Moderatorius: Astro-Meška
- 2008 12 01, 13:41
#86476
Kodel taip manai?
- 2009 02 13, 12:08
#103797
Aš manau, kad dievo nėra, nes yra daugybė senesnių religijų už krikščionybę (ar kitas didžiąsias religijas) su tom pačiom istorijom, kurios minimos šv. rašte ir taip pat religija yra nemokslinis paaiškinimas gamtos reiškiniams, tik šių laikų didžiosios religijos taip mutavo iš pagonybės, kad pradėjo garbinti vieną abstraktų dalyką - Dievą, kuris iš esmės yra saulė.
Ether
- 2009 02 13, 13:16
#103815
taip, žmogus yra išskirtinis, vienintelė tokia gyvybės forma žemėje, kur kas geresnis už kitas, kurias gali engti ir naikinti, ir pačią Žemę, ir už tai jis gyvens 1000 metų ir jo siela nemirtinga.
ir murkdomės šitam purve mes dėl to, kad esam sukurti pagal dievo paveikslą, todėl nenustojam vilties ir tuirėtume būti nuolankūs, nes mūsų laukia atpildas, apie kurį žinome tiek pat, kiek ir apie priešgimiminę būseną.
ir murkdomės šitam purve mes dėl to, kad esam sukurti pagal dievo paveikslą, todėl nenustojam vilties ir tuirėtume būti nuolankūs, nes mūsų laukia atpildas, apie kurį žinome tiek pat, kiek ir apie priešgimiminę būseną.
- 2009 03 23, 12:38
#114428
Buvau lb religingas ir tikejau i Dieva. Kiekviena sekmadieni ejau i baznycia, per visas sventes visada. Bet va mociute numire ir pradejau juom netiket, ne jau Dievas egzistuoja jei mociutei dave tokia kankinio role visa gyvenima, nors ji razanciu skaite kiekviena vakara ir meldesi ir t.t. Tikrai ne toks turejo jos gyvenimas but, jei Dievas egzistuotu. O be to per musu seimos nelaimes praradau tikejima absoliuciai kazkuom. Na bandau atrast is naujo Dieva, bet nesigauna 
- 2009 03 23, 14:28
#114440
Manau, kad religingumas Dievo malonės neužtarnauja 
O nuoširdumas gali. Mums per daug perplautos smegenys su ta religija, kuri buvo suformuota žmogaus. Tai dabar tenka patiems atrasti Dievą, nes `autoritetai` laikosi savo melagingų erezijų ir nėra net ko pasiklaust... Nors yra keletas kunigų (o gal tik pora ir vienas jau numiręs ), kurie jaučiasi, kad daro kažką gero, o ne plauna smegenis. Man atrodo, kad vienuoliai skleidžia malonesnę žinią nei kunigai.
O nuoširdumas gali. Mums per daug perplautos smegenys su ta religija, kuri buvo suformuota žmogaus. Tai dabar tenka patiems atrasti Dievą, nes `autoritetai` laikosi savo melagingų erezijų ir nėra net ko pasiklaust... Nors yra keletas kunigų (o gal tik pora ir vienas jau numiręs ), kurie jaučiasi, kad daro kažką gero, o ne plauna smegenis. Man atrodo, kad vienuoliai skleidžia malonesnę žinią nei kunigai.
- 2009 03 26, 18:09
#115083
Netikiu dievu jau nuo vaikystės, nors artimieji visaip bandė priversti tapti katalike.
suprantu, kad kai kuriems tiesiog reikia kažkuo tikėti, galbūt jie tuomet jaučiasi ne tokie vieniši, stipresni, tarsi turi į ką atsiremti. Bet niekaip nesuprantu, kad galima tikėti į tokią religiją, kaip krikščionybė. Tas visas tarsi prievarta kišamas nusistatymas prieš normalų gyvenimą, kalimas kitiems į jų pasamonę, kad vien gyvendamas savo gyvenimą, darydamas tai ką tu nori, nusidedi. Tuomet turi eiti į bažnyčią, atgailauti, prašyti atleidimo būtybės, kuri atseit yra tobula, vien už tai, kad darei tai, kas tau atrodo galbūt normalu ir gyvenimiška. jei ir tikėčiau dievu, negalėčiau būti krikščionė. Visos nuostatos, visos tiesios, pripažintos krikščionybėje, man tiesiog kelia juoką ir nusivylimą žmonių patiklumu.
suprantu, kad kai kuriems tiesiog reikia kažkuo tikėti, galbūt jie tuomet jaučiasi ne tokie vieniši, stipresni, tarsi turi į ką atsiremti. Bet niekaip nesuprantu, kad galima tikėti į tokią religiją, kaip krikščionybė. Tas visas tarsi prievarta kišamas nusistatymas prieš normalų gyvenimą, kalimas kitiems į jų pasamonę, kad vien gyvendamas savo gyvenimą, darydamas tai ką tu nori, nusidedi. Tuomet turi eiti į bažnyčią, atgailauti, prašyti atleidimo būtybės, kuri atseit yra tobula, vien už tai, kad darei tai, kas tau atrodo galbūt normalu ir gyvenimiška. jei ir tikėčiau dievu, negalėčiau būti krikščionė. Visos nuostatos, visos tiesios, pripažintos krikščionybėje, man tiesiog kelia juoką ir nusivylimą žmonių patiklumu.
Basomis po naktinį miestą..
- 2009 03 26, 20:37
#115130
Vienas ka patarciau padryti, tai issiaiskinti skirtuma tarp religijos, filosofijos ir DIEVO.tada bus galima kalbei apie tikejima
out of space rašė:Netikiu dievu jau nuo vaikystės, nors artimieji visaip bandė priversti tapti katalike.
suprantu, kad kai kuriems tiesiog reikia kažkuo tikėti, galbūt jie tuomet jaučiasi ne tokie vieniši, stipresni, tarsi turi į ką atsiremti. Bet niekaip nesuprantu, kad galima tikėti į tokią religiją, kaip krikščionybė. Tas visas tarsi prievarta kišamas nusistatymas prieš normalų gyvenimą, kalimas kitiems į jų pasamonę, kad vien gyvendamas savo gyvenimą, darydamas tai ką tu nori, nusidedi. Tuomet turi eiti į bažnyčią, atgailauti, prašyti atleidimo būtybės, kuri atseit yra tobula, vien už tai, kad darei tai, kas tau atrodo galbūt normalu ir gyvenimiška. jei ir tikėčiau dievu, negalėčiau būti krikščionė. Visos nuostatos, visos tiesios, pripažintos krikščionybėje, man tiesiog kelia juoką ir nusivylimą žmonių patiklumu.
Vienas ka patarciau padryti, tai issiaiskinti skirtuma tarp religijos, filosofijos ir DIEVO.tada bus galima kalbei apie tikejima
- 2009 03 26, 20:42
#115133
Rinkausi antrą variantą, nes man visaip užeina.
Dažniausiai tikiu, tačiau tikrai ne tuo krikščioniškuoju, bažnyčia jau seniai netikiu ir į ją nevaikštau, nes tarpininkų tarp žmogaus ir Dievo nereikia, Jis yra visur.
Dažniausiai tikiu, tačiau tikrai ne tuo krikščioniškuoju, bažnyčia jau seniai netikiu ir į ją nevaikštau, nes tarpininkų tarp žmogaus ir Dievo nereikia, Jis yra visur.
- 2009 05 08, 11:00
#124388
Pasirinkau trečią variantą. Norėčiau tikėti Dievu, bet netikiu ir viskas...
