Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#345108 Kažkaip pastebėjau,kad čia ilgokai niekas nesidalina gerom naujienom.:) Negaliu sakyti, kad pasveikau, tai būtų kvaila, nes daug kartų buvau up and down.
Ar yra viltis pasveikti? žinoma. Po kelių atkritimų netikėjau, kad depresija ir baimės kadanors pasitrauks. Maniau, kad niekada nebebūsiu normaliu žmogumi- kad mano smegenys jau kaip nors transformavosi ir jau viskas, belieka laukti paskutiniosios.
Ir daug kas taip galvoja- skuba nurašyti save ir kitus sergančius įvairiomis psichikos ligomis, lyg jie jau būtų nežmonės. Teko girdėti kaip psichiatrai moko savo medicinos studentus: su psichiniais jau nieko nepagadinsi. Suprask, dirbk kaip nori, jie vistiek beviltiški, medicinės klaidos daugiau žalos jiems jau nepadarys. Mane tai kažkodėl supykdė, nors ir tuo metu pati tikėjau, kad visiškai pasveikti neįmanoma.
Dabar žinau, kad galima jaustis geriau. Niekad nemaniau, kad vėl galėsiu mėgautis žmonių draugija, kurti ateities planus. Pasirodo tai įmanoma. Panika ištikdavo vien nuo minties, kad teks kalbėtis su kuo nors. Dabar nerimas ne toks stiprus, labiau primena sveiką jaudulį, kurį galima įveikti (anksčiau panika buvo neįveikiama). Savižudybė visada būdavo pirmoji mintis po bet kokios nesėkmės. Dabar tai atrodo kvaila- kodėl turėčiau žudytis dėl tokių smulkmenų?
Jaučiuosi geriau, toliau geriu vaistus (prireikė kelių metų kol radau sau tinkamus, kurie iš tikrųjų reikšmingai man padeda). Desperacija visada tvyrojo ore, bet dabar žinau, kad negalima pasiduoti. Negalima pasiduoti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų- kuo daugiau bus sėkmingų depresijos įveikimo istorijų tuo daugiau vilčių bus tiems tamsoje. Visada reikia skaityti ir ieškoti sėkmės istorijų- jos įkvėpia. Man patinka skaityti žymių žmonių biografijas ir stebėti kaip jie įveikė kliūtis savo kelyje, kaip jie kentėjo, prarado, susirgo ir vėl atsigavo. Feniksai.
Vaistai man tik davė postūmį, bet savaime niekas nepasikeitė. Supratau, kad reikia mąstyti nestandartiškai. Transformuotis. Anksčiau man tai būtų nuskambėjus kaip nesąmonė, bet.. kančia yra komforto zona. Skamba absurdiškai, nes juk visi norime ištrūkti iš kančios, bet tiesa ta, kad kančia mus padaro pasyviais. Dažnai tiesiog norime, tačiau įtikiname save, kad neverta, kad vis tiek nepasiseks ir nustojame stengtis... Tiesiog laukiame kol vieną rytą, netikėtai, pasveikimas įvyks. Mes vienu metu gyvename dviejuose pasauliuose: vidiniame ir išoriniame. Kai jautiesi užstrigęs viduje- reikia kažką keisti išorėje. Jei jautiesi įstrigęs išorėje- laikas kažką keisti savo viduje. Bet kokiu atveju kažkuriame iš pasaulių turime kažką pakeisti.
Nesakau, kad pasveikau. Tikrai ne. Tiesiog šiandien jaučiuosi geriau nei vakar. Ir tai jau gerai.
Parašė Vyagndas
#346128 As tai sergu paranoidine sizofrenija ar as tikiu kad pilnai pasveiksiu, simtomai isniks ir viskas bus gerai, dirbsiu kursiu ateities planus. Kartais pamastau ka veikciau jei buciau sveikas :D :heart :super
Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#346129 O kodėl gi ne? Gal ateity mokslas atras būdų kaip visiškai pagydyti šizofreniją? Reikia likt optimistais :} B)
Parašė zazule
#352995 Sveiki!
Jau nebegeriu vaistų 2sav. Jaučiuosi gerai. Išsimiegu irgi normaliai. Prieš 2 metus paranoja stipri buvo užėjus. Iš karto į ligoninę apgaule išvežė. Paskyrė ilgalaikį gydymą. Iš pradžių sakė pusę metų, vėliau metai, paskui du. Taip ir kankinausi su visokiais pašaliniais poveikiais nuo tokių gydymų. Nežinau, ar gerai darau, kad nevartoju vaistų, bet nemanau, kad man jų reikia.
Parašė Vyagndas
#353005 sveikia zazule gal tu ir nesirgai sizofrenija kad vaistus nebevartoju nes as jau du metai kaip gydausi o mazint daktaras nenori
Vartotojo avataras
Parašė Spalvininkas
#353501 Sveikstu ,bet sveikėjimo procesas visą gyvenimą užtruks .
Vartotojo avataras
Parašė maumau15
#353516 nujauciu jei visai atsisakyciau alkoholio tada tikrai pasiekciau 100 proc remisija. Nors jau pora menesiu simtomu jokiu nejauciu:)
Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#353617
Derintojas rašė:Sveikstu ,bet sveikėjimo procesas visą gyvenimą užtruks .


Pritariu, bet gal ne pats sveikimas, bet palaikymas geros sveikatos psichinės. Čia mes kaip su diabetu. Galim gyventi visiškai normaliai, bet visada reikia išlaikyti balansą, stebėti savo "cukrų kraujyje", neleisti jam nei pakilti per aukštai, nei nusikristi... Bet tikiu, kad galim vis tiek visi gerai gyventi, kad ir su ligos šešėliu:) :)))
Vartotojo avataras
Parašė Spalvininkas
#354191 Diabetas , gal per stipriai . Kaip išeina balansuot gražiai , tada ir pataisyt ,kažką galima . O pataisius atgal nusirist neina kažkurioj vietoj .
Šiuo metu , gaudau instinktyvias reakcijas . Kurios atmintį visada replay sukasi . Aišku replay visada padaro dirgiklis kažkoks , kuris jas atitinka .
Kaip pavyksta , tada jausmas kaip oro daugiau įkvėpt .
Kad kažkas apčiuopiamo čia būtų , tai panikos jau daugiau nei du metai ,kaip baigėsi .Miegą normalų daugiau nei prieš metus išradau .
Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#356191
Draugelis rašė:Diabetas , gal per stipriai . Kaip išeina balansuot gražiai , tada ir pataisyt ,kažką galima . O pataisius atgal nusirist neina kažkurioj vietoj .
Šiuo metu , gaudau instinktyvias reakcijas . Kurios atmintį visada replay sukasi . Aišku replay visada padaro dirgiklis kažkoks , kuris jas atitinka .
Kaip pavyksta , tada jausmas kaip oro daugiau įkvėpt .
Kad kažkas apčiuopiamo čia būtų , tai panikos jau daugiau nei du metai ,kaip baigėsi .Miegą normalų daugiau nei prieš metus išradau .


Kaip pavyko su nerimu susidoroti? Aš jaučiu pagerėjimą depresijos klausimu - daugiau jėgų, minčių, norų, jausmų. Nepalyginsi su tuo metu kai buvau visiškoj duobėj, bet va nerimo nepavyksta sutvarkyt. Turbūt didžiausia dabar likusi užduotis tai suvaldyti nerimą.

Dar beje norint pasveikti reikia žiūrėti į visą savo gyvenimą - kažkur reikia keisti požiūrį, o kažkur gal ir gyvenimo būdą - gal atsikratyti kažkokių dalykų, kurie slegia, gal net žmonių kurie verčia jaustis blogai. Susirasti veiklos kuri suteiktų malonumo. Tai sunku kai depresija sunki, bet kai šiek tiek atsigauni reikia bandyti save išstumti iš komforto zonos, bandyti naujus dalykus, sutikti naujus žmones, nes jeigu gyvenimas stovi vietoje - viskas pradeda pūti. Reikia kažkokio judėjimo gyvenime, tuomet sveikti lengviau. Bent jau man ;)
Vartotojo avataras
Parašė Spalvininkas
#357242 PA tai ne nerimas . Su nerimu , tik kažkiek mažiau išeina .Kalbant apie perdėtą nerimą .

Kaip depresijos žemėlapyje atsiranda daugiau vietų kur pasiekiama laisvė , tada ir matomos galimybės trauktis iš komforto zonos . (Kaip filosofas pasakiau , iš tų kur kalba rankas iškėlę :D)
Vartotojo avataras
Parašė Spalvininkas
#359836 Radau būdą kaip pasveikt , nustot galvot , kad pasveiksiu . Palengvina situaciją :D Utopija galvot , kad iš šito š išlipt eina .
Vartotojo avataras
Parašė Spalvininkas
#359854 Labiau baisūs , kaip supranti ,kad gyvenime šviesios dienos nematei ir nematysi ...