Moderatorius: signs

Parašė vejovaikas
#345434 Nežinau ar čia sveikimas, nežinau ar apskritaii sirgau. Nesilankiau pas psichiatrus, negėriau vaistų, tiesiog buvo blogai vis užeidavo verksmingumas, blogumas, vienišumas, apatija ir beveik kasdien mintys apie savižudybę. Keista, bet atėjus rudeniui viskas pradėjo gerėti. Susitelkiau į mokslus, pradėjau lankyti dviračių sportą, atradau tokios ramybės ir balanso, nuolat esu užimta tai kažkaip nėra laiko galvoti apie liūdnus dalykus. Turiu svajonę- keliauti su dviračiu po pasaulį. Todėl ir treniruojuos, turiu tikslą. Ir labai tikiuosi , kad galbūt 18 gimtadienio proga gausiu gerą dviratį. Dar atsirado idėja po mokyklos baigimo metams išvykti savanoriauti į užsienį, po to pakeliauti, o tada studijuoti psichologiją. Atsirado noras tyrinėti , eksperimentuoti, įveikti save ir iššūkius, patirti keik įmanoma daugiau. Taip ir neradau prasmės, bet šovė mintis" jei jau esu šitam keistam pasaulyje, tai kodėl jo nepatyrinėjus, neišbandžius visų galimybių, juk neturiu ko prarasti, gavau gyvenimą nemokamai, taip jis matyt beprasmiškas, bet juk bet kada galiu išeiti, tad kodėl nepabandžius pagyventi? Sunkiausia būna savaitgaliais, tada išsibalansuoju, ir būna užplūsta vienišumo, tuštumos jausmas, beprasmybė, bet su tuo kovoju ir jaučiu stiprų pagerėjimą. nors ilgesio, meloncholijos atspalvis niekur nedingo, bet jis tarsi suteikia kažko brandaus, kažko skausmingai gilaus ir gal net vertingo. Nesu dar laiminga, man vis dar trūksta kažko, bet man jau geriau.
Vartotojo avataras
Parašė Vaiduk
#345435 Tikiuosi issipildys tavo planai, butu gerai :super