depresijosklubas.lt

- 2010 03 11, 22:03 #183684 A.Miskinis “elegantiskai sninga…”

Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais, visais pažadais.

Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.

Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai -
O ta meilė užtroško iš karto,
Kaip auksinė žuvis po stiklais.

Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.

O dabar elegantiškai sninga,
Sninga parkuos medžių žiedais, -
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.

- 2010 03 11, 22:50 #183693 kaip man tas Miškinio eileraštis patinka

SAULĖLYDIS

Sumaišęs vėją su vynu,
Išgėręs, gatvėmis einu,
Ieškodamas lengvos širdies,
Linksmos, karališkos mirties.

Į dangų bėga kaminai,
Per dangų nuskrenda varnai,
Veidai dainuojančių draugų,
Drugiai iš moterų plaukų.

Padangė liejasi variu,
Aš orą degantį geriu,
Man graso peiliai žiburių,
Aš jokio ginklo neturiu.

Aš ieškau šypsančios mirties.
Kas rojun kelią man nuties,
Ateiti laimei įsakys,
Užmerks nustebusias akis?

(Henrikas Radauskas)

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.

- 2010 03 14, 21:36 #184226 Vytautas Mačernis,
iš "Žiemos Sonetų"

Aš buvau visada per daug rimtas,
Man patiko tik vandenys gilūs.
Buvo siela dažnai susikrimtus:
Savimi ir viskuo nusivylus.

Nepabūgęs gelmėn pasinerti
(Šito niekad lengvai nepamiršiu),
Iš gilių vandenų vieną kartą
Iškilau vėl į patį paviršių.

Vėl niekingi dalykai patinka,
Greit sudūžtančių stiklo žaislų
Ieško blizgančios akys aplinkui.

Vėl šiandien lengvapėdiškai myliu…
Nors tikrai, nemeluotai turiu
Sielą liūdną, skausmingą ir gilią.

[Šarnelė 1943.XII.15]

- 2010 03 17, 12:16 #184475 Salomėja Nėris

Diemedžiu žydėsiu

Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai -
O mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi - -

Sulaikęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi:
Ir žemė taps žiedais marga ...
Aš diemedžiu žydėsiu - -

Man patinka Salomėjos Nėries eilėraščiai. Jos eilės šviesios, dainingos ir kai kurios(ypač iš jaunystės metų poezijos) tarsi trykšta gyvenimo džiaugsmu. Tai kertasi su mano niūriom mintim ir dabartine būsena, bet vis tiek man patinka jos eilėraščius prisiminti, skaityti.

- 2010 03 17, 12:28 #184476 Dar vienas Salomėjos Nėries eilėraštis. Tyras ir nuoširdus.

Aš nenoriu mirti

Amžius tu šlamėsi,
Šilkalapi uosi -
O naktim žvaigždėtom
Vasaros šiltos
Tyliame pavėsy,
Kai šakom sūpuosi,
Šimtąkart girdėtą
Meilę čia kartos -
Aš nenoriu mirti,
Nė žemelėj pūti -
Aš gyventi trokštu
Su tavim drauge! -
Aš nenoriu mirti! -
Geriau uosiu būti,
Šaltu akmens bokštu,
Mažyte sraige -

- 2010 03 17, 13:16 #184477 KEROL

Be pavadinimo

Langas be akiu, kur tusti namai.
Daug juodu minciu, kur tusti delnai...
Kur pilki veidai – daug giliu akiu,
Tiktai ne sausu – asaru pilnu...

Vel juoda kancia...
Vel ziauri dalia...
Gal tai pamoka, o galbut skriauda...???
Tik kandi tyla... As ir Tu – dalia...
Buti atskirai... Buti nemariai...
Skristi mirtimi... Kristi sirdimi...
Likti savimi – tik juodoj nakty...
Likti kuo ESI...
Tapti ZMOGUMI...

TU ESI ZMOGUS

Tu kazkuo tiki,
Tu kazkas esi.
Lauki – pavargsti,
Bet toliau eini...

Aklinoj tamsoj
Vilti surandi.
Kyli, nors krenti,
Nes ZMOGUS esi...

Nebijok balsu –
Tu klaidziu taku.
Mintyse sviesa
Degs jei liksi cia...

Iskentek, brolau,
Viska as zinau.
Skausmo buvo daug...
Ji pati jutau..

O dabar pakelk
Ranka link dangaus.
Saules sviesa jausk,
Dangaus meliams sauk...

Kad esi jautrus,
Nes turi jausmus...
Myli – nekenti,
Nes visoks esi...

Gal kazkas supras,
O kazkas pasmerks.
Neieskok kaltu,
Nes nerasi ju...

Su vilties zvake,
Eik net naktyje.
Prieblandos ruke
Buk sau atrama.

Atpazink jausmus,
Issakyk tikslus.
Buki toks zmogus
Kiek esi stiprus...

Labai gražios ir gilios eilės, Kerol. Ne ką aš išmanau apie poeziją, bet manau, kad tu turi Talentą. Pavydžiu Tau baltu pavydu mergyt, kad GALI rašyti ir TAIP rašyti. Aš pati visada norėjau išleisti knygą(ne poezijos), bet viskas pas mane užblokuota, baimė užtemdžius ir akis ir protą. Ne tik tavo eilės, bet ir Tu, Kerol, man artima. Aš ir sergu valgymo sutrikimais. Pastebėjau Tave jau anksčiau VSC diskusijose. Aš ir žinau, ką reiškia meilės alkis. Tuštumos neužpildysi šokoladais ir ledais, o baimės neišvemsi...Bet vis tiek aš durnioju...

- 2010 04 02, 22:03 #186201 SVETIMAS

Kai paaiškėja, kad esi nereikalingas.
Kai paaiškėja, kad atvėrei savo sielą į tuštumą.
Tuščiai atsivėrei.
Atsivėrei tuštumai.
Apsigavai.
Pasirodo, ten nieko nėra.
Ir ne dėl to, kad nepažadintos jų sielos.
Kad jie dar nepabudo.
Kad dar yra vilties.
Greičiau-atvirkščiai;jokios vilties nėra.
Nes nėra sielų.
Tik kūnai.
Suvargę, tempiantys, nešantys save
arba atvirkščiai-savimi patenkinti, sotūs,
tenkinantys save ir laimingi.
Buki.Vienodi.Kvailai atrodantys.
Bet laimingi.
Tai ir yra tuštuma.Buvimo pasaulyje tuštuma.
Tamsiosios mūsų buvimo pasaulyje naktys.
Kai esi nereikalingas
Reikalingas tik sau.
Savo sielai.
Tavo vieninteliam prieglobsčiui.
Kad užsidarytum jame ir gyventum visiškai kitą gyvenimą.
Gyvenimą, kuriame yra paslaptis.
Gyvenimą, kuriame ieškai savo sielos ir bandai ją suvokti.
Gyvenimą, kuriame kitos sielos yra įvykis.
Gyvenimą, kuriame pasimatymas su jomis yra
stebuklas


Rolandas Povilionis, Etiudas

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.

- 2010 04 02, 22:11 #186202 KAUKĖS

kam reikalingos kaukės?
kad paslėptų veidus.
Kam reikalingi veidai?
Kad nešiotų kaukes...
Nuimk kaukę ir pamatysi baisų veidą.
dar baisiau-tuščią vietą veido vietoje...
kas būtų, jei visi nusiimtų kaukes?
Kas būtų jei visi užsidėtų veidus?
pamatytumėm ne kaukių o baisių veidų balių...
tam ir reikalingos kaukės...

kad žmogus nematytų net savo veido.
kad nepamatytų, kad išvis neturi kito veido...
nes baisiausia pamatyti savo veidą
Dar baisiau-save be veido...

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.

- 2010 04 03, 04:05 #186213 netycia prisiminiau. kai mokiausi antroje klaseje, "Saltinelyje" buvo Salomejos Neries eilerastis. jis man taaaaip patiko, kad ismokau mintinai, nors net nebuvo uzduota. bandysiu atgamint


Žarsto baltą smelį
Širvinta nurimus.
Rymo ramunėlė
Rudenio arimuos.

Viesulai padaužos
Jau sparnus pakėlę
Tai blaškys ir laužys
Lauko ramunėlę.

Kam viena likai tu
Rudenio arimuos?
Akmenėlius skaito
Širvinta nurimus...

Aš nenoriu būti geriausia iš visų. Norėčiau būti geriausia savo pačios versija.

- 2010 05 28, 12:23 #191295 Dieve, Tu matai, koks aš nelaimingas.
Aš žinau, aš per vėlai, bet gelbėk mane.
Aš prižadu.
Aš sudraskysiu savo užrašus, eilėraščius.
Aš nebegalvosiu, kaip Tu nenori.
Aš melsiuos.
Aš eisiu į vienuolyną.
Dieve, nors mirštant padėk man.
Aš tikiu, Tu atleidi paskutiniąją minutę.
Už visą gyvenimą.
Dieve, Dieve, į Tavo rankas - - -
O ne, aš žmogėnukas, žmogėnukas, Dieve.
Dievee! - - -

A.Škėma

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.

- 2010 06 08, 12:06 #192328 Lai mėnuo švies - naktis juoda.
Lai neš lemtis žmonėms paguodą, -
O mano sieloj visada,
Net meilės valandą, bus juoda.
Naktis žvilgsniu negyvu žeis
Liguistą niūrią mano sielą,
Paplūdusią nuodais saldžiais,
Kaip lemtį priimančią gėlą.
Ir veltui, slėpdamas aistras,
Apyaušriu miglotu, šaltu
Žmonių minioj klajosiu aš,
Slapta kartodamas lyg maldą:
Lai mėnuo švies - naktis juoda.
Lai neš lemtis žmonėms paguodą, -
O mano sieloj visada,
Net meilės valandą, bus juoda.


A.Blokas, 1898m.

- 2010 07 11, 18:53 #196063 Girdėjau tavo atdūsį

Kaip dainą iš toli.

Daireis, kažką praradusi

Baltam dienų kely.


Šaukiau tave- neatmeni.

Neatmeni - nereik.

Apeik mane kaip akmenį,

Kaip mirusį apeik.


Ir eik tu sau , kaip einama

Mylėti pirmąsyk.

Palik, palik tik dainą man,

Tik ilgesį palik.

P. Širvys

- 2010 07 11, 20:15 #196078 Tai gražiai mane augino
laukas, pieva, kelias, upė,
tai gražiai už rankos vedė
vasaros diena ilga.

Tai gražiai lingavo girios,
uogų ir gegučių pilnos,
tai gražiai saulutė leidos,
atilsėlį nešdama.

Tai gražiai skambėjo žodžiai:
laukas, pieva, kelias, upė.
Tai gražiai iš jų išaugo
vienas žodis: L i e t u v a.


(Justinas M.)

- 2010 07 17, 15:25 #196548 Domantas Razauskas - Katinas




Mano dievas nežino įsakymų
Mano dievas nemoka kalbų
Mano dievas pavirsta į katiną
Aš kasnakt tavyje jį regiu

Ir verkiu nesustodamas, mylima
Kai žinau, ateini su naktim
Mano žodžiai keisti, aš nutyliu juos
Nes tiesa visuomet su tavim



Mano muzika nieko neįkvepia
Mano muzika verčia iškvėpt
Ji tikra, nors ir dar nepatikrinta
Kaip ir dievas ant tavo peties

Melavau taip ilgai, ar reikėjo tau
Žaisti mane neviltim
Žodžiai šitaip tyliai gulėdavo
Laukė tiesos, kuri su tavim...

- 2010 07 17, 19:37 #196562 Margi sakalai

Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Paniekinę žemės vylingus sapnus,
Padangėje ištiesė savo sparnus.
Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,
Kol josios pakalnės ir kalnai apteme.
Sapnai ir šešeliai padangėse mums
Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.
Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,
Iš josios vainiko nuskinsim leliją -
Ir miegančios žemės laukus ir uolynus
Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.
Ir tarė, suplojo iš naujo sparnais,
Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais
Pavytosios saulės ieškota liepsna,
Ir žemei užgims pranašauta diena.

Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,
Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,
Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai
Negrįžo į žemę margi sakalai.

And I wish there was something.Please tell me there's something better.And I wish there was something more than this.