Moderatorius: KunigaikštisMyškinas

Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#371528 Manau, kad nėra nieko neįmanoma. Aš, pavydžiui, pavartojau AD, palankiau terapiją, pasiekiau remisiją ir kelis metus nevartojau vaistų išvis. Jaučiausi gerai. Dabar vėl atkritau, jau trečią kartą. Bet turiu patirties sergant liga, žinau, kur kreiptis pagalbos, ką daryti. Atkrytis lengvas. Pavartosiu vaistus, atsistatysiu, planuoju ilgalaikę terapiją (to iki šiol nedariau) ir tikrai tikiu, kad gali nebereikėti vaistų visai. Manau, kad geriau pasilikti vilties, nei save nurašyti. Bet aš turiu minty "palikti sau vilties", o ne reikalauti, kad būtum sveikas. Jei gyveni su vaistais ir tik su vaistais jautiesi gerai, tai... Dievaži. Galima gyventi ir taip. :)

Tikrai yra daugiau sėkmės istorijų, tačiau nebuvo tradicijos atsisveikinti. Taip ir atrodo dabar. Taip pat, kaip jau buvo rašyta, daugiausiai žmonės čia rašo tada, kai serga. Kai pasveiksta dažnai be jokių atsisveikinimų ir specialių ceremonijų pasitraukia iš forumo.

Žodžiu, nepraraskit vilties. O kad ir tas vienas pasveikęs jau yra įrodymas, kad tikrai įmanoma. :flo
Vartotojo avataras
Parašė XEXE
#399096 Sveiki, grįžau netikėtai čia pasiskaitinėti, dar kažkada palaikintas šio forumo puslapis FB, vėl sugrąžino iš smalsumo į šį forumą, prieš gerus 5-6 metus buvau didelėje krizėje, duobėje, depresijoje, tamsoje, slogiuose emocijose, būsenose, skausme... galima vardinti ir vardinti tą tamsumą, kurioje buvau, pagrindinės priežasties nevardinsiu, nes tai ir nėra esmė, pati esmė yra tada, kai susikuri EGO ir patiki, kad tai tu ir kuris pradeda tave riboti, jei tas ego dar būtų teigiamas, kuris veda į priekį o ne į susinaikinima tai dar būtų gal ir nieko.. nugyveni lyg ir gerai lyg ir ne, bet kai prieini tokį tašką, kai nesupranti, kas su tavim darosi, atrodo lyg ir viską darei gerai, bet va susimovei, bet nesupranti kodėl negali būti taip kaip tu nori... ir tada prasideda viso problemos ir t.t. Taigi buvau arti savižudybės, praktiškai bučiau nusižudės jei ne naturalus instinktas baimė, kuri ir sustabdė nuo to veiksmo, bet aš tada jau buvau nuleides rankas ir pasidavęs, sakiau jei reiks mane ir ant rankų nešiokite aš nieko nebedarysiu, arba šliaušiu keliais ir padarysiu, bet man vienodai... :) ir nuo tos dienos aš pradėjau sveikti, dingo simptomas kuris mane kankino 3,5 metų ir praėjo per kelias dienas, nuo to psichologinio momento, kai aš pasidaviau šiam ego susikurturtam savo pasaulėlyje, kai nustojau kovoti su savo proto priešais, kuriuos susikūriau dėl gal kitų įtakos gal savo, bet tai nėra svarbu, jei norite tikrai pasveikti, teks pamatyti tiesa (šviesa) pamatyti realybę, prireiks laiko, prireiks darbo su savim, bet tai verta... tada jei tikrai ieškai laisvės, youtube susirask Mooji arba Aji... :) ir jau toliau viskas nuo tavo noro būti laisvam... :) sėkmės