- 2022 11 29, 18:14
#424927
Aš neišlipau,nors tiesą pasakius,kol neatsirado tas bjaurybė intersticinis cistitas (IC) prieš 2,5m greičiausiai dėl normaliai neišgydytų pūslės uždegimų,buvo lyg tai remisija su paroxetinu-nebejaučiau depresijos,nuėmė nerimus keletui metų,jaučiausi sveika,kad ir su vaistais,nesvarbu. O su IC nebepadeda ir paroxetinas(dėl superjautrios,pažeista gleivine pūslės jo tegaliu imti po 1 kapsulę 20mg) ,pradėjau netoleruoti daugelio vaistų,iš raminančių tik lorazepamą,turėjau didint jo dozes,kad išgyvenčiau ir tapau priklausoma nuo jo-ir veikia nebe taip gerai man baisu,kad gali visai nustot veikti,kitais pakeist,nors vaistų daugybė,negaliu-nebetoleruoju.O kartais,naują nusipirkus -visai neveikia(šiaip jis ne tik ramina nervus,bet ir pūslę,bent jau kad naktį leidžia pamiegoti,kad ir su keliais prabudimais ir džiaugiuos jei ne dažniau kas 2 val,o jeigu 3-tai man laimė.Iš pradžių su IC užteko 2 tab,o kuo toliau reikia 3,kai kada net 4,jei sunkesnė diena.Man paskirta po 2 dėžutes mėnesiui,dabar tenka ,,skolintis'' iš mamos.Pagrindinė mano depresijos priežastis-netoleravimas dėl pūslės vaistų,kurie man palengvintų gyvenimą,kad toleruočiau tuos,prie kurių nepriprantama(ic nepagydoma liga),kiek gi gali su vienu lorazepamu verstis-man skirta tik nakčiai,o dieną turiu tiesiog prastumti su depresija ir nerimu,kurių priežasties negaliu pašalinti-čia jokia psichoterapija nepadės.Suprantu,kad dėl vaistų netoleravimo daugeliui tai neaktualu.Jei toleruočiau visus man reikalingus vaistus,prie savo IC prisitaikyčiau,kaip kiti IC-eriai,kurie gali gerti vaistus iki gyvenimo galo ir turi visai pakenčiamą gyvenimą.