gyvūnais. Su vienu šuniu netoli namų ir vienos pažįstamos kate. Neužteko laiko. Užtat buvau sode prisijaukinus prūdo varles, išmokius, kad man pateškenus pirštais per vandenį, jos atplauktų ir užliptų ant delno. Buvau prisijaukinus paukščių. Namie auginau kovą. Vaikystėj draugavau su širšėm, kol kartą paauglystėj mane sugėlė apie 20 širšių ir patekau į ligoninę, nes viskas užtino. :D Nei atsimerkt, nei kvėpuot. :D Nuo to laiko tikrai bijau širšių. :D Miške prisiviliojau ir paglosčiau stirną. Buvau užtikus vilkiukų. Susitikom su lokiu akis į akį. Skaičiau, kad lokių Lietuvoj laisvėje nėra. Nu bet mačiau. Gal haliucinavau begrybaudama? Šernai manęs nebijo.
Aš Mauglis, aš druidas.
Mano svajonių profesija būtų baigus kokią tai biologiją dirbti su kokia nors nykstančia rūšimi. Ir atiduoti gyvenimą tai rūšiai. Stebėti juos, gaudyti, žymėti, rūpintis, veisti. Geriausia būtų kokia didelių žinduolių rūšis. Bet that's never gonna happen, nėra sveikatos gyventi kažkur kitur. Tai bent čia gaudau benamius kačiukus, išgydau, išprausiu ir dovanoju, kam tik prireikia.
Parašėnegative
#55010 O man tada turbūt neužtenka gniustyt ar stebėt, man kažko daugiau noris matyt. Tada aš pradedu sąmoningai/nesąmoningai tą gyvūną kankint(pasmaugt, papešiot, dar ką). Tą padarius iškart parodau gailestį jam. Bent kažkoks supratimas gaunasi.
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#55012 Liūdna.
Parašėnegative
#55015 Tai aš ir neklausiu dėl ko.
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#55017 Taigi. Viena iš priežasčių, kodėl nekenčiu Žmogaus.
Parašėnegative
#55026 O, net tema atskira. ;O
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#55027 Nu, stengiuos moderuoti skyrelį. :D :D :D
Parašėnegative
#55028 Gerai, pastangas dedi :D :D
Vartotojo avataras
Parašė Stewie
#55031 As vaikysteje kazkada operuodavau varles....nezinau del ko...nesuvokiama...bet turbut buvo priezastys...
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#55033 Tai kitaip vėl į paprastą mirtingąją atvirsiu. :D O čia gi gera visai tema. Turiu daug pamąstymų apie gyvūniją. :D
Parašėnegative
#55034 Aš tai katiną pas babuską savo spardydavau iš visų jėgų ir kai jis pasislėpdavo po vonia, su šluota jį trindavau.

Aj bet nepasakosiu.
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#55036
Laukinuke rašė:As vaikysteje kazkada operuodavau varles....nezinau del ko...nesuvokiama...bet turbut buvo priezastys...

O ką tu jom darydavai? Prapjaudavai, žiūrėdavai, kas viduj? O kaip jos nepabėgdavo? Ar kaip nors numarindavai dar prieš tai? :) Man labai įdomu, esu tik negyvą katę kartą išoperavus. :D
Vartotojo avataras
Parašė Stewie
#55037
nėra_skirtumo rašė:Aš tai katiną pas babuską savo spardydavau iš visų jėgų ir kai jis pasislėpdavo po vonia, su šluota jį trindavau.

Aj bet nepasakosiu.

Aga detaliu nereiketu as truputuka baigsti,o ir miegas ant nosies...
As jas su stiklu pjaustydavau,nezinau kaip nepabegdavo ir kaip man paciai slykstu nebudavo....beja tai ne tik gyvunus liete,tuo momentu as ir darzeli su lelem ziauriai elgdavausi...
Paskutinį kartą redagavo Stewie 2008 07 12, 00:51. Iš viso redaguota 1 kartą.
Parašėnegative
#55038
Laukinuke rašė:
nėra_skirtumo rašė:Aš tai katiną pas babuską savo spardydavau iš visų jėgų ir kai jis pasislėpdavo po vonia, su šluota jį trindavau.

Aj bet nepasakosiu.

Aga detaliu nereiketu as truputuka baigsti,o ir miegas ant nosies...


Tai ne ne, nepasakosiu. :D