- 2010 02 24, 15:26
#181687
Laba diena, psichikos liga sergu nuo 16 metų, dabar man 30. Kauno Akademinėse Klinikose nustatė diagnozę - centrinės nervų sistemos sutrikimą. Liga buvo ūmi, su haliucinacijomis, kliedesiais, nerviškai labai stipriai atkritau, atsisakė raumenys, nesugebėdavau net užsikloti, po punkcijos 1,5 mėn nesikeliau iš lovos, gyvenau su "pampersais", maitindavo per zondą (kišdavo žarnelę per nosį), buvo atsiradę pragulų, mokiausi iš naujo vaikščioti, ligoninėje išgulėjau 3 mėn. Po 5 metų buvo ligos atkrytis - pripažino ūmią psichozę, ligos simptomai buvo lengvesni... Gyvenime teko dar keletą kartų pagulėti ligoninėse su psichoze, lengva depresija, manija, šizoafektiniu sutrikimu. Vaistų esu prigėrusi daug ir įvairiausių. Jei ne vyras, kuris mane labai palaiko, supranta, man padeda psichologiškai, turbūt išprotėčiau... Mes jau treti metai, kai susituokę, norėtume vaikelio, tačiau gydytoja sakė, kad yra 25% ligos paveldimumas, todėl saugojamės. Buvo atitaikytas vaistas(RISPOLEPT), nuo kurio labai gerai jaučiausi, tačiau dėl jo šalutinio poveikio teko pakeisti kitu (SEROQUEL), kuris mane labai dabar slopina, kelia mieguistumą, negaliu normaliai gyventi. Kažkada vartojau ZYPREXA, tai virš metų nesunormalizavo nei miego, nei nuotaikos. Antri metai geriu DEPAKINE - nuotaikais stabilizuoti, tačiau jokio efekto. Su draugėm pakalbam, kad turbūt teks vaistus vartoti "iki grabo lentos". Tačiau kodėl vienai draugei daktarai darė bandymą, su vaistais ir be jų, pasirodo, kad ji vienodais jautėsi tiek su vaistais, tiek be jų. Kuo aš esu kitokia? Kodėl negaliu taip pat apsieiti be vaistų, nes gyvenimas rodo, kad man nuo vaistų negerėja sveikata. Jaučiuosi kaip bandomas triušis su vis išrašomais vaistais ir nematau jokios perspektyvos. Kaip kvailelė viliuosi (sako viltis visų mūsų motina), kad gal sukurs kokį gerą vaistą, kad būtų galima gyventi pilnavertį gyvenimą. Man labai rūpi gydymo eigos ateitis, kokia ji bus, kiek ilgai teks kankintis su pasireiškiančiu vaistų šalutiniu poveikiu (akių vertimu, kalbos, eisenos, elgesio kaustymu, reakcijos sulėtėjimu, regos suprastėjimu)? Ir dar labai sudomino šio puslapio viena skaitytoja, parašiusi, kad taip pat serga psichikos liga, vartoja vaistus ir netyčia pastojo. Ją gydytojas paguldė į ligoninę ir pritaikė specialius vaistus. Įdomu, kaip jai sekasi dabar, ar gimė sveikas vaikutis, ar nepablogėjo jos sveikata, ar tebevartoja vaistus? Visiems linkiu sveikatos ir stiprybės ir būsiu dėkinga už bet kokį komentarą...
- 2010 02 24, 17:35
#181697
vartoju seroqueli kelis metus. Isbandziau kruvas kitu, su visais salutiniais poveikias. Galiu sakyti kol atitaike vaistus kurie netrikdytu fiziskai, praejo gal 6 metai bandymu. Slopinimas su laiku praeis, organizmas pripranta. Jei labai slopina galima gert nakciai... man seroquelis yra geriausias vaistas, ir mano mamai, ir draugui [gyvenam pilnaverti gyvenima, dirbam atsakingus darbus] bet cia individualus dalykas vistik...
Pastojau vartodama seroquel ir dar pora vaistu, niekur negulde, sumazino dozes ir stebejo genetikai. Visa nestuma vartojau ji, tik maitindama nutraukiau. Vaikas gime sveikas ir gabus.
tikiu kad ir tau viskas bus gerai, duok sau laiko. Kantrybes ir stiprybes.
