- 2018 03 06, 11:15
#394621
Pradžia
- 2018 03 06, 16:57
#394634
Dėl depresijos pirmą kartą kreipiausi 2017-09. Diagnozė vidutinė depresija su nerimo požymiais.
Noriu pasidalinti esminiais žingsniais, kurie mane atvedė pas Viešpatį ir galbūt tave atves.
1. Nuolankiai pripažinau prieš Dievą, kad esu bejėgis, pasidaviau, nustojau kovoti, nes ir nebegalėjau, meldžiausi
"Į tavo rankas, Viešpatie, atiduodu savo dvasią" (šitie žodžiai įstrigo klausantis Marijos radijo vakarinės maldos).
Mt 11,28
28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.
Manau, tai buvo pirmas svarbiausias žingsnis - visa širdimi, visu protu, visa siela atiduoti save Viešpačiui. Palikti išdidumą, puikybę, pasiekimus, ankstesnį gyvenimą, nusistatymą, kad aš galiu, aš kovoju, aš nugalėsiu ir pan. Šita kova (su dvasine kančia) beprasmiška, vienas pats esu bejėgis. Nepadės jokie vaistai, jokie žmonės, jokie pinigai, absoliučiai niekas tik Tu, Viešpatie, kuris mane sutvėrei. Prašau Tavo pagalbos. Gailestingasis, gerasis Dievas pasigailėjo manęs ir atsiuntė tikėjimo Dvasios malonę. Tą dieną gyventi atrodė fantastiškai nuostabu, buvau pilnas meilės žmonėms, noro jiems tarnauti, atrodė, kad turiu labai daug nuveikti, jėgos liejosi per kraštus, pajutau begalinį norą eiti į bažnyčią melstis. Mišiose buvau kaip vaikas. Niekada anksčiau Dievo žodis nebuvo toks tikras, gyvas.