Man atrodo, pasveikau

Moderatorius: signs

 Atsakymai
Vartotojo avataras

Man atrodo, pasveikau

Parašė DankanasMaklaudas
- 2009 06 01, 16:01 #129923 Žinot, visgi man atrodo, kad pasveikau.
Prisiminus periodus, kai be kasvakarinio savęs žalojimosi neidavau miegoti,
prisiminus, kaip konfliktuodavau su aplinka, kaip nekęsdavau savęs, kaip labai sėkmingai buvau atsikračius savisaugos jausmo ir lįsdavau į visokias gyvybei pavojingas situacijas, kaip laikiau manijas normaliu dalyku, kaip nesugebėdavau kurti normalių santykių...
Ir pažiūrėjus, kaip dabar tvarkausi...
Man atrodo, pasveikau.
:)
Vartotojo avataras

Parašė linn
- 2009 06 01, 16:03 #129925 saunuole kad taip jautiesi,kas dar skatina galvoti kad pasveikai? :lakstau
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2009 06 01, 16:06 #129927 Pavasarinio epizodo dingimas.
Pavasariais man visad būna labai blogai. Slepiuosi nuo pasaulio, siunčiu visus kuo toliau, prasideda įvairios paranojos.
O dabar, atrodo,prašokau tai. :)
Aišku, žiūrėsim, kas rudenį bus. Nes ruduo man išvis kritinis laikotarpis. Abu kartus žudytis bandžiau rudeniop.
Vartotojo avataras

Parašė linn
- 2009 06 01, 16:12 #129930 manau turi nusiteikti kuo geriausiai,vis del to pasveikai,ir ruduo taip pat jau taves nebepalies,beje gal papasakok ka darei ir ka galvojai kad nuejus toki kelia gali sakyti kad pasveikai?(istikruju labai dziaugiuosi kad tu puikiai jautiesi :))) )
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2009 06 01, 16:22 #129937 Labai padėjo studijos ir darbas. Nerealiai. Kai nelieka laiko savianalizei ir problemų prisidarymui, kai laisvo laiko turi tik miegui ir porai cigarečių, tada galva tarsi išsivalo.
Tiesa, svarbu nepervargti. Todėl atėjus sesijai ilsėjausi. Atsiribojau nuo mokslų. Atsirado laisvo laiko. Ir tada jau galėjau po truputį lįsti į save. Bet nebe analizavimui (kas man yra pats patikimiausias kelias į savęs žalojimą, mat "esu labai bloga"), bet mėginimams susivokti savo prioritetų sąraše.

Mėnesio tam kaip tik pakako. Tada vėl kritau į mokslus ir darbą. Išsikrausčiau.
Kardinaliai pasikeitė gyvenimas. Nebereikėjo konfliktuoti su tėvais. Atsirado pasitikėjimas savo jėgomis. Ir toliau jau nebe teoriškai, bet praktiškai dirbti su prioritetais. Iki šiol su jais dirbu.
Užtat būna labai gera, kai tarkim pakliūni į bjaurią situaciją ir jau žinai, kaip turi pasielgti, kad viskas spręstųsi kaip įmanoma geriau man pačiai.
NES žinai, ko labiau nori.

Tas ankstesnis blaškymasis tarp "noriu ledų, kai skauda gerklę" tipo norų irgi labai kirsdavo per savivertę ir nuotaikas. Žodžiu, mokausi gyventi.
:)
O jei trumpiau, man padėjo staigus gyvenimo sąlygų keitimas. Visapusiškas. Tiek veiklos, tiek gyvenamos vietos, tiek žmonių, su kuriais bendrauju.
Vartotojo avataras

Parašė linn
- 2009 06 01, 16:33 #129947 zinai man taip pat labai padejo veikla,pastovus kazko darymas,aplinkos keitimas ir mastymo keitimas,nes tada nebeturi laiko kazka kito galvoti o tai jau savaime tampa iprociu ir automatiskai primirsti... =)
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2009 06 01, 16:37 #129949 Apie ką ir šneku.
Naujų įpročių formavimas atitolina nuo to, kas sukeldavo pablogėjimus. Visgi turiu pripažinti, kad pagrindinė depresinių epizodų iniciatorė būdavau pati. Ne kartą esu pagavus save taip ir sakant "man pernelyg gerai. Atsibodo"
Vartotojo avataras

Parašė linn
- 2009 06 01, 16:43 #129953 manau einu tuo paciu keliu pasveikimui kuriuo tu eini,nes elgiuosi lygiai taip pat kaip tu ir yra istikruju geriau,ar geri vaistus?
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2009 06 01, 16:46 #129954 Negeriu. Buvau pas psi. Išrašė. Bet antrą dieną susiverčiau belenkiek ten jų. Kai atsipaipaliojau, atidaviau vaistus mamai ir nusprendžiau, kad man su jais pavojingiau, nei be jų.
Žinau, kad blogai padariau. Savavališkai vaistų nutraukt negalima.
Bet buvo kaip buvo. :/
Vartotojo avataras

Parašė linn
- 2009 06 01, 16:50 #129955 istikruju cia tavo pasirinkimas ,as tai nieko nenutuokiu kas buna jei nebegeri vaistu,bet nuostabu kad tau gerai...o kaip mama reaguoja kad nutraukei vaistus?
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2009 06 01, 16:52 #129956 Tik džiaugėsi. Ji buvo labai neigiamos nuomonės apie juos.
Vartotojo avataras

Parašė linn
- 2009 06 01, 17:00 #129957 mano mama irgi pries visokius vaistus :jap gal gali papasakoti kas pasikeite tavo mastyme per ta laika,konkreciai...zinoma jei gali
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2009 06 01, 17:05 #129959 Mąstyme?
Supratau, kad kiekvienas noras turi savo kainą.
Veiksmas lygus atoveiksmiui.
Nedaromi darbai nepasidaro.
Šypsotis lengviau, nei verkti.
Naminis maistas skanesnis.
Gaminti yra smagu.
Aklas pasitikėjimas visais yra pavojinga.
Kompleksai tik trukdo mėgautis gyvenimu.
Forsuojami santykiai lūžta.

Ir dar daug daug visokių smulkmenėlių.
:)
Vartotojo avataras

Parašė linn
- 2009 06 01, 17:10 #129960 :) dziugu,ar tau padejo psichologas ar tu pati sau labiau padejai?(sorry daug klausineju bet norisi zinoti ka darei nes pasveikti taip pat norisi)
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2009 06 01, 17:12 #129961 Lankiau bendravimo įgūdžių tobulinimo grupę universitete. Iš ten pasisėmiau labai daug supratimo apie save, savo gyvenimą, apie žmones apskritai. Esu be galo dėkinga ten dalyvavusiems.
 Atsakymai
Grįžti į Mes sveikstam