- 2013 12 30, 23:09
#308897
Sveiki,
Sukūriau šią temą, tam, kad pasidalinčiau savo istorija ir padėčiau kitiems, kurie susidūrė su panikos sutrikimu. Stengsiuosi aprašyti viską pozityviai, kadangi man kaip ir daugeliui į paniką linkusių žmogelių, nemalonu skaityti baugius tekstus, kurie kelia nerimą.
Man 23m. Pirmą kartą, gana pastovų nerimą pradėjau jausti prieš 3-4 metus. Nuo tada padidėjo savikritika, pradėjau socialinėse situacijose jaustis nesaugiai. Dėl to krito pasitikėjimas savimi. Pradėjau vengti arba su nerimu žiūrėti į susitikimus su draugais, artimą bendravimą su merginomis.
Pirmą panikos priepuolį turėjau prieš daugiau nei 2 metus. Vakare išgėręs 2-3 energetinius gėrimus ir dar šiek tiek pastresavęs dėl darbo nuėjau miegoti, tačiau neužilgo pašokau iš lovos pajutęs, kad apsvaigo galva, pradėjo tirpti kūnas, smarkiai daužytis širdis, trūkti oro. Kadangi nesupratau kas su manimi darosi, pirma mintis buvo, jog tai širdies priepuolis. Persigandęs pažadinau mamą, iškvietėm greitąją. Aš tuo metu iš baimės blaškiausi prie durų. Jiems atvažiavus gavau tabletę, spaudimui pamažinti, ir palinkėjimą vengti "Red Bullio"
.
Kitą dieną nuskubėjau į polikliniką, ten daktarė-psichiatrė (be reikalo, bet vistiek viduje jaučiau nenorą eiti pas visus "psich-" daktarus) pasakė, kad tai greičiausiai panikos sutrikimas, kurį jaučia kažkur 5% žmonių. Išrašė gerti Seroxat, Xanax ir dar kažkokių vaistų. Taip pat pradėjau lankyti psichologo konsultacijas, kad padėtų suprasti kas man kelia padidintą nerimą ir paniką. Antidepresantus naudojau apie metus, tačiau didelio postūmio į priekį nepajutau, nuo jų jaučiausi mieguistas, todėl juos vartoti nustojau. Xanax padėdavo, kai jausdavau artėjant panikos priepuolį.
Besimokant suvaldyti paniką, nuolat kildavo pačių įvairiausių klausimų. Didžiausią baimę linkusiems į paniką, tame tarpe ir man, kelia įvairūs simptomai, perdėtas rūpestis sveikata, įkyrios mintys. Iš savo patirties (jos panikoje turiu nemažai), galiu papasakoti, kokius simptomus jaučiau aš, manydamas, kad turiu rimtų sveikatos problemų: galvos svaigimas/spaudimas, kūno tirpimo pojūčiai, sunku kvėpuoti, keisti ir bauginantys jausmai/virpesiai/maudimai širdies plote, padidėjęs kraujo spaudimas, neramios kojos (kaip ir daugeliui nervingų žmonių, visada norisi trepsėti:), šaltas prakaitas ir t.t. Kelis kartus dariausi visus daromus tyrimus, susijusius su širdimi, krauju ir t.t., bet visada rezultatai būdavo geri. Kartais užtekdavo vien užeiti į polikliniką ir širdis pradėdavo plakti greičiau ar svaigti galva. Įkyriomis mintimis pats sau gali sukelti pačių įvairiausių simptomų, tačiau jei per paskutinius metus kanors išmokau, tai tai, kad šių simptomų nereikia bijoti.
Kiti dalykai, kurie pravers tam, kas skaito šią mano istoriją:
- Jei jauti, kad dėl konors kyla nerimas ir panikos priepuolis, surask savyje drąsos - tiesiog nieko nedaryti!!! Panika susikuriame patys, ir su laiku sužinojau, kad nebūtina bėgti slėptis į saugią vietą ar griebti xanax. Atsisėsk, nesiblaškyk po kambarį, nesistenk pradaryti langų ar labai giliai kvėpuoti, jei trūksta oro, o tiesiog sėdėk kol panika praeis. Kartok, kad tai greitai praeis. Stipriai plakanti širdis, kiti simptomai, visa tai normalu. Įsivaizduok, jei pavyktų tai padaryti kiekvieną kartą, panika vis mažėtų ir mažėtų, kol iš to galėtum tiesiog pasijuokti
- Bendrauk, kreipkis patarimo ir pagalbos, nebijok verkti, daugiau juokis.
- Nežiūrėk į tai labai rimtai. Tai nesąmonė. Tai nieko nereiškia. Išmok valdyti savo kūną, vietoj to, kad jis valdytų tave. Panika atrodo baisiai, bet ji nepavojingesnė už uodą. Gyvenk savo gyvenimą ir pamiršk, kad apskritai tai kada tau trugdė.
Sukūriau šią temą, tam, kad pasidalinčiau savo istorija ir padėčiau kitiems, kurie susidūrė su panikos sutrikimu. Stengsiuosi aprašyti viską pozityviai, kadangi man kaip ir daugeliui į paniką linkusių žmogelių, nemalonu skaityti baugius tekstus, kurie kelia nerimą.
Man 23m. Pirmą kartą, gana pastovų nerimą pradėjau jausti prieš 3-4 metus. Nuo tada padidėjo savikritika, pradėjau socialinėse situacijose jaustis nesaugiai. Dėl to krito pasitikėjimas savimi. Pradėjau vengti arba su nerimu žiūrėti į susitikimus su draugais, artimą bendravimą su merginomis.
Pirmą panikos priepuolį turėjau prieš daugiau nei 2 metus. Vakare išgėręs 2-3 energetinius gėrimus ir dar šiek tiek pastresavęs dėl darbo nuėjau miegoti, tačiau neužilgo pašokau iš lovos pajutęs, kad apsvaigo galva, pradėjo tirpti kūnas, smarkiai daužytis širdis, trūkti oro. Kadangi nesupratau kas su manimi darosi, pirma mintis buvo, jog tai širdies priepuolis. Persigandęs pažadinau mamą, iškvietėm greitąją. Aš tuo metu iš baimės blaškiausi prie durų. Jiems atvažiavus gavau tabletę, spaudimui pamažinti, ir palinkėjimą vengti "Red Bullio"
.
Kitą dieną nuskubėjau į polikliniką, ten daktarė-psichiatrė (be reikalo, bet vistiek viduje jaučiau nenorą eiti pas visus "psich-" daktarus) pasakė, kad tai greičiausiai panikos sutrikimas, kurį jaučia kažkur 5% žmonių. Išrašė gerti Seroxat, Xanax ir dar kažkokių vaistų. Taip pat pradėjau lankyti psichologo konsultacijas, kad padėtų suprasti kas man kelia padidintą nerimą ir paniką. Antidepresantus naudojau apie metus, tačiau didelio postūmio į priekį nepajutau, nuo jų jaučiausi mieguistas, todėl juos vartoti nustojau. Xanax padėdavo, kai jausdavau artėjant panikos priepuolį.
Besimokant suvaldyti paniką, nuolat kildavo pačių įvairiausių klausimų. Didžiausią baimę linkusiems į paniką, tame tarpe ir man, kelia įvairūs simptomai, perdėtas rūpestis sveikata, įkyrios mintys. Iš savo patirties (jos panikoje turiu nemažai), galiu papasakoti, kokius simptomus jaučiau aš, manydamas, kad turiu rimtų sveikatos problemų: galvos svaigimas/spaudimas, kūno tirpimo pojūčiai, sunku kvėpuoti, keisti ir bauginantys jausmai/virpesiai/maudimai širdies plote, padidėjęs kraujo spaudimas, neramios kojos (kaip ir daugeliui nervingų žmonių, visada norisi trepsėti:), šaltas prakaitas ir t.t. Kelis kartus dariausi visus daromus tyrimus, susijusius su širdimi, krauju ir t.t., bet visada rezultatai būdavo geri. Kartais užtekdavo vien užeiti į polikliniką ir širdis pradėdavo plakti greičiau ar svaigti galva. Įkyriomis mintimis pats sau gali sukelti pačių įvairiausių simptomų, tačiau jei per paskutinius metus kanors išmokau, tai tai, kad šių simptomų nereikia bijoti.
Kiti dalykai, kurie pravers tam, kas skaito šią mano istoriją:
- Jei jauti, kad dėl konors kyla nerimas ir panikos priepuolis, surask savyje drąsos - tiesiog nieko nedaryti!!! Panika susikuriame patys, ir su laiku sužinojau, kad nebūtina bėgti slėptis į saugią vietą ar griebti xanax. Atsisėsk, nesiblaškyk po kambarį, nesistenk pradaryti langų ar labai giliai kvėpuoti, jei trūksta oro, o tiesiog sėdėk kol panika praeis. Kartok, kad tai greitai praeis. Stipriai plakanti širdis, kiti simptomai, visa tai normalu. Įsivaizduok, jei pavyktų tai padaryti kiekvieną kartą, panika vis mažėtų ir mažėtų, kol iš to galėtum tiesiog pasijuokti
- Bendrauk, kreipkis patarimo ir pagalbos, nebijok verkti, daugiau juokis.
- Nežiūrėk į tai labai rimtai. Tai nesąmonė. Tai nieko nereiškia. Išmok valdyti savo kūną, vietoj to, kad jis valdytų tave. Panika atrodo baisiai, bet ji nepavojingesnė už uodą. Gyvenk savo gyvenimą ir pamiršk, kad apskritai tai kada tau trugdė.
Pirmas IQ pasireiskimo visame 
gyvenimo linijos skliaute, ir yra nerimo atsikratymas, tik tas, kuris pabega nuo savo sheshelio, gali tiketis, kad pasveiks;) taip jau yra labiausiai tiketina visame pasamones sterilume, ir kiekvienas, kuris atsikrato panikos, ir is tiesu yra pasveikes. 
