- 2014 10 29, 19:13
#328784
Ne bažnyčia nupiešė šį stereotipą, o liaudies pamaldumas kuris dažnai neatitinka bažnyčios mokymo.
Jei teko skaityti bibliją, tada turėjai pastebėti, kad šėtonas, ant biblijos, veikia tik tiek kiek dievas tai leidžia. Pvz. Jobo drama, šėtonas ten pristatomas labiau kaip dievo teismo prokuroras, kuris pažymi visas nuodėmes, o kai norėjo kenkti Jobui atsiklausė dievo ar gali tai padaryti.
Sakau, kuo giliau į mišką, tuo daugiau partizanų.
Šiaip, aš tų kurie nori rimtai kovoti prieš religiją, vietoje, gerai išsistudijuočiau tiek bibliją, tiek bažnyčios mokymą, nes diletantiškais teiginiai nieko nepasieksi. Kiek pastebiu tokiose diskusijose, žmonės kovojantys prieš religiją, paprastai būna labai mažai išprusę religijos prieš kurią kovoja srityje. Čia problema. Nes kovojama ne prieš religiją, o prieš savo susikurtą jos vaizdą. Labai donkichotiškas vaizdelis sakyčiau.
Nėra tikslios dogmos kaip atsirado šėtonas. Kalbama apie nuopolį, bet senieji teologai pateikia įvairias versijas. Dažniausias variantas yra tas, kad Dievas sukūręs žmogų liepė angelams pagarbinti Adomą, bet kai kurie nesutiko garbinti ne tokį tobulą kūrinį kaip kad jie. Tada įvyko sukilimas. Bet tai tik hipotezė. Beje, dvasiniame pasaulyje, anot senesnių filosofinių koncepcijų, pasirinkimas daromas tik vieną kartą.
Kad šėtonas yra asmuo veikiantis žmogaus gyvenime yra dogma. O tai kaip didžioji dalis visuomenės jį įsivaizduoja yra marazmas
Na būsena, tai tik apytikris apibrėžimas. Grubiai aiškinant, tai manoma, kad po mirties, žmogus išgyvena visą dievišką meilę, tie kas rojuje, pasilieka toje meilėje, o tie kas pragare, išgyvena tą meilę, tik po to ji iš jų atimama (čia labai grubiai, trumpai ir primityviai pabandžiau apibrėžti).
Taigi, jokių katilų, jokios smalos. Tai kažkas visiškai kitokio.
Visa eschatologija statoma ant to minimumo kuris išdėstytas biblijoje, o pagrindas remiamas logika ir filosofinėmis koncepcijomis.
Tiesa, į pragarą iš esmės labai sunku patekti, nes tam reikia sąmoningo pasirinkimo. Tad kai kurie teologai mano, kad pragaras, labai tikėtina, jog yra tuščias.
Pagal sąžinę reiškia, tai, kiek ji pas tave yra išlavinta ir t.t. Jei tarkime darei nuodėmes, civilinis teismas už jas tave nubaustų ir į kalėjimą pasodintų, o kaip tikima dievas šiuo atveju žiūri labiau ne į tai ką tu padarei, bet kas įtakojo šį veiksmą. Pvz. tapai žudiku. Mes tokį į kalėjimą nes jis žudikas, o dieviškame teisme, žiūria į tai kodėl tapai žudiku, gal tave vaikystėje tėvas prievartavo ir todėl tavo psichika pavažiavo ir todėl tapai žudiku. (Na čia irgi supaprastintai kalbu)
Aha, būtų kitaip ir nediskutuočiau
Morpheus rašė:Pragare yra velnias ir berods si "stereotipa" nupiese pati baznycia. Jis yra blogis kuris nepaklusta dievui ir jo stereotipams.
Ne bažnyčia nupiešė šį stereotipą, o liaudies pamaldumas kuris dažnai neatitinka bažnyčios mokymo.
Jei teko skaityti bibliją, tada turėjai pastebėti, kad šėtonas, ant biblijos, veikia tik tiek kiek dievas tai leidžia. Pvz. Jobo drama, šėtonas ten pristatomas labiau kaip dievo teismo prokuroras, kuris pažymi visas nuodėmes, o kai norėjo kenkti Jobui atsiklausė dievo ar gali tai padaryti.
Sakau, kuo giliau į mišką, tuo daugiau partizanų.
Šiaip, aš tų kurie nori rimtai kovoti prieš religiją, vietoje, gerai išsistudijuočiau tiek bibliją, tiek bažnyčios mokymą, nes diletantiškais teiginiai nieko nepasieksi. Kiek pastebiu tokiose diskusijose, žmonės kovojantys prieš religiją, paprastai būna labai mažai išprusę religijos prieš kurią kovoja srityje. Čia problema. Nes kovojama ne prieš religiją, o prieš savo susikurtą jos vaizdą. Labai donkichotiškas vaizdelis sakyčiau.
Jis buvo atstumtasis, nes jo nuomone buvo kitokia nei kazkieno.
Nėra tikslios dogmos kaip atsirado šėtonas. Kalbama apie nuopolį, bet senieji teologai pateikia įvairias versijas. Dažniausias variantas yra tas, kad Dievas sukūręs žmogų liepė angelams pagarbinti Adomą, bet kai kurie nesutiko garbinti ne tokį tobulą kūrinį kaip kad jie. Tada įvyko sukilimas. Bet tai tik hipotezė. Beje, dvasiniame pasaulyje, anot senesnių filosofinių koncepcijų, pasirinkimas daromas tik vieną kartą.
Ar siuolaikineje baznycioje ir tikejime toks reiskinys kaip velnias nebeegzistuoja?
Kad šėtonas yra asmuo veikiantis žmogaus gyvenime yra dogma. O tai kaip didžioji dalis visuomenės jį įsivaizduoja yra marazmas
Gal papasakotum placiau apie reiskini "busena" nes as nelabai suprantu ka tuo norima pasakyti? tipo teigiama busena, neigiama busena? ar tiesiog visiems vienoda busena, kas mano supratimu yra nebutis-nebeegzistavimas.
Na būsena, tai tik apytikris apibrėžimas. Grubiai aiškinant, tai manoma, kad po mirties, žmogus išgyvena visą dievišką meilę, tie kas rojuje, pasilieka toje meilėje, o tie kas pragare, išgyvena tą meilę, tik po to ji iš jų atimama (čia labai grubiai, trumpai ir primityviai pabandžiau apibrėžti).
Taigi, jokių katilų, jokios smalos. Tai kažkas visiškai kitokio.
Visa eschatologija statoma ant to minimumo kuris išdėstytas biblijoje, o pagrindas remiamas logika ir filosofinėmis koncepcijomis.
Tiesa, į pragarą iš esmės labai sunku patekti, nes tam reikia sąmoningo pasirinkimo. Tad kai kurie teologai mano, kad pragaras, labai tikėtina, jog yra tuščias.
Ka reiskia gyvenai pagal sazine? ta prasme pagal savo sazine ar kazkieno primesta "gyvenimo pagal sazine" paveiksla?
Pagal sąžinę reiškia, tai, kiek ji pas tave yra išlavinta ir t.t. Jei tarkime darei nuodėmes, civilinis teismas už jas tave nubaustų ir į kalėjimą pasodintų, o kaip tikima dievas šiuo atveju žiūri labiau ne į tai ką tu padarei, bet kas įtakojo šį veiksmą. Pvz. tapai žudiku. Mes tokį į kalėjimą nes jis žudikas, o dieviškame teisme, žiūria į tai kodėl tapai žudiku, gal tave vaikystėje tėvas prievartavo ir todėl tavo psichika pavažiavo ir todėl tapai žudiku. (Na čia irgi supaprastintai kalbu)
Pabreziu zodi "draugiskai"
Aha, būtų kitaip ir nediskutuočiau