Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#302441 Tolstojaus epo "Karas ir taika" gražios citatos
groowax rašė:Graži citata iš Levo Tolstojaus romano „Karas ir taika“ apie meilę ir pinigus:

„Taip, galbūt aš ir myliu neturtingą merginą, - kalbėjo pats sau Nikolajus, - bet nejaugi aš privalau dėl turto paaukoti jausmą ir garbę? Stebiuos, kaip mamytė galėjo man tai pasakyti. Dėl to tik, kad Sonia neturtinga, tai aš negaliu jos mylėti, - galvojo Nikolajus, - negaliu atsiliepti į jos ištikimą, atsidavusią meilę. O jau tikriausiai su ja aš būsiu laimingesnis, negu su kokia nors lėle Žiuli. Aš negaliu įsakinėti savo jausmui, - kalbėjo jis pats sau. - Jeigu aš myliu Sonią, tai mano jausmas stipresnis ir aukštesnis man už viską.“

(L.Tolstojus. Karas ir taika. II t. 287 psl.)

groowax rašė:“Ne, gyvenimas nėra baigtas, turint trisdešimt vienerius metus, - staiga neatšaukiamai, galutinai nusprendė kunigaikštis Andrejus. - Maža to, kad aš žinau visa tai, kas yra manyje; reikia, kad visi tai žinotų: ir Pjeras, ir ta mergaitė, kuri norėjo nuskristi į dangų; reikia, kad visi pažintų mane, kad ne tik man vienam slinktų mano gyvenimas, kad negyventų jie taip atitrūkę nuo manęs, kad juose visuose atsispindėtų mano gyvenimas ir kad visi jie gyventų drauge su manim!”

(L. Tolstojus. Karas ir taika. II t. 166-167 psl.)

groowax rašė:“Pjeras neapsiriko, sakydamas, kad reikia tikėti, jog laimė yra galima, jeigu nori būti laimingas, ir aš dabar tuo tikiu. Palikim mirusiems laidoti mirusius, o kol esi gyvas, turi gyventi ir būti laimingas” - galvojo jis.


(L. Tolstojus. Karas ir taika. II t. 224 psl.)
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#302451 kam perkėlei karo ir taikos citatas į citatas aplamai? tam ir sukūriau temą būtent tam romanui.
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#302463 Dėl tvarkos, jei kiekvienas kurs kiekvienai knygai citatų skirsnį, tai bus daug temų su keliais postais, Ir betvarkė, užtenka jau prikūrei temų apie IT, kur po du postus bus temos, kokia prasmė?
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303245 “- Ak mielas tu žmogau, - atšovė Platonas. - Lazdos ir tiurmos niekad neišsižadėk.”


(L.Tolstojus. Karas ir taika. IV t. 52 psl.)
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303246 “Meilė? Kas yra meilė? - mąstė jis. - Meilė kliudo mirčiai. Meilė yra gyvenimas. Viskas, viskas, ką aš suprantu, suprantu tik todėl, kad myliu. Viskas yra, viskas egzistuoja tik todėl, kad aš myliu. Viską teriša ji viena. Meilė yra dievas, ir numirti – reiškia man, meilės dalelytei, sugrįžti į bendrą ir amžiną šaltinį.”


(L. Tolstojus. Karas ir taika. IV tomas. 69 psl.)
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303247 “-Žmona tau patars, uošvė tave užtars, o nėra mielesnės už motinėlę!”


(L. Tolstojus. Karas ir taika. IV t. 51 psl.)
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303248 „Kunigaikštis Andrejus ne tik žinojo mirsiąs, bet jautėsi bemirštąs, pusiau numiręs jau. Jis nusimanė esąs svetimas viskam, kas žemiška, ir jautė džiaugsmingą ir keistą būties lengvumą. Neskubėdamas ir nesibaimindamas laukė to, kas dar buvo prieš jį. Tas rūstus, amžinas, nežinomas ir tolimas kažkas, kurio esimą jis nuolat jautė per visą savo gyvenimą, dabar jam buvo artimas ir – ir dėl to keisto, sieloje išgyvenamo būties lengvumo – beveik suprantamas ir juntamas.
Pirmiau jis bijojo mirties. Jis dukart buvo pergyvenęs šią baisią kankinančią mirties baimę ir dabar šitas jausmas jam buvo jau svetimas.
Pirmąkart jis pergyveno šį jausmą tada, kai granata vilkučiu sukosi ties juo, o jis žiūrėjo į rugienas, į krūmus, į dangų ir žinojo, kad ties juo yra mirtis. Kai jis atsipeikėjo po sužeidimo ir jo sieloje staiga, tarytum išsivadavusi iš ją varžančios gyvenimo priespaudos, pražydo šioji meilės gėlė, amžinos, laisvos meilės, nepriklausančios nuo šio gyvenimo, jis jau nebijojo mirties ir nebemąstė apie ją.“


(L. Tolstojus. Karas ir taika. IV t. 66 psl.)
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303249 “Mylint žmogiškąja meile, galima nuo meilės pereiti prie neapykantos; bet dieviškoji meilė negali keistis. Niekas, nė mirtis, niekas negali jos sugriauti. Ji yra sielos esmė.”

(Levas Tolstojus. Karas ir taika. III t. 415 psl.)
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303250 “Nejaugi tai mirtis?” - galvojo kunigaikštis Andrejus, visiškai nauju, pavydžiu žvilgsniu žvelgdamas į žolę, į pelynus ir į dūmų srovelę, vingiuojančią nuo besisukančio juodo sviedinuko. - Aš negaliu, aš nenoriu mirti, aš myliu gyvenimą, myliu šią žolę, žemę, orą...” - Taip mąstė jis, sykiu neužmiršdamas, kad į jį žiūri kiti.

(L. Tolstojus. Karas ir taika. III t. 272 psl.)
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303251 Sveiki kultūros skyrelio skaitytojai. Kaip matote skaitau Levo Tolstojaus romaną - epą "Karas ir taika" išleistą Vilniuje "Vagos" leidykloje 1978 metais (ketvirtas leidimas), kurį iš rusų kalbos išvertė Edvardas Viskanta. Viso romaną, na, bent jau tą leidimą, kurį turiu, sudaro 4 tomai, kurių kiekvienas turi virš 400 puslapių. Tris tomus jau perskaičiau, pradėjau ketvirtąjį tomą. Tiesiog negalėjau neišsirašyti viršuje patalpintų citatų ir gailiuosi, kad neišsirinkau gražių citatų, skaitydamas Aną Kareniną. Man labjausiai patinka Tolstojaus žodžiai, kad "meilė yra gyvenimas", ir kad "nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis". Tikiuosi ir jums patiks šios citatos, ir moderatoriai bei administratoriai jų neištrins. Geros visiems dienos, gero skaitymo ir geros savijautos :angel
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303252 Graži citata iš Levo Tolstojaus romano “Ana Karenina” apie vyro ir žmonos santykius:


“Kad šeimos gyvenime būtų galima kam nors pasiryžti, tarp vyro ir žmonos turi būti arba visiška nesantaika, arba meile paremtas susitarimas. Kai vyro ir žmonos santykiai neaiškūs ir nėra nei to, nei kito, nieko padaryti neįmanoma.”

L. Tolstojus
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303270 “Kai žmogus juda į priekį, jis visada susigalvoja tikslą šiam savo judėjimui. Kad žmogus eitų tūkstantį varstų, jis būtinai turi manyti, kad kažkas gero yra už to tūkstančio varstų. Jis būtinai turi vaizduotis pažadėtąją žemę, kad turėtų jėgų slinkti priekin.”

(Levas Tolstojus. Karas ir taika. IV tomas. 125 psl.)
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303320 “Sniego kamuolio negalima ištirpinti vienu akimirksniu. Reikalingas tam tikras laiko tarpas, be kurio jokiomis šilumos pastangomis neįmanoma ištirpinti sniego. Priešingai, juo daugiau šilumos, juo labjau tvirtėja likęs sniegas.”


(Levas Tolstojus. Karas ir taika. IV t. 126 psl.)

Čia Tolstojus aprašo kaip prancūzai bėgo iš Maskvos. Jis prancūzų masę čia palygina su sniego kamuoliu, o atrodo tarsi tai būtų paimta iš fizikos vadovėlio citata. Sniegas ir žiema: prancūzus pražudė...
Vartotojo avataras
Parašė groowax
#303515 “Gyvenimas yra viskas. Gyvenimas yra dievas. Viskas kinta ir juda, ir šis judėjimas yra dievas. Ir kol yra gyvenimas, yra ir dievybės sąmoningumo džiaugsmas. Mylėti gyvenimą reiškia mylėti dievą. Sunkiausia ir palaimingiausia mylėti šį gyvenimą savo kančiose, kančių nekaltume.”


(L. Tolstojus. Karas ir taika. IV t. 171 psl.)