Moderatorius: Astro-Meška

Parašė head&disorders
#431990 Sveiki,
mano problema tokia atrodo lyg ir dažnai pasitaikanti "išsiskyriau su mergina ir dabar depresija". Tačiau man jau virš 30, ne pirmi santykiai, iškentęs ir kai pačiam buvo sudaužyta širdis, ir iškentęs moralinę graužatį kai teko pačiam palikti mane mylintį žmogų. Bet šį kartą aš išgyvenu labai skirtingai nuo kitų nelaimingų meilių, nes prie viso širdies skausmo užėję baisųs fiziologiniai padariniai :( apskritai nežinau kas vyksta, užėjęs jausmų uraganas: be jokios priežastis užeina staiga kažks pyktis, kurį keičia nerimas ir bejėgiškumo jausmas :( Ištisas valandas pagunu save nieko neveikiant tik gulint ir kažką mąstant/pykstant/liūdint. Analizuojant kas čia įvyko greitai susigooglinau apie toksiškus santykius ir, kad po jų žmonės būna labiau sugniuždyti, nei po normalių santykių, patyręs daug manipuliacijų ir psichologinio smurto, likau su finansiniais įsipareigojimais, kuriuos prisėmiau tikėdamas santykiais, atitolęs (ir tiesiogine ir perkeltine prasme) nuo draugų ir vienišas. Beveik visą laiką leidžiu bute vienas (darbas iš namų), suprantu, kad tai prie gero neprives, bandau susirasti kur išeiti socializuotis, kad pakeisčiau aplinką ir nukreipčiau mintis, bet man tą labai sunku padaryti, nes gyvenu toli nuo draugų, o iš būdo esu didelis intravertas, nekalbat dar apie šiuo metu "pavažiavusį stogą" kuris priduoda dar didesnę socialinio nerimo dozę.

Buvau pas psichologą, sumokėjau už konsultaciją apie 100€ ir už tai gavau kažkokius šabloniškus patarimus, kuriuos galima susirasti googlėje surinkus "kaip atsigauti po skyrybų" pirmoje bulvarinio laikraščio nuorodoje... (Nors psichologo nekaltinu, kai ateina toks uberintravertas kaip aš, kur beveik per visą konsultaciją tyli ir nieko nesako, tai kas belieka...)
Dar buvau pas psichiatrą, tai davė antidepresantų, kurie ne tai, kad nepadėjo, bet prie visų sunkumų dar ėmiau kiekvieną dieną vemti tai nutraukiau.
Nežinau ką daryti, ar visi sunkumai tiesiog praeis (nors, jau keli mėnesiai nepraeina). ar bandyti eiti pas psichiastrą ir konkretinti savo problemas.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#431991 Jei skaitai angliškai, pasidomėk codependent person tipu. Tai yra tuo, kuris visko atsisako, nenustato ribų ir aukojasi. Ir tvarkytis, kad šito tipo neliktų. Sunku, žiauriai sunku, bet dėl to ir įklimpstama į toksiškus santykius, nes tai yra antroji toksiškų santykių pusė, kuri ir pritraukia pirmąją.

tai dar gali būti pasekmė nuo toksiškų tėvų santykių (galiu klysti), bet paprastai ši tendencija stipriai išsivysto arba vaikystėje, arba truputį vėliau, ypač jei modelis kartojasi. Complex PTSD arba vaikystės traumų ar smurto vaikystėje pasekmė.
Parašė head&disorders
#431999 Buvau šiek tiek skaitęs apie tai seniau, perskaičiau dar kartą. Nemanau, kad aš šio tipo. Kažkiek turiu atitikimų, bet turiu ir savybių, kurios netinka šiam tipui. Gali į toksiškus santykius įeiti daug kas, ne vien codependent... codependent tik gali juose išbūti ilgiau ir iškęsti daug toksiniams santykiams būdingų "idealizavimo (medaus mėnesio) <-> smerkimo, nuvertinimo (psichologinio smurto)" ciklų. O kas nėra visiškai codependent, tai pabosta (ar nemato prasmės būti) pačiam smurtautojui ir paskutinį smerkimo ciklą užkuria kartu su palikimo finalu. Man ir taip buvo, buvau paliktas tada, kai daviau aiškiai suprasti, kad su emociniu smurtavimu nesitaikstysiu, net jei tai reikštų santykių pabaigą. Gal tai ir džiugina kiek, nes jei būčiau labiau codependent personality, tai iki šios dienos būčiau gręžiamas, o kai numestų, būčiau didesnėje duobėje nei dabar...
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#432018
head&disorders rašė:....... ir iškęsti daug toksiniams santykiams būdingų "idealizavimo (medaus mėnesio) <-> smerkimo, nuvertinimo (psichologinio smurto)" ciklų. .....

Och, toksiški santykiai yra tikra velniava. Pats ten buvau ir tikrai daaaug laiko užtrukau kol iš jų išsilaisvinau. Ta prasme, kol atsigavau po išsiskyrimo, nes dar ne vienus metus jaučiausi, lyg būčiau ten pat, kur buvau.
Dabar po visko, visų "up and down" suprantu, kad didžiausia tų santykių klaida buvo jų pradžioje. Žinojau kokia "ta" moteris, viską mačiau, bet ignoravau, nes nenorėjau girdėti ir matyti tai kas nepatiko. Iš esmės man tai buvo pirmas (ir vienintelis) įsimylėjimas. Žodžiu, tavo atvejis bus sunkus, sudėtingas ir galimai ilgas. Jeigu santykis buvo "toksiškas" tai išsikapstysi be didesnių problemų, jeigu kaip mano "crazy" tada prisisek saugos diržus, laikykis ir varyk tais amerikietiškais kalniukais iki kol pajausi, kad stovi ant kojų. Man tuo metu jeigu neklystu cipralex gerai veikė. Žodžiu tas, kur ale laimingu padaro. Karpiau tas mažutes tabletes po pusę, nes bijojau priprasti. Dabar kai prisimenu, tai truputį juokinga. Nors tuo metu buvau visiška daržovė.
Kas dėl patarimų kaip iš viso to išsikapstyti. Na sveikinu.. tokių nėra, o tie kuriuos gali rasti internete neveikia. Visi mes skirtingi ir patirtys skirtingos, tad stebuklingo vaisto, ar veiksmo nėra. Kas padėjo man, tai SUSITAIKYMAS su savimi. Esamos būklės priėmimas ir susidraugavimas su ja. O šiaip išbandžiau viską. Ir trumpalaikius neįpareigojančius santykius (kelis iškart) - varginanti patirtis. Ir pasinėrimą į darbą - dirbau 24h per parą. Tiesiogine to žodžio prasme gyvenau darbe. Būdavo po devynis mėnesius sėdėdavau darbe neišeidamas "į civilizaciją". Tai buvo visiška beprotybė, bet ei!!! uždirbau krūvą pinigų. Paskutinį kartą oficialiai darbe buvau gruodžio 28-tą dieną. 2020-tais metais. Neblogai ar ne? Trys metai! Nesakau, kad vis dar gyvenu iš tų pačių pinigų, bet du metus gyvenau ir remontavau namą vien tik iš santaupų. Niekam nerekomenduoju tiek dirbti, nors ir viliojančiai atrodo galimybė susitaupyti kažkokią sąlyginai nemenką sumą.
Tai va, jeigu dar nenusibodo mano pezalai ir vis dar skaitai, tai iš esmės tu gali padėti tik pats sau. Stebūklų nėra ir nebus, tiesiog teks surasti kelią į laisvę ir blaivų protą. Man padėjo susitaikymas su savim, su esama situacija, su buvusia situacija ir supratimas, kad viskas daugiau į panašias avantiūras nebesivelsiu. Ir svarbiausia tai, kad nebesiveliu. Buvau sutikęs moterį apie kokias svajoja daugelis vyrų ir kurias rodo filmuose. Turiu omeny ne tik jos formas ar žavesį, bet ir socialinę padėtį. Tačiau ji turėjo vieną minusą. Ji buvo toksiška. Tur būt pirmą kartą kai moteris atvirai rodė norą su manim būti ar kažką "daryti" aš ją atstūmiau. Ir tada supratau, kad viskas esu išsilaisvines. Tam prireikė penkerių metų. Jop, mano santykis buvo ne tiek toksiškas kiek "crazy".

P.S. Ne į temą..
Labas merginos. Aš esu, skaitau ir tyliai būnu. Kartais taip noriu Jums parašyti, bet turbūt vis dar nesu pasiruošęs.
Vartotojo avataras
Parašė Vaiduk
#432023 Turėjau toki biciuli bet tais laikais buvau dar labai naivus nei kersto nei pykčio nei neapykantos nejausdavau kas dabar beveik kasdienybe. Net nežinojau kas yra manipuliacija ir kad galima kitu manipuliuoti o as taip tada atvirai i pasauli ziurejau. Jis man gyvenima gal 10 metu patrumpino :D