Vietoj rašymo, kad aš šantažuoju, pasitraukiu, žalojuosi, mirštu ar t.t., rašom čia ir informuojam, kad šią akimirką jaučiamės labai vieniši ir mums labai trūksta kitų žmonių dėmesio.

Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė PetrasvarduPetras
#411251 Nesusilaikysiu nepaklauses tada esmes. Jeigu nenori, neatsakyk.

Kiek tau metu? Kaip jauteisi mokykloje? Kokie santykiai seimoje su tevais, broliais, seserimis(jei tokius turi)? Ar turi/turejai santykius su moterimis? Nes pirmam poste nieko neparasyta apie depresijos preizastis, tik rezultatai.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#411256
Nesuprastas rašė:Paveikslėlis

Kas čia tuo facepalm'u norima pasakyt? Kad eilinį kartą šokt ant vaistų ir gydytis vėl iš naujo? Ar čia nuostaba tame, kad vaistai padėjo pasiekt remisiją, o poto vėl buvo regresuojama?
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#411257
PetrasvarduPetras rašė:Nesusilaikysiu nepaklauses tada esmes. Jeigu nenori, neatsakyk.

Kiek tau metu? Kaip jauteisi mokykloje? Kokie santykiai seimoje su tevais, broliais, seserimis(jei tokius turi)? Ar turi/turejai santykius su moterimis? Nes pirmam poste nieko neparasyta apie depresijos preizastis, tik rezultatai.
PetrasvarduPetras rašė:Dar pamirsau paminet, kaip su darbais, pomegiais, kokio charakterio(intravertas?)?

Hmm. Kiekvienam "esmė" yra skirtingi dalykai. Kodėl tau atrodo jog "esmė" man yra santykiai su šeima/antra puse? Geri santykiai ir jie nemanau, kad įtakojo depresiją. Nebent kaiptik padėjo kažkiek juodu laikotarpiu. O apie priežastis rašiau, kad realiai nebuvo aiškių konkrečių priežasčių. Išdygo kaip iš giedro dangaus. Apie darbus/pomėgius/tikslus irgi buvau užsiminęs, kad liga neigiamai įtakojo ir praktiškai sugriovė viską. Nebeliko nei pomėgių, nei noro kažko siekt - jokios motyvacijos niekam žodžiu. Charakteris - intravertas. Minėjau, kad mokykloj irgi nebuvo lengva bendraut, užsidaręs buvau (bet patys mokslai sekės neblogai.) Tiesiog nemėgau žmonių ir nereikėjo/nenorėjau aš jų. Tą galima just iki šių dienų (dabar 31eri).
Vartotojo avataras
Parašė PetrasvarduPetras
#411258
Deividas rašė:
PetrasvarduPetras rašė:Nesusilaikysiu nepaklauses tada esmes. Jeigu nenori, neatsakyk.

Kiek tau metu? Kaip jauteisi mokykloje? Kokie santykiai seimoje su tevais, broliais, seserimis(jei tokius turi)? Ar turi/turejai santykius su moterimis? Nes pirmam poste nieko neparasyta apie depresijos preizastis, tik rezultatai.
PetrasvarduPetras rašė:Dar pamirsau paminet, kaip su darbais, pomegiais, kokio charakterio(intravertas?)?

Hmm. Kiekvienam "esmė" yra skirtingi dalykai. Kodėl tau atrodo jog "esmė" man yra santykiai su šeima/antra puse? Geri santykiai ir jie nemanau, kad įtakojo depresiją. Nebent kaiptik padėjo kažkiek juodu laikotarpiu. O apie priežastis rašiau, kad realiai nebuvo aiškių konkrečių priežasčių. Išdygo kaip iš giedro dangaus. Apie darbus/pomėgius/tikslus irgi buvau užsiminęs, kad liga neigiamai įtakojo ir praktiškai sugriovė viską. Nebeliko nei pomėgių, nei noro kažko siekt - jokios motyvacijos niekam žodžiu. Charakteris - intravertas. Minėjau, kad mokykloj irgi nebuvo lengva bendraut, užsidaręs buvau (bet patys mokslai sekės neblogai.) Tiesiog nemėgau žmonių ir nereikėjo/nenorėjau aš jų. Tą galima just iki šių dienų (dabar 31eri).

Santykiai su seima/antra puse yra svarbu, nes daugelis del to turi problemu. Tai nebutinai tavo problemu beda, tiesiog paklausiau, kad butu aiskiau. Nes turi buti priezastys tavo depresijai.

Bent man pvz. visiskai aisku del ko as depresavau ir kodel viskas tiek ilgai tesesi. Nors esu lankesis tik pas viena psichoterapeuta ir jis man nieko naujo nepasake, ko as pats nezinociau.

O kad nemegsti zmoniu, tai cia nieko blogo.

O man pvz pirma didele depresija atsirado irgi panasiai, apie 20ies metu, bent ne staigiai, o per pusmeti/metus. Ta prasme, stebina faktas, kad pas tave, lyg ir sveika/normalu taip staigiai viskas, be konkrecios priezasties.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#411260
PetrasvarduPetras rašė:
Deividas rašė:
PetrasvarduPetras rašė:Nesusilaikysiu nepaklauses tada esmes. Jeigu nenori, neatsakyk.

Kiek tau metu? Kaip jauteisi mokykloje? Kokie santykiai seimoje su tevais, broliais, seserimis(jei tokius turi)? Ar turi/turejai santykius su moterimis? Nes pirmam poste nieko neparasyta apie depresijos preizastis, tik rezultatai.
PetrasvarduPetras rašė:Dar pamirsau paminet, kaip su darbais, pomegiais, kokio charakterio(intravertas?)?

Hmm. Kiekvienam "esmė" yra skirtingi dalykai. Kodėl tau atrodo jog "esmė" man yra santykiai su šeima/antra puse? Geri santykiai ir jie nemanau, kad įtakojo depresiją. Nebent kaiptik padėjo kažkiek juodu laikotarpiu. O apie priežastis rašiau, kad realiai nebuvo aiškių konkrečių priežasčių. Išdygo kaip iš giedro dangaus. Apie darbus/pomėgius/tikslus irgi buvau užsiminęs, kad liga neigiamai įtakojo ir praktiškai sugriovė viską. Nebeliko nei pomėgių, nei noro kažko siekt - jokios motyvacijos niekam žodžiu. Charakteris - intravertas. Minėjau, kad mokykloj irgi nebuvo lengva bendraut, užsidaręs buvau (bet patys mokslai sekės neblogai.) Tiesiog nemėgau žmonių ir nereikėjo/nenorėjau aš jų. Tą galima just iki šių dienų (dabar 31eri).

Santykiai su seima/antra puse yra svarbu, nes daugelis del to turi problemu. Tai nebutinai tavo problemu beda, tiesiog paklausiau, kad butu aiskiau. Nes turi buti priezastys tavo depresijai.

Bent man pvz. visiskai aisku del ko as depresavau ir kodel viskas tiek ilgai tesesi. Nors esu lankesis tik pas viena psichoterapeuta ir jis man nieko naujo nepasake, ko as pats nezinociau.

O kad nemegsti zmoniu, tai cia nieko blogo.

O man pvz pirma didele depresija atsirado irgi panasiai, apie 20ies metu, bent ne staigiai, o per pusmeti/metus. Ta prasme, stebina faktas, kad pas tave, lyg ir sveika/normalu taip staigiai viskas, be konkrecios priezasties.

Na taip. Tik per pirmą epizodą galvojau, kad priežastys greičiausiai paaugliškos. Įtampa mokykloj, užsidarymas savyje. Maniau "ok.. matyt čia tiesiog paaugliškas nonsence ir išlipsiu". Ir "išlipau" laikinai. Bet kai grįžo antras ir trečias epizodas... tai jau tuomet visiškai sutrikau, nes jokių realių priežasčių tikrai tam nebuvo. Su laiku tos paaugliškos charakterio savybės apnyko, tai irgi negali būti to priežastis. Anksčiau daug tikrai mąstydavau, stengdamasis suprast kame čia kampas, bet tiesiog nustojau gilintis. Pamačiau kad kuo labiau gilinies tuo dar blogiau darosi iš nežinios. Tad.. taip, tikrai neįsivaizduoju priežasčių. Lengviausia tiesiog būtų nurašyt ant biologijos/genų.

Aišku, vistiek visi tie epizodai palieka savo žymę. Po kiekvieno jo išlipi jau nebetas žmogus. Kaip kad pomėgių dingimas, tikslų siekimas, nenoras išvis net keltis iš lovos ir nematymas jokio point'o apskritai šitam gyvenime, cinizmas, nepasitikėjimas, irzlumas ir t.t. (daug naujų "produktų" išdygsta po tokių epizodų.) Tai nežinia.. gal kaip sakant "rezultatas" po truputį ir patapo priežastim. Užgesino tiesiog variklį gyvenimo ir dėl to sukiesi visus tuos metus tam pačiam cikle.
Vartotojo avataras
Parašė PetrasvarduPetras
#411262 Na, tas Seroxat, kuri tu vartojai, kaip ir didina seratonino kieki. Per tiek metu, didziajai daugumai tikrai pasijaustu poveikis. Kad ir sitie vaistai ne saldainis, tai faktas, matau ir ju israse galybe salutiniu prirasyta.

Bet neatmestinas variantas, kad tikrai genetines bedos. Nors pats situo netiki, kiek suprantu.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#411281
PetrasvarduPetras rašė:Na, tas Seroxat, kuri tu vartojai, kaip ir didina seratonino kieki. Per tiek metu, didziajai daugumai tikrai pasijaustu poveikis. Kad ir sitie vaistai ne saldainis, tai faktas, matau ir ju israse galybe salutiniu prirasyta.

Bet neatmestinas variantas, kad tikrai genetines bedos. Nors pats situo netiki, kiek suprantu.

Na žinai visada bandai išsaugot viltį, kad tai ne genetika, tarsi save bandai raminti ir tikini, kad kada nors tikrai išlipsi ir "išaugsi" iš to. Sakyčiau 50/50% tikiu. Tikrai neįsitikinęs vnž.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#411282
PetrasvarduPetras rašė:Na, tas Seroxat, kuri tu vartojai, kaip ir didina seratonino kieki. Per tiek metu, didziajai daugumai tikrai pasijaustu poveikis. Kad ir sitie vaistai ne saldainis, tai faktas, matau ir ju israse galybe salutiniu prirasyta.

Bet neatmestinas variantas, kad tikrai genetines bedos. Nors pats situo netiki, kiek suprantu.

O dėl seroxat (ir vaistų apskritai), tai man atrodo labai individualu. Pvz per pirmą-antrą epizodą, cipralex suėjo kaip saldainis, be jokių šalutinių. Per 3čią, kai bandžiau vartoti cipralex, visiškai nepaėjo. O seroxat'as kažkodėl tuo metu suėjo kaip saldainis, jokių šalutinių nebuvo. Tai čia ne tik kad individualu, bet per skirtingus laikotarpius net ir išbandytas vaistas kitaip veikia. Arba gal tiesiog atsiranda kažkoks imunitetas jau vartotam vaistui ir jis nebetinka/erzina - nežinia.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#411283 Manau, kad iš depresijos neišlipama. Čia kaip alkoholizmas. Sutrigerino, o tada - stebėti. O gal gali būti kažkokie veiksniai, kurių tu nepastebi? Nes kai aš nuėjau pirmą kartą pas psichiatrę, ji iš karto pasakė, kad didelis nerimas, nors aš tai kategoriškai neigiau :achtung