Moderatorius: signs

ParašėKatinas
#208941 oooo, as turiu irgi bedu su miegu. Nesugalvociau net, kad cia mityba gali tureti itakos. Dziaugiuosi, kad tau padeda =)
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#209134 Žinok, padeda :) Na, ne baisingai, bet tas truputis yra geriau, nei nieko. Po galais, labai noriu naktimis MIEGOTI. :)


Mėginu sudėlioti dviejų universitetų programas į vieną kompromisą. Ufff..
Vartotojo avataras
Parašė dvv
#209166 studijuosi per du universitetus?
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#209190 dvv, iš dalies. Turėsiu vieno unio diplomą, nors ketvirtį studijų laiko būsiu praleidusi kitame :) Studentų mainų programa :)

Pastaruoju metu jaučiuo siaubingą poreikį bendrauti. SIAUBINGĄ! Tai truputį juokinga, nes čia pilna lietuvių, kurių aš paprasčiausiai... vengiu.
O štai internetu labai norisi. :( Parašykit man kas nors per skype, prašau :(
ParašėŠiršė
#209255 Ei,kokioje šalyje dabar esi?
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#209281 Norvegijoj.
ParašėŠiršė
#209295 Eik tu sau, kaip pavydžiu...
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#209296 Geriau ne pavydėk, o... Pradėk sau pati kurti galimybes įgyvendinti savo norams :)
Kai aš baisingai užsimaniau čia atvažiuoti, buvo milijonas kliūčių: studijos (gi nemesi), finansai (pragyvenimas čia labai brangus), emocinis prisirišimas prie Lietuvos, draugų, šeimos ("kaip aš čia dabar trenksiuos ten,kur būsiu vienut vienutėlė??"), kalbos barjeras ("nemoku norvegiškai, o ir su anglų kalba man sudėtinga").
Bet, žingsnis po žingsnio.. Rezultatą matai pati :)
Tikiu, kad ir tu pasieksi to, ko nori ;]
ParašėŠiršė
#209302 Tai kad aš irgi ne Lietuvoj, atseit svajonę įgyvendinu, reikėjo daug ryžto ir drąsos viską palikti, ir taip toliau. Universitetas puikus. Bet šalis...
Lėkčiau mielai iš tos Škotijos. Kultūringų, dvasingų žmonių trūksta.
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#209303 Žinai.. Aš abejoju, ar nuo šalies priklauso žmonių dvasingumas, kultūringumas. Šia tema būtų galima ir Lietuvą sumaišyti su žemėmis, bet... Kai ten gyvenau, niekad nejaučiau kultūringų, protingų, dvasingų, filosofiškai nusiteikusių žmonių stygiaus. Kažkaip natūraliai atsisijodavo ir mano aplikoj likdavo tik būtent tokie.
Tad nedrįsčiau sakyti, kad nuo tautybės tai priklauso :)
ParašėŠiršė
#209337 Hm, na nežinau, Lietuvoj man neteko matyti pražilusių dvidešimtmečių (ir čia ne pavienis atvejis) ir žmonių, girtų antradienio rytą. Bet gal čia taip todėl, kad gan izoliavusi save buvau.
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#209454 Širšele, aš gyvendama Lietuvos bendrabutyje prisižiūrėjau sočiai visko... Net ir besistengdama save izoliuoti.











http://www.youtube.com/watch?v=IpvPvCWSvYo
ParašėŠiršė
#209465 O aš gyvenau šiltuose namučiuose ir mokiausi geros gimnazijos geriausioje klasėje. Tai šokas dabar.
Fui, kaip snobiškai skamba...
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#209469 Kad nelabai snobiškai. Gal kiek saviironiškai. Bet ne snobiškai.
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#209718 Jei visas tavo gyvenimas čiuožia velniop, dar nereiškia, kad ir pats turi ten kulniuoti.
Daryk tai, ką gali, su tuo, ką turi, ten, kur esi.

Kad ir koks būtų š..das gyvenime-VISADA yra išeiti ir kelias, kaip iš to išsikapstyti. Mano didžiausia stiprybė, o kartu ir silpnybė-noras būti stipriai. Dažniausiai tai padeda nenuleisti rankų. Bet kartais-pakiša koją. Nes apima beviltiškumo jausmas "na ir vėpla-negaliu susitvarkyti pati".

Taigi, mielieji, turiu klausimą-kaip priimat pagalbą iš aplinknių ir nesijačiat skolingi (skolinga ir dėkinga man yra du absoliučiai skirtingi jausmai)?