depresijosklubas.lt

- 2012 01 24, 14:31 #244001 Daugelis iš čia esančių veikiausiai manęs nepažįsta, o gal jau ir nepamena. Bet tiek to. Nemėgstu girtis ir apskritai manau, jog tai kvailas dalykas, bet jau ilgas laikas gyvenu be nerimo. Tuoj bus du metukai. Žiūrėsim, kaip bus toliau

- 2012 01 24, 14:34 #244002 Sveikas Keberiokšt, aš tave prisimenu. Ir šiek tiek stebiuosi, kodėl tu čia, jeigu viskas gerai ?

"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas

Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai

- 2012 01 24, 14:41 #244003 Nu blin-tikrai geranoriškai tave sutikau
Džiaugiuosi, kad tau viskas gerai. Sugrįžai pasidalinti savo sėkmės istorija?

"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas

Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai

- 2012 01 24, 14:46 #244004 Būsena, aš niekad iš čia taip ir nepabėgau. Reguliariai apsižvalgau, kas vyksta šiame forume Ir nemanau, jog čia yra raupsuotųjų, nelaimėlių, nuskriaustųjų kampas, kuriuo reiktų vengti (ir dėl to nesilankyti), jei tau viskas gerai.

- 2012 01 24, 14:48 #244005

Nu blin-tikrai geranoriškai tave sutikau
Džiaugiuosi, kad tau viskas gerai. Sugrįžai pasidalinti savo sėkmės istorija?

Nemanau, jog mano istorija kažkuo yra išskirtinė, bet jei kam nors iškils klausimų, mielai atsakysiu

- 2012 01 24, 15:26 #244008 Prisimenu tave
Sveikinu su džiugiom naujienom

- 2012 01 24, 16:50 #244032 jeigu galėtum, pasidalink savo ligos nugalėjimo istorija, nes kankinuosi nuo nerimo kasdieninio

- 2012 01 25, 20:09 #244137

jeigu galėtum, pasidalink savo ligos nugalėjimo istorija, nes kankinuosi nuo nerimo kasdieninio

Mane irgi kamavo stiprus kasdieninis nerimas + hipochondrinės tendencijos + panikos priepuoliai.

Pirmas teisingas žingsnis, kurį padariau - tai, kad neleidau šiai problemai įsisenėti, kitaip tariant, labai greitai kreipiausiu pas specialistus, kurie man suteikė visakeriopą pagalbą (medikamentai, psichologinė pagalba).

Gėriau raminamuosius, bet saikingai, nes po kiek laiko suvokiau, jog vaistai neišspręs mano bėdų; jie tik susilpnina nerimą, leidžia stabilizuoti būseną.

Esmingiausias dalykas buvo darbas su psichologu. Ir apskritai mano požiūris į šią problemą. Kažkaip nerimas emociškai manęs nenugalėjo: žvelgiau pozityviai ir tikėjau, jog galiu jį įveikti, susitvarkyti, maniau, kad čia tėra išbandymas, kurį anksčiau ar vėliau įveiksiu.

Taigi labiausiai padėjo darbas su psichologu. Ir žinoma, darbas su savimi. Psichoterapijos metu išmokau suvokti nerimo priežastis, nuslopinti nerimą, jį suvaldyti, užkirsti jam kelią. Šitų dalykų įsisąmonimas padėjo suvokti, kas iš tiesų su manimi dedasi, dėl ko taip yra.

Kita vertus, gali dirbt su savimi iki nukritimo, bet rezultatų nebus tol, kol nesuvoksi, kad pats nerimas kaip psichologinis reiškinys, yra visiškai normalus. Nerimauja visi žmonės ir apskritai nerimas dažniausiai veikia pozityviai, stresinėje situacijoje leidžia priimti teisingus sprendimus, skatina ieškoti sprendimų ir pan. Tad nerimo iš gyvenimo visiškai išgyvendinti - neįmanoma. Reikia suvokt, jog tai yra visiškai normalus ir sveikas jausmas, kurį patiria visi žmonės.

Nerimastingi žmonės, kurie patiria pataloginį nerimą, nerimauti dažniausiai yra išmokę jau vaikystėje. Esmė yra mūsų minčių mechanizme; mūsų mintys yra užprogramuotos kurti nerimą, į viską žvelgti nerimastingai, tad pagrindinis aspektas buvo tas, jog išmokau savo mintis perprogramuoti, į viską žvelgti kiek kitaip, nesureikšminti nerimo ir apskritai užkirsti kelią iracionaliam nerimui, kuris kyla be jokios priežasties.

PVZ: tarkim prieš kokį nors egzą pradedu nerimauti (tą patiria praktiškai visi žmonės), nerimas pradeda pasireikšti ir fiziologiškai (pagreitėja širdis, išmuša prakaitas ir pan). PIRMIAU į tokius dalykus reguodavau paniškai, manydavau, jog man kažkas blogai, kad mirštu ir pan. O DABAR pajutęs nerimą į jį nekreipiu dėmesio arba mąstau, jog "gerai, kad nerimauju, reiškia, esu normalus žmogus, pradings problema (egzaminas) ir jis praeis. Žodžiu, išmokau kitaip priimti nerimą ir netgi jį panaudoti geriems tikslams

O šiaip dėl to nuolatinio-kasdienino nerimo, tai yra šlykštus dalykas, egzistuoji, o ne gyveni. Tiesiog reikia neprarasti noro, nepasiduoti ir tikėti, jog viskas bus gerai. Ir, žinoma, daug su savim dirbti. spręsti problemas ir t.t.; tas svarbiausia. Tą ir dariau visus metus, o po metų atėjo pagerėjimas

Tai tiek

- 2012 01 26, 14:06 #244193

Kita vertus, gali dirbt su savimi iki nukritimo, bet rezultatų nebus tol, kol nesuvoksi, kad pats nerimas kaip psichologinis reiškinys, yra visiškai normalus. Nerimauja visi žmonės ir apskritai nerimas dažniausiai veikia pozityviai, stresinėje situacijoje leidžia priimti teisingus sprendimus, skatina ieškoti sprendimų ir pan. Tad nerimo iš gyvenimo visiškai išgyvendinti - neįmanoma. Reikia suvokt, jog tai yra visiškai normalus ir sveikas jausmas, kurį patiria visi žmonės.

man lygiai tokius pačius žodžius kartoja psichiatrė. kažkiek save sugebu kontroliuoti, labiau nei anksčiau. bet neišeina panaikinti širdies virpėjimų ir plakimų nors tu ką, tada visos mintys tik ir sukasi apie tą nerimą ir savijautą, kad atrodo tuoj širdis išeis laukan.

- 2012 01 26, 15:57 #244225 Sveikinu ir dziaugiuosi, kad pasidalinai sveikimo istorija Siuo metu stipriai susiduriu su beveik identiska problema. Kur tu kreipeisi, i kokia Klinika? Pas koki psichloga ar pas psichoterapiauta?

Gal kas zinot normaliu ir mielu daktaru? As neseniai buvau pas daktarus Panevezyje, tai eilini karta nusivyliau. Ne veltui, kazkas juos yra pavadines veterinarais... Nerado jokiu ligu, tai pasiunte ramintis ir israse Xsanakso, pries 3 menesius buvau pas kita, tai pasiule irgi ramintis ir gerti Lexatonili...

Tikiu, kad yra doru ir normaliu mediku, taciau man vis nesiseka ju sutikti. Gyvenu Vilniuje, tai planuoju ieskotis savo shrink'a cia.

Buciau labai dekinga uz patarimus.

- 2012 01 26, 16:18 #244229 Tad nerimo iš gyvenimo visiškai išgyvendinti - neįmanoma



O juk tiesa.....

F 33.1

- 2012 01 27, 11:35 #244365

Sveikinu ir dziaugiuosi, kad pasidalinai sveikimo istorija Siuo metu stipriai susiduriu su beveik identiska problema. Kur tu kreipeisi, i kokia Klinika? Pas koki psichloga ar pas psichoterapiauta?

Gal kas zinot normaliu ir mielu daktaru? As neseniai buvau pas daktarus Panevezyje, tai eilini karta nusivyliau. Ne veltui, kazkas juos yra pavadines veterinarais... Nerado jokiu ligu, tai pasiunte ramintis ir israse Xsanakso, pries 3 menesius buvau pas kita, tai pasiule irgi ramintis ir gerti Lexatonili...

Tikiu, kad yra doru ir normaliu mediku, taciau man vis nesiseka ju sutikti. Gyvenu Vilniuje, tai planuoju ieskotis savo shrink'a cia.

Buciau labai dekinga uz patarimus.

Auryte, man į pm brūkštelk, parašysiu, kur kreipiaus Nes nelabai etiška būtų viešoje erdvėje skelbti kitų žmonių pavardes be jų sutikimo.

- 2012 02 16, 10:51 #246474 Faina, kad tau viskas ok. Mano bedos tokios vat: nerimas + hipochondrija = įkyrios mintys ir kritusi gyvenimo kokybė.

Tik tiek kad man tai jau koks 4 epizodas per 5 metus ir nors visad ji spraeidavo... niekad 100% iki galo nepasveikdavau. Nedasigydziau nes bendravimo su psichologu kaip ir nebuvo. Bendravau tik su vienu ir kazkaip neradom bendros kalbos.

Dabar vel uzklimpau per bedas, kurios kitu laiku gal net ir nejaudintu manes, o cia apie gruodi-sausi man tokia panika ivare ir kadangi labai ilgai laukiau kol paskirs gydytoja ir siuntinejo is vienos poliklinikos i kita praradau daug laiko ir ta zaraza isisenejo per ta laika. Apie problemas, kurios buvo jau ir pamirsau, o nerimas taip prikibo kad persiformavo i fizinius pojucius.

Slitineju dabar toks prisvaiges ir aptirpes kaip verveklis ir jau pamazuimudziaugtis pirmais vaistu poveiki pojuciaus. 2 diena ir jau sypsotis emiau pamazu.

Manau zmonems su generalizuotu nerimu jei simoje viskas OK, tai ligos prognozes labai geros, tik padirbet reikia su savimi ir vaistus neignoruoti.

- 2012 02 16, 22:06 #246532 As atsimenu,kai man budavo taip dusiai negera,kad nenoredavau matyti gatveje zmoniu,o pastebedavau ,tai pereidavau i kita gatves pusia,kad nereiketu kalbeti,nekeldavau tel.ragelio,neziurejau beveik televizoriaus,namuose nekalbus buvau ,bet praejo.Vel gyvenu iki kito karto. :angel

Aš turiu ligą, bet ne ji - mane

- 2012 02 18, 17:25 #246580

As atsimenu,kai man budavo taip dusiai negera,kad nenoredavau matyti gatveje zmoniu,o pastebedavau ,tai pereidavau i kita gatves pusia,kad nereiketu kalbeti,nekeldavau tel.ragelio,neziurejau beveik televizoriaus,namuose nekalbus buvau ,bet praejo.Vel gyvenu iki kito karto. :angel

Pazistama......
Mano vyra vede is proto, kai as sededavau ir tyledavau....

F 33.1