Moderatorius: Astro-Meška

Parašė vigintas
#47526 Gyventi amzinai - pagrindinis onko lasteliu (vezio) genezes principas...
Vartotojo avataras
Parašė Dead
#47614 Gyvenimo prasmes galima sakyti isvis nera, jeigu jos nesugebi susirasti arba tiesiog nerandi...
Tai taip ir nugyvenam savo gyvenimus kazko bejieskodami...
O jei nebeieskome nors biologiskai dar gyvi , viduje jau mire..
Vartotojo avataras
Parašė costa
#48056 Мы не можем быть сильнее чем самый слабый из нас.

Nežinau kodėl, bet man šis posakis - visos gyvenimo prasmės esmė.
----------
Ir dar šitas mane nerealiai ramina.

Aš nestatau namų,
Aš nevedu tautos,
Aš sėdžiu po šakom
Akacijos baltos.
(H.Radauskas)
Vartotojo avataras
Parašė Werehuman
#48215 One must choose in life between boredom and suffering.

Kaip pesimistiška, ach... But suffering might turn into pleasure... any moment...
Paskutinį kartą redagavo Werehuman 2008 06 13, 12:39. Iš viso redaguota 2 kartus.
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#48226 O kas autorius siu eiluciu? DEkui
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#49090
costa rašė:Мы не можем быть сильнее чем самый слабый из нас.

Nežinau kodėl, bet man šis posakis - visos gyvenimo prasmės esmė.
----------
Ir dar šitas mane nerealiai ramina.

Aš nestatau namų,
Aš nevedu tautos,
Aš sėdžiu po šakom
Akacijos baltos.
(H.Radauskas)



Labai tikslus zodziai, nes stiprus tik tas, kuris sugeba buti silpnu.Kaip ir nendre, atlaiko didziausias audras, nes linksta vejo pucia, o va azuolas... ziu, ima ir paluzta, nes gali lenktis pavejui:) nuostabu., dekui tau
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#49646 Aš įsivaizduoju mus visus lipančius į kalną. Dieną ir naktį. Mes nežinom, kodėl mes į jį kopiam, bet kažkodėl nenustojam to daryti. Kartais mes tiesiog klaidžiojam patamsy, klupdami vienas ant kito. Kartais mes krentam, ir tada – tada aš suprantu, kad mes neturim rankų. Nei vienas iš mūsų. Kai kas nors iš mūsų nukrenta, jam labai sunku atsikelti. Bet jei kitas sugrįžta ir pasilenkęs pakiša nukritusiam žmogui petį, tai mes visi prilaikydami vienas kitą, vėl galim atsistoti ant kojų ir tęsti kelionę. Ir kartais šitie momentai yra baisūs, nes tas, kuris stengiasi padėti, kartais pats krenta praradęs pusiausvyrą ir daugiau nepakyla. Tačiau kartais tai yra ir geri momentai, artumo akimirkos. Ir taip mes vis kylam, ir ateina diena, kai rūkas išsisklaido ir mes galvojam, kad tolyje matom gyvenvietes kurias norime pasiekti. Bet po to ateina naktis, rūkas grįžta, ir mes klausiam savęs ar nepasivaideno mums visa tai. Tačiau vistiek daugelis iš mūsų nesiliauja eiti ir stengiasi padėti kitiems
J. Bugental
Paskutinį kartą redagavo Marse 2008 06 19, 08:40. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Parašė costa
#49707
Marse rašė:Tačiau vistiek daugelis iš mūsų nesiliauja eiti ir stengiasi padėti kitiems

Kažkaip nesąmoningai jaučiu, kad tai ir yra gyvenimo prasmė. Tik kaip sąmonę priverst tuo patikėt??
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#49714 Ar tu zinai kas turi didziausia kontrole? O gi tik tas, kuris neturi poreikio kontroliuoti.Paziurek kaip Dievas mus sugano visus - ka jis mums dave? Ogi laisva valia rinktis, reiskia kaip norim taip galim legtis, tik va pasekmes jau musu paciu atsakomybe.Va tada ir imi save kontroliuoti, galvoti, kad sprando pirma laiko ennusisuktume.PRotingas tas Dievulis, kad ji galai :)
TAip ir tu - pasistenk jai leisti rin ktis ka daryti su tuo ka tu jauti ar mastai ar isgyveni...paziurek kas nutiks
Vartotojo avataras
Parašė Marko-7
#49870 Nežinau ar tai gyvenimo prasmė bet norėčiau vienintelio dalyko, sužinoti kas aš esu ir ko noriu
Vartotojo avataras
Parašė costa
#49873 Ačiū, Auksinezuvele, už bandymus padėt man susigaudyt savo mintyse, jausmuose, bet vistiek aš kol kas niekaip nerandu savo kelio pradžios :(
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#49915 Tai tada nors mylek save, o visak kita susitvarkys, tik siek tiek laiko reiks
Vartotojo avataras
Parašė cleo
#49975 Man gyvenimo prasmė yra pats gyvenimas. O gyvenimo tikslas - gyventi (išgyventi ir nenusižudyti taip pat).
Vartotojo avataras
Parašė Werehuman
#52162 Hm. Netyčia prisiminiau,kaip kažkada skambinau atsitiktiniams žmonėms iš telefonų knygos ir klausdavau : 'Kur gyvenimo prasmė?'
Tai visi lb sutrikdavo. Pvz viena moteriškė atsakė: 'Nežinau,aš namuose sėdžiu.'
Reiks vėl kada pakartot. Smagu.