- 2012 09 11, 21:31
#275282
Meilė – tai cheminė reakcija
Kas yra meilė? Šis klausimas įvairių sričių specialistams neduoda ramybės ištisus amžius. Nors vienintelio atsakymo kol kas surasti dar niekam nepavyko, daugelis pripažįsta, kad meilės jausmas – tai virtinė cheminių ir psichologinių reakcijų...
„Susitikite su nepažįstamuoju. Pusvalandį atvirai kalbėkitės apie savo gyvenimus. Keturias minutes tylėdami žiūrėkite vienas kitam į akis“, – psichologijos profesorius Arthuras Arunas sako, kad tai viskas, ką reikia daryti norint įsimylėti. Daugelis tokiame jo eksperimente dalyvavusių vienišių vienas kitu susižavėjo po 34 minučių, o dvi čia susitikusios poros susituokė. Ar tik tiek tereikia meilei?
Kad ir kaip būtų, iš tikrųjų ne mes pasirenkame, ką ir kada įsimylėti. Tai už mus padaro smegenys, tiksliau jose esantys hormonai ir cheminiai junginiai. Pasirodo, mūsų smegenys ne visada turėjo tokių sugebėjimų. Įsimylėjimo, meilės, prisirišimo jausmai atsirado tik ilgėjant žmogaus gyvenimo trukmei ir didėjant smegenų tūriui. Ilgainiui gimė poreikis išlaikyti artimus santykius su tėvais, šeima, draugais ir, žinoma, mylimaisiais. Kalbėdama apie romantišką meilės evoliuciją Rutgerso universiteto (JAV) profesorė Helena Fisher teigia, kad galima išskirti tris pagrindinius etapus, kuriuos išgyvenant mūsų smegenyse suaktyvėja skirtingų hormonų veikla.
Geismas
Pirmuoju meilės etapu H. Fisher vadina geismą, seksualinį potraukį, kurį jaučiame pamatę mums žavų, patrauklios išvaizdos priešingos lyties atstovą. Jis atsiranda dėl gamtos nulemto mūsų instinkto daugintis ir taip pratęsti savo giminę. Seksualinį potraukį sukelia lytiniai hormonai – testosteronas ir estrogenai. Nuo šių hormonų gamybos priklauso normalus abiejų lyčių brendimas, pasirengimas lytiniams santykiams bei seksualinis elgesys. Testosteronas laikomas vyrišku, o estrogenai moterišku hormonu, tačiau jų abiejų yra ir dailiosios, ir stipriosios lyties atstovų organizmuose. Anot mokslininkės, gali būti, kad geismas net nėra įsimylėjimo sąlyga. Žmogus tiesiog trokšta patenkinti poravimosi instinktus. Visgi mylintis su tik geidulį keliančiu žmogumi reikėtų būti atsargesniems. Ypač tai aktualu moterims, nes kūno artumas ir sekso metu išsiskiriantys hormonai gali stipriai sujaukti tikruosius jausmus.
Susižavėjimas
Tas nuostabus laikas, kai negalite atplėšti vienas nuo kito meilių žvilgsnių. Negali galvoti apie nieką kitą, išskyrus savo pasakų princą. Skraidai padebesiais, o sėdėjimas darbe niūriomis, šaltomis ir lietingomis rudens dienomis atrodo kaip saulėtos atostogos Havajų salose. Nieko čia neįprasta, sako mokslininkai, tai – tik adrenalino ir dopamino išdaigos. Gal jums pasirodys keista, bet iš pradžių organizmas į įsimylėjimą reaguoja kaip į stresą. Tada išsiskiria labai aktyvūs žmogaus organizmo hormonai – adrenalinas ir kortizonas. Kai netikėtai sutinkate savo nuostabiausiąjį, jumyse susiduria šie du hormonai, todėl jus išmuša prakaitas, kaip pasiutusi ima daužytis širdis ir džiūsta burna. Ištyrusi tik ką įsimylėjusių žmonių smegenis, H. Fisher pamatė, kad jose ženkliai daugiau dopamino. Šis hormonas lemia mūsų malonumo pojūtį, nes jis skatina testosterono gamybą, kuris valdo tiek moterų, tiek vyrų seksualinį potraukį ir aistrą. Didesnis jo kiekis veikia panašiai kaip kokaino dozė. Pasirodo, ne veltui yra toks posakis – meilė kaip narkotikas. Narkotikai ir įsimylėjimas iš tiesų turi šį tą bendra... Įsimylėję jaučiame, jog galime kalnus nuversti: spinduliuojame energija, mums reikia mažiau miego ir maisto, o mūsų veiduose ištisą dieną žydi saldi šypsena.
ir dugumoj daugumoj... labai teisinga
