depresijosklubas.lt

- 2010 12 24, 23:28 #212353 [i]Apšerkšniję mūsų žiemos:
Balta, šalta, kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie baltą sniego pūga,
Saulės nukirptas kasas,
Apie Žąsiną-Moliūgą,
Kurs išskrido į dausas.
Apie trečią brolį Joną,
Koks jis raitelis puikus,
Apie Eglę-žalčio žmoną,
Medžiais paverstus vaikus.
Pūsnynuos nykštukai miega,
------------------------------
Bėga ragana per sniegą,
Nepalikdama pėdų.

------------------------------
------------------------------
------------------------------
------------------------------
Ir sugrįžt niekaip negalj...
------------------------------
------------------------------
Bet senelė jau užsnūdo
Ir jos pasaka - baigta.

Kažkur maždaug taip (jei gerai atsimenu)

SALOMĖJA NĖRIS


P.S. Linksmų švenčių su savais!

No prob - no prog!

- 2011 01 03, 07:06 #213226 Gal čia - nelabai prie eilėraščių, kiek prie vaidinimų, miuziklų, iš sovietinių laikų net, bet man labai patinka Keistuolių Teatro - Ačiū žiūrovams tekstas nes paprastai kas jau kas, bet patys aktoriai, artistai laukia liaupsių, padėkų ir rožių bučkių, o ne patys sako:Ačiū.

Vakaras ilgas ir nėr kur kitur pasidėt,
Širdis kaip žvaigždė begalėj visatos erdvėj.
Ir gėris kaip jūra širdy subanguos,
Banga gena bangą ir noris dainuot.
Aš laiminga labai, kad jūs ten, o aš taip arti.

Tad sakom
Ačiū, kad žiūrėjot, mieli žiūrovai,
Mokslo ir menų žinovai,
Ponai darbininkai, bedarbiai
Ir daktarai, seimo nariai.
Dėkui ir jums, žemdirbiai ir žvejai,
Tad sakom
Ačiū, kad žiūrėjot,
Atleiskit, kas ne taip.
Ačiū siuvėjams, kad siūna vilnonius švarkus,
Mm jūreiviams - už tai, kad vaiko žuvelių pulkus.
Lakūnams dėkojam už paukščių dainas,
O kalviams - už mūsų laimingas dienas.
Mes dėkingi visi, kad dar sotūs, šiltai aprengti.
Leiskit dar kartą
Jums padėkoti, mieli žiūrovai,
Jums palinkėti geriausios kloties metų,
Jus priglaust, apkabint, išbučiuot.

Čia daugiau girdisi Ilonos Balsytės balsas ir dainuojama pagal ABBa dainos Thank you for the music-ačiū Dainininkams melodiją, tačiau K.T. čia pritaikė savo miuziklų parodymams ant scenos ir bisui vis parinkdavo būtent šitą "Ačiaus" dainą.

- 2011 01 10, 05:43 #214438 Justino Marcinkevičiaus:

Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą,
išaugusį iš pelenų,
kaip savo rūpestį didžiausią,
kuriuo lyg vieškeliu einu.

Laukų ir pievų žalias šilkas
nuo durų slenksčio lig dangaus.
Protingos krosnies kvapas šiltas —
visai kaip artimo žmogaus.

Atsidaryk man, atsiverk man
visom širdim — kaip šaltiniu,
leisk pažiūrėt į šitą versmę
gyvos kalbos, gyvų žmonių!

Dar viskas gyva, viskas rėkia
kapais, muziejais, žaizdomis.
Imu į ranką duonos riekę
ir taip kalbuosi su jumis.

Kalbuos per vandenį, per duoną,
per orą, ugnį, per medžius.
Girdžiu iš visko, kas man duota,
jus — kaip lietuviškus žodžius.


ir Ovidijaus Vyšniausko:

Gimtinė
Genio gimtinė - miškas,
Laumžirgio - upė rami,
Klevo gimtinė - žemė,
O debesėlio - dangus.

Nendrės - ežero krantas,
Smilgos - pilka pakelė,
Bitės kamanės pieva,
Grūdų gimtinė - dirva.

Mano gimtinė - miškas,
Upė, dangus ir dirva,
Ežero krantas - žodžiu, viskas,
O viskas - tai Lietuva.

- 2011 01 27, 19:41 #216869 V.Mačernis

Vidunaktį dažnai
Aš pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis
Su begale nežinomųjų.
Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,
Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu
Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

- 2011 01 28, 15:40 #216971 Eklektika, kaip malonu, kad mėgsti Mačernį Jis mano mėgstamiausias poetas, pats pačiausias.

Nežinau kodėl, bet visad mokėjau mintinai šiuos du jo trioletus. Nuo mokyklos laikų. Praktiškai daugiau jokių eilėraščių mintinai pasakyt nemoku.

1

Gyveno duobkasys kapuos
Ir kasė mirusiems duobes,
Dainuodamas žodžius dainos:
Gyveno duobkasys kapuos
Ir negalvojo niekados,
Kas mirus duobę jam iškas.
Gyveno duobkasys kapuos
Ir kasė mirusiems duobes.


2

Bet vieną kartą vakare
Išvargęs griuvo ant duobės.
Nutilo lūpose daina...
Bet vieną kartą vakare
Palaidojo jis pats save,
Papuoštas įkapėm nakties.
Bet vieną kartą vakare
Išvargęs griuvo ant duobės.

- 2011 01 28, 17:20 #216977 Arigatou,malonu atrasti žmonių taipogi mėgstančių jo kūrybą.
Šiaip poezijos aš nemėgstu. Na būna išimčių. Pvz V.Mačernis. Jo kūryba atrodo atskleidžia mano jausmus.Norą suprasti pasaulį,žmogaus paskirtį jame.Kažkiek egzistencialistiška. o kartais tiesiog gražu.

- 2011 01 29, 08:49 #217037 Pats gražiausias eilėraštis pasaulyje:

Арсений Тарковский

* * *

Вот и лето прошло,
Словно и не бывало.
На пригреве тепло.
Только этого мало.

Всё, что сбыться могло,
Мне, как лист пятипалый,
Прямо в руки легло.
Только этого мало.

Понапрасну ни зло,
Ни добро не пропало,
Всё горело светло.
Только этого мало.

Жизнь брала под крыло,
Берегла и спасала.
Мне и вправду везло.
Только этого мало.

Листьев не обожгло,
Веток не обломало...
День промыт, как стекло.
Только этого мало.

- 2011 02 16, 14:49 #218767
Tėvyne dainų ir artojų,
Už ką tu mus šitaip baudi?
Į kokį džiaugsmingą rytojų
Per skausmą ir kraują vedi?


Iš kur šitas pyktis ir kerštas,
Tas melas vardan Lietuvos?
Kieno tas alsavimas karštas
Virš vaikiškos mano galvos?

Tėvyne, tu mano tėvyne,
Su kuo ir prieš ką tu eini?
Kodėl tu draskai man krūtinę
Ir ko tu taip ieškai many?

A+A Justinas Marcinkevičius

jis ... kai savo namų laiptinėje per nelaimingą atsitikimą patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir kaklo slankstelio lūžį.
Kūrėjas gynė tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, tęsė neoromantikų lyrikos tradiciją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. Pagrindinė poeto tema - Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta ir kultūra, žmogus tėvynėje ir pasaulyje, jo egzistencinė problematika - laimė, pareiga, kančia, baimė, ištikimybė, dora, gerumas
;(

- 2011 02 23, 16:49 #219402 ANTANO ŠKĖMOS
(nežinau kaip vadinas)
2
Lietus šlapias, sako protingieji.
Vinys aštrios.
Dėžės medinės.
Et cetera.
Dėžės užkalamos plaktuku.
Toks Ramos darbas.
Lietus lyja ištisą dieną.
Et cetera.
Srovelytės teka veidu, kai išveži dėžes į platformą,
Srovelytės
teka Ramos et cetera.
Pripildytas šniokštimas Ramos dvasioje: ji plokščia.
Ir lentos plokščios.
Ir et cetera.

- 2011 02 24, 20:25 #219567 Skurdžioj Valandoj

Man, žinau, sopulingos čia ant žemės kelionės
Niekados neapšviesi, viltis!
Ir meldžiau nebe kartą kaip didžiausios malonės,
Kad akis man užspaustų mirtis.

Apsiverkti nemoku, pasiskųst negaliu:
Nesupras žmonės mano kančios!
Ir nužengsiu į kapą su tuo skausmu giliu,
Kurs be vardo paliks visados!..

Dvasios saldūs regėjimai, nemirštą troškimai,
Iš dangaus man atskridę sapnai!
Širdį uždegėt meile kaip šventi serafimai,
Bet jai nedavėt laimės visai.

Veltui ilgis, nerimsta iškentėjus dvasia;
Nor padangėmis skleisti sparnus, -
Kūnas riša ją pančiais ir nedora valia
Nekalčiausius apskundžia sapnus.

Gal taip Dievo žadėta, kad nešviestų žvaigždė
Man, nuklydusiam skausmo keliais,
Kad per tai galingesnė gimtų mano giesmė,
Ausį lepintų žodžiais giliais.

Sarge-angele mano! Tarp šių žemiškų kovų,
Jei nupuolu, nekaltink manęs!
Aš taip silpnas ir vienas! Būk keleivio vadovu,
Iki jam gyvata neužges!

Daug nuo žemės nelaukiau, tu geriausiai žinai;
Mano sąžinė tau atvira;
Daug vargau ir kentėjau, gal Aukščiausias už tai
Man atleis, jei suklydau kada.

(Maironis)

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.

- 2011 03 12, 07:14 #221247

ANTANO ŠKĖMOS
(nežinau kaip vadinas)
2
Lietus šlapias, sako protingieji.
Vinys aštrios.
Dėžės medinės.
Et cetera.
Dėžės užkalamos plaktuku.
Toks Ramos darbas.
Lietus lyja ištisą dieną.
Et cetera.
Srovelytės teka veidu, kai išveži dėžes į platformą,
Srovelytės
teka Ramos et cetera.
Pripildytas šniokštimas Ramos dvasioje: ji plokščia.
Ir lentos plokščios.
Ir et cetera.

Nejaugi čia - tikrai eilėraštis??

- 2011 03 12, 10:11 #221256 Ramus, nejaudi nežinai, kaip kuria Antanas Škėma?

- 2011 04 28, 11:46 #224767 Federico García Lorca
BALKONAS

Saetas
gieda Lola.
Toreodorai
ratu ją apstoję,
o kirpėjas
ant slenksčio
galva pagal ritmą
linguoja.
Tarp bazilikų
ir mėtų
saetas
Lola gieda.
Ta pati Lola-
savo atvaizdu ji gerėjos
tvenkinio vandeny.

- 2011 05 01, 02:02 #224962 VALSAS MAMAI
Prie lopšio viena tu budėjai
Ir laimę vaikams dalinai
O metai skubėjo, o valsas skambėjo
Neteko tau šokti jaunai
Tau šokti jaunai

Ašara džiaugsmo nukrito
Šokame valsą abu
Kaip saulė pavasario rytą
Skrendam už laimės ribų
Rodos, ir vargo nebuvo
Ir skausmo upeliai išdžiūvo
Tu viską dabar pamiršai
Kai neša mus valso garsai

O kiek tu, motule, sudėjai
Prie lopšio svajingų dainų
Nuo audrų ir vėjų viena tu mokėjai
Priglaust mus po savo sparnu
Po savo sparnu

Ašara džiaugsmo nukrito
Šokame valsą abu
Kaip saulė pavasario rytą
Skrendam už laimės ribų
Rodos, ir vargo nebuvo
Ir skausmo upeliai išdžiūvo
Tu viską dabar pamiršai
Kai neša mus valso garsai

Už ašarą skausmo tik vieną
Nešu tau gražiausių gėlių
Už naktį bemiegę, už rūpesčių dieną
Vadinsiu švelniausiu vardu
Švelniausiu vardu

Ašara džiaugsmo nukrito
Šokame valsą abu
Kaip saulė pavasario rytą
Skrendam už laimės ribų
Rodos, ir vargo nebuvo
Ir skausmo upeliai išdžiūvo
Tu viską dabar pamiršai
Kai neša mus valso garsai

ANTANAS - VALSAS MAMAI:
http://www.music.lt/lt/daina/Antanas-Ne ... sas/49864/

No prob - no prog!

- 2011 05 24, 21:11 #226279 kažkas taip atitinkančio realybę ir pjaustančio širdį..

Nusisuki.
O aš rėkiu,
Įsikniaubusi baltą veidą
Į pagalvę.
Nejau,vaikeli,nejauti
Nostalgijos?!

Springdama pro ašaras
Klykauju.
Prie tavo durų.
Uždaryta.

Sušnabždu į ausį,
Grįžteli mano pusėn
Ir nusisuki.

(G.M.-L)

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.