- 2016 01 10, 20:48
#348349
Kiek pamenu, kai man blogai buvo, tai galvojau, kad mane seka, nori nužudyt mano artimuosius. Prieš priepuolį nemiegojau apie savaitę, manau nuo to ir nuvažiavo stogas. Šizofrenijos požymiai truko apie 3 mėnesius, tai nežinau, ar iš tikrųjų man šizofrenija, nes dabar jokių požymių nėra. Man pasireiškė tik teigiamieji šizofrenijos simptomai: paranoja, kliedesiai. Balsų jokių negirdėjau. Aišku, vartoju vaistus, bet manau, kad man pagerėjo ne nuo vaistų, o nuo to, kad mane išrašė iš psichuškės. Ten tai tikrai viskas tik į bloga ėjo. Su kiekviena diena prisigalvodavau vis kitokių nesąmonių. Aišku, kai pakliūni tarp ligonių ir pats tokiu tampi. Dabar jau virš metų kai vartoju antipsichotikus. Labai nervina, nes nuo jų atsirado depresija, buvo sunku susikoncentruoti ir šiaip nebuvo noro ką nors veikt. Dabar beveik viskas gerai, bet jau niekada nebebūsiu tokia, kokia buvau. Sunku bendraut su žmonėmis. Tas įrašas F20.0 sugadino gyvenimą. Norėčiau teises išsilaikyt, bet turbūt kad man neleis. Ir šiaip manau bus sunkumų įsidarbinant. Labai norėčiau, kad nuimtų man tą diagnozę, kuri turbūt nėra teisinga. Man atrodo, kad esu bandomasis triušis, kuriuo bandomi naujausi vaistai. Manau, kad būčiau pasveikus ir be vaistų, bet tada nežinojau, jog galiu atsisakyt gydymo. Tėvai įgrūdo į psichuškę nesuprasdami realios situacijos. Jeigu būtų žinoję, kaip viskas yra iš tikrųjų, gal nebūtų palaikę durne. Šiaip buvau lakios fantazijos žmogus, mėgau kūrybą, romantiką. Dabar tarsi kažko viduje trūksta. Tie vaistai sugriovė mano dvasinį pasaulį. Net nežinau, ar galėčiau pradėt rimtus santykius, nes jaučiuosi pažeminta dėl tos diagnozės. Labai norėčiau pamiršt viską ir būti tokia, kokia buvau iki ligos.