depresijosklubas.lt

- 2009 11 15, 18:51 #160809 as anksciau buvau irgi labai gera ir pasiaukojanti...dabar apsistaciau sienom ..taigi du krastutinumai..reiktu ismokt kazkaip sveikus santykius palaikyt su aplinka...na gi nekenki niekam tuo tai nepergyvenk..as manau jei gyvenam pagal sazine..stengiames neskriaust kitu ir padet jei galim..to uztenka..

- 2009 11 15, 18:59 #160812 Manu, kad prie viso sito, dar reikia mokintis atleisti... nelaikyti savyje nuoskaudu. Bent jau man...
DIDIEJI ATLEIDIMO PARADOKSAI:
• Jis nesunkiai prieinamas, bet dažnai nepasiekiamas.
• Jis mums žinomas, tačiau dažnai pamirštamas.
• Jis išlaisvina kitą, bet dar labiau – mus pačius.
• Jis gyvai skamba visų lūpose, bet ne visada teisingai suprantamas.
• Žmogaus sielai jis įgimtas ir vis dėlto tėra tik iliuzija.
• Jis reikalingas žmogaus gyvybei, bet jo taip dažnai bijomasi.
• Jis yra suteiktas sielai ir vis dėlto grėsmingas.
• Jis paslaptingas ir vis dėlto kasdieniškas.
• Toks dieviškas ir vis dėlto toks žmogiškas.

- 2009 11 15, 19:07 #160813 nzn..as visa gyvenima bandau atleisti..bet turbut tik gniauziu pykti..jei atleisti neimanoma gal galima tiesiog pamirsti...tegu gyvena..yra dalyku kuriu atleisti tiesiog neimanoma..ir mes neprivalom..

- 2009 11 15, 19:27 #160822 Tai ir yra sunkiausias isbandymas, kol esam gyvi, ATLEISTI - gal net gi pirmoj eilej sau, po to kitiems... Kol neismoksim myleti saves, nepamilsim kitu. O skriaudikams, privalom atleisti ir atiduoti juos i Dievo rankas.... toliau ne musu valia.... Manau, kad jei jie neatgailaus, Dievo rustybe bus kur kas baisesne, nei musu neatleidimas. O kam mums imti ant saves dar viena "nasta", ir ne pacia geriausia.... Manau, jei mums kas nors neatleistu uz padarytas klaidas, mes labai liudetume, ir blogai jaustumemes. Gal tai ne labai tinkamas pavyzdys, ir vis delto... Palikime tuos zmones Dievo valiai, ir tiek. O savyje atleiskime. As atleidau, neziurint to, kad gyvenimas sugriautas is pamatu... bet jau nieko negrazinsi del to kad as piksiu, keiksiu ta zmogu, niekas nepasikeis. Tik dar nesugebejau atleisti sau. Ir tai yra nuodeme Dievo akivaizdoje, nes Jis atleido, o as ne.... Tai negi as vyrsesne uz Vysagali...? Niekas man nedave tokios teises, kazka spresti uz Dieva. Todel visom isgalem stengiuosi mokytis is savo klaidu. Tik tai ilgas procesas....

- 2009 11 15, 19:32 #160827 as tiesiog negalvoju apie juos...gal kada atleisiu nzn..gal tik pamirsiu...prakeiksmu nebesiunciu...tiesiog smerkiu ju poelgius...o pykcio labai sumazejo kai leidau sau issikalbet ir gerai papykt kelias dienas...

- 2009 11 15, 19:40 #160831 Suprantu. Laikas parodis koks sprendimas bus priimtiniausias....

- 2010 02 06, 21:11 #179333 .

Paskutinį kartą redagavo the ending 2010 07 31, 15:10. Iš viso redaguota 1 kartą.

Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.

- 2010 06 17, 00:43 #193358 Visos indoeuropiečių religijos kalbą apie tą patį. Aš priimu Kristų į savo gyvenimą, einu į bažnyčią, bet tuo pačiu visiškai sutinku ir su Budos ar Krišnos mokymais. Realiai krikščionybės tekstai yra truputi iškraipyti, bet pati Kristaus žinutės esmė yra teisinga. Man asmeniškai artimiausias yra stoicizmas, nors daugelių dalykų panašus į Kristaus mokymus. Nereikia aklai tikėti viskuo, bet jei klausiame 'Ar Dievas yra?', tai atsakymas - be jokios abejonės, kad yra.

- 2010 09 22, 12:53 #203792 Nuostabus žmogus buvo, tikras Dievo įrankis, ir mirė, kaip dera apaštalaujančiam, nužudytas buvo....

http://www.skrynia.lt/biblioteka/Aleksa ... 0Menis.doc

- 2010 09 22, 13:18 #203794 čia vienas iš Jo pamokslų, labai trumpas, bet siela virpa jį skaitant:

http://mintys.lt/pamokymai/branginkite-laika

- 2010 09 26, 17:51 #204119 Mano santykis su religija labai neurotiškas - aš noriu būti religingas, nes taip paprasčiau... ir iškarto nuo tos minties viskas subliūkšta - negalima savanaudiškai būti religingu - religija ne terapija. Priklausau itin gausiai ir populiariai Romoa katolikų sektai. Anksčiau buvau pasyvus ateistas - net mintis apie Dievą man buvo kažkas nerimta, bet skaičiau Kastanedą, Suzukį ir panašius autorius kai kada iš snobizmo. Bet kažkada, kai buvo labai labai bloga, šaltą žiemos naktį, žiūrėdamas į baltus garus, virstančius iš kamino į juodą nakties dangų, SUVOKIAU jog Dievas YRA… Tai nebuvo, ta garsi frazė, ar Balsas.. paprasčiausiai suvokiau… tiesiog apmiriau iš nuostabos, kad viskas pasaulyje turi prasmę ir jo atsitiktinumo ar chaoso, tai kaip muzika... simofonija kuri turi dirigentą ir Autorių... žodžiu sustingau ekstazėje kaip planktonas pamatęs koks grakštus yra banginis posūkyje.
:angel nebeužmigau, kitą dieną laksčiau kaip išprotėjęs iš laimės ir visiems rėkiau "SUPRATAU... SUPRATAU!!"
Tai, tikriausiai, buvo laimingiausia akimirka mano gyvenime kuriai jaučiu maudžiantį ilgesį, todėl dabar, žiemą, mano žvilgsnį tarsi prikausto rūkstantys kaminai.. sustingstu ir negaliu atplėšti akių… Manau Mozė, senatvėje, taip žiūrėdavo į degančias malkas lauže…

Pesimizmas yra aukštesnė optimizmo forma - jei nieko gero nesitiki iš gyvenimo - jis niekados taves nenuvils...

- 2010 09 26, 17:56 #204120 Mano santykis su religija tikrai ne kazkoks, as labiau tikiu energija, o ne Dievu. I baznycia nevaikstau, jau vien del to, kad mane ten ima lankyti labai nuodemingos mintys, ir kuo labiau save tramdau, tuo blogiau .
p.s.Maumuo, tu grazus. Mano skonio

- 2010 09 26, 19:30 #204126

Mano santykis su religija tikrai ne kazkoks, as labiau tikiu energija, o ne Dievu. I baznycia nevaikstau, jau vien del to, kad mane ten ima lankyti labai nuodemingos mintys, ir kuo labiau save tramdau, tuo blogiau .
p.s.Maumuo, tu grazus. Mano skonio

OOO taip, aš gražus
... buvau, prie 25 metus, bet to nesupratau tada... net kostiumą mokėjau nešioti



dabar pradėjos vystytis senatvinis narcizizmas ir atrodo, kad gyvenimas nuėjo šaibom, bet jaunos panos netraukia visai
Tu, Katine, man jau patinki vien dėl avataro =) (oops gal ten tu)
Aš suprantu, kad default'u mes čia daugumoj gerbiam savo anonimiškumą, bet kai tau 50 manau jau nieks nekreips dėmesio kai užmiršti kelnėse kokią sagą užsisegti.... o gal čia taip AD pradėjo veikti ??

Taigi, į topiką - čia pelytės pagalba pabandžiau atvaizduoti žmogaus santykį su religija


OOO taip bažnyčioj visada tyko šėtonas (brolis-kaltintojas) ir kiša "griechovnas" mintis, ne veltui viduramžių bažnyčios aplipdytos chimerom visokiom

Pesimizmas yra aukštesnė optimizmo forma - jei nieko gero nesitiki iš gyvenimo - jis niekados taves nenuvils...

- 2010 09 27, 09:54 #204202

Jis transvestitas - shemale

Kartais net juokingiausias juokas nebuna juokingas jei jis ne laiku ir ne vietoje

Nu bet čia ir yra, kaip sakant, juokingiausias juokas. Jis padarė mano rytą

- 2010 09 27, 10:07 #204204 Visiems pagarba. Biski nesupratau...... prie ko cia vi sa tai ir santikiai su religija.......

"Nėra problemų - nėra galimybės vystytis".