Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#332246 Tikėjimą kaip ir kitus jausmus sunku racionalizuoti. O tikriausiai ir nėra prasmės,nes kas netiki- nepradės tikėti išgirdęs logiškus argumentus "už", o tam kas jau tiki- nereikia nieko įrodinėti.
Žinoma yra "abejojančių". Jie paprastai tiki,tik nerimauja ir bijo kritikos, dėl to ieško kitų, bendraminčių, kas juos palaikytų ir paremtų jų tikėjimą.

Aš- tikiu. Net jei Dievo nėra, jo iliuzija ramina, skatina tobulėti ir gerinti pasaulį. Juk tikintieji lengviau išgyvena krizes, greičiau po jų atsigauna. Tikėjimas stiprina žmogų.
Vartotojo avataras
Parašė Valius
#332253 Sutinku su Aniteze.

Šiuo klausimu sunku parašyti kažką geriau, negu parašė vienas labai protingas ir įžvalgus žmogus.

Ką „iš tikrųjų“ reiškia mitai ar pasakojimai apie pomirtinį gyvenimą arba kokią tikrovę jie savyje slepia – mes, aišku, nežinome. Negalime pasakyti, ar jie reiškia ką nors daugiau nei antropomorfines projekcijas. Privalome suprasti, kad neįmanoma įgyti tikro žinojimo apie dalykus, pranokstančius mūsų protą.
...
... Protui mitologizavimas tereiškia bevaises spėliones, tačiau sielai – gydomąją veiklą. Ši suteikia gyvenimui žavesio, kurio mes nenorėtume prarasti. Nematau ir priežasties, kodėl turėtume be jo apsieiti.
...
... [M]irtis kaip tik turėtų ypač dominti senstantį žmogų. Toks žmogus susiduria su neišvengiamu klausimu, į kurį privalo ieškoti atsakymo. Šiam tikslui jis privalo turėti savąjį mirties mitą, nes „protas“ nerodo jam nieko daugiau, kaip tik tamsią duobę, į kurią jis bus nuleistas. O mitas galėtų jam pasiūlyti kitokį paveikslą, pavyzdžiui, guodžiančius ar praturtinančius dvasią gyvenimo mirusiųjų šalyje vaizdus. Žmogus, besąlygiškai tikintis jais ar bent jau laikantis juos tikėtinais, yra lygiai taip pat teisus arba neteisus, kaip ir tas, kuris apskritai jais netiki. Tačiau neigiantysis eina pasitikti nebūties, o tikintis archetipu žengia gyvenimo keliu iki pat mirties. Abu yra nežinioje, tačiau pirmasis priešinasi savo instinktams, o antrasis paklūsta jiems. Šios dvi nuostatos gerokai skiriasi, ir reikia pasakyti, kad antroji pranašesnė už pirmąją.


(C. G. Jung. Apie pomirtinį gyvenimą. Paryškinimai mano)
Parašė Christian
#332259 ačiū Valiau už šią psichologo C. G. Jung'o mintį, dabartinė modernioji psichologija (skaičiau Albert Ellis, James Borg) jau išstumia pasenusias Froido teorijas, kuriomis iki šiol rėmėsi psichologijos mokslas. Ši modernioji psichologija kartu su kvantine fizika jau yra ant ribos dėl pomirtinio gyvenimo ir Visatos aukštesnės jėgos - Visatos valdytojo ir galbūt net kūrėjo egzistavimo mokslinio įrodymo. Kvantinė fizika, kuria aš domiuosi, jau yra tokioje savo ieškojimų ir tyrinėjimų būsenoje, kad jau fizikams reikia pripažinti apie paralelių 3D+1...n visatų egzistavimą ir aukštesnės jėgos (energijos) egzistavimą, kuri valdo ir galbūt kuria visą gyvąją ir negyvąją gamtą (Visatą). Kvantinė fizika jau visai netoli šio atradimo paskelbimo, tiesiog pakentėkime truputį, nes reikia dar padaryti kai kurių tyrimų, viską aprašyti ir pasiruošti tokios sensacijos viešam paskelbimui.

Žinokite, kad 90% mokslininkų tiki į pomirtinį gyvenimą, kažkokią aukštesnę jėgą, kuri vienija visą Visatą ir yra gamtos valdytoja ir kūrėja. Teko girdėti garsių gydytojų, o ypač chirurgų pasisakymus apie tai, nes šie žmonės aiškiausiai mato tos aukštesnės jėgos veikimą.
Vartotojo avataras
Parašė Valius
#332274 Taip, istorija padarė įdomų lanką. Daugelį amžių religija kišosi į mokslą ir įrodinėjo, kas moksle yra teisinga ir neteisinga. Paskui nusistovėjo savotiškas paritetas: religija ir mokslas yra visiškai skirtingos sritys, viena kitą gerbia, bet mokslininkui nėra ką nurodinėti religijoje, o dvasininkui – natūraliuosiuose moksluose. Su kvantinės fizikos atradimais natūralieji mokslai pradėjo vis drąsiau skverbtis su savo hipotezėmis į teologijos sritį. Čia pirmiausia norėtųsi paminėti Amitą Goswami ir Fredą Alaną Wolfą – žymius fizikus, kurie gana suprantamai populiarina kvantinę fiziką ir jos saitus su dvasine sritimi.

Iš dvasininkų pusės paminėtinas John Polikinghorne`as... nors jis ir anglikonų dvasininkas, ir fizikas, tai abiem pusėms atstovauja. :)

Taigi, kas žino, gal netrukus universitetuose atsiras bandomosios teologijos fakultetai ir katedros, kaip Pullmano knygose, o mes gausime mokslinį pomirtinio gyvenimo įrodymą.
Vartotojo avataras
Parašė Emocija
#332317 Aš kartais pagalvoju apie pomirtinį gyvenimą, dabar dažniau netekus tėčio, nes norisi kad jam ten kažkur būtų gerai, bet kartais pagalvoju, prieš man gimstant manęs nebuvo ir tai buvo tamsa tuštuma tame nieko nebuvo, o jei ir buvo gal man prieš gimstant nebuvo duota prisiminti kitaip mano protas ir kūnas to neišvertų, nesu religinga, nesu pamaldi ir prisiekusi bažnytinėms tradicijoms, bet dvasingumo reikia, tik manyje jis savotiškas, tikiu tiesiog į kažką ko nematau, bet egzistuoja, ko dar mūsų protai nesuvokia bet kažką jaučia, juk sakoma ko nematai nereiškia kad nėra...tik religija kuri primygtinai primetinėja savo....taip ir ne kitaip,man ne prie širdies, turiu savo į ką tikiu, labiausiai tikiu meile...
Vartotojo avataras
Parašė DDarijus
#332325 Aš tikiu pomirtiniu gyvenimu. Tikiu, kad dabartinis mano kūnas yra laikinas bioskafandras. Kartais pagalvoju, jog mano samonė gyvena kažkur kitur nei mano kūnas, o kūnas tarsi sąmonės matymo, jausmų ir pojūčių organas Manau, jog žmogaus kūnas sudarytas ne tik iš materijos, bet ir iš dvasios. Atsakymas kas yra dvasia gali būti už žmogaus pažinimo ribų.
Vartotojo avataras
Parašė Sairusas
#334549 Aš pilnai tikiu reikarnacija, nes tai yra logiška. Mes retas kuris prisimename ankstyvą savo vaikystę, kūdikystę, taip pat neprisimename ir savo buvusių gyvenimų. Tai kur esame ir ką turime šiame gyvenime yra praėjusių gyvenimų pasekmė, o kokiomis vertybėmis bei darbais gyvename šiame gyvenime, taip turėsime ateityje kitame gyvenime.
Pagal krikščionybę žmogus gyvena vieną kartą, ir pagal savo gyvenimo darbus keliauja į dangų arba į pragarą. O kur keliauja tie kurie nespėjo gimti (aborto aukos), arba tie kurie miršta būdami maži vaikai?
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#334554
Sairusas rašė:Aš pilnai tikiu reikarnacija, nes tai yra logiška.


Na čia nuo požiūrio priklauso, nes man reinkarnacija atrodo visiškai nelogiška :) pvz. kodėl aš turiu atsakyti už blogus darbus kurių neatsimenu? Jei neatsimenu, tai kaip galiu juos pataisyti? :)

Pagal krikščionybę žmogus gyvena vieną kartą, ir pagal savo gyvenimo darbus keliauja į dangų arba į pragarą. O kur keliauja tie kurie nespėjo gimti (aborto aukos), arba tie kurie miršta būdami maži vaikai?


Pagal krikščionišką tikėjimą ne pagal darbus kuriuos padarė keliauja rojun ar pragaran, o paprastai tariant pagal savo apsisprendimą ir pagal tai kiek mylėjo.
O kas dėl negimusių kūdikių, tai krikščionys tiki, kad žmogus yra žmogumi, ne nuo tada kai gimsta, o nuo paties pradėjimo momento. Negimę kūdikiai keliauja į dangų. Nes jie niekuo nenusidėjo.
Čia taip paprastai kalbant :)
Vartotojo avataras
Parašė Opaque
#334610
insomnia rašė:Negimę kūdikiai keliauja į dangų. Nes jie niekuo nenusidėjo


Aš per daug krikščionybe nesidomėjau, nes gimiau netikinčių šeimoje ir buvau taip užauginta - "be krikščionybės" (nors pakrikštyta iš tradicijos), tad patikslink, jei klystu, bet argi joje neegzistuoja teiginys, kad visi žmonės gimsta su prigimtine nuodėme, dėl to, kad Ieva suvalgė tą uždraustąjį vaisių nuo pažinimo medžio, ir šią nuodėmę galima "nuvalyti" tik priėmus Kristų t. y. pasikrikštijus. Ar čia misconception'as apie krikščionybę?
Vartotojo avataras
Parašė Sairusas
#334619 Opaque teisingas patebėjimas. Metaforiškai uždraustas vaisius yra seksas, Ieva suviliojo Adomą ir taip jie iš nekaltų vaikų tapo kalti. Kiekvienas kuris gimsta iš lytinių santykių (o tai yra visi) turi prigimtinę nuodėmę. Tai taip išeina, kad nepakrikštytas vaikas pagal krikščionybę keliauja į pragarą, nes tėvai prisidirbo jį pradėdami.
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#334620
Opaque rašė:patikslink, jei klystu, bet argi joje neegzistuoja teiginys, kad visi žmonės gimsta su prigimtine nuodėme, dėl to, kad Ieva suvalgė tą uždraustąjį vaisių nuo pažinimo medžio, ir šią nuodėmę galima "nuvalyti" tik priėmus Kristų t. y. pasikrikštijus. Ar čia misconception'as apie krikščionybę?


Prigimtinė nuodėmė, reiškia tik tiek, kad žmogaus prigimtis yra sugadinta, o krikštas tą prigimtį pataiso.
Techiškai, prigimtinė nuodėmė nėra nuodėmė, nes nuodėmė yra veiksmas kurį tu atlikai laisva valia, svarbiame dalyke, jai pritardamas. Na paprastai tariant, prigimtinė nuodėmė reiškia kad esame truputį brokuoti. Tačiau, ir be krikšto kelias į dangų atviras (žinoma protestantas iškart pultų ginčytis).
Katalikai apskritai tiki, kad dangun patenka visi geros valios žmonės kurie gyveno pagal sąžinę (čia taip paprastai tariant)

Sairusas rašė:Metaforiškai uždraustas vaisius yra seksas, Ieva suviliojo Adomą ir taip jie iš nekaltų vaikų tapo kalti.


Nei metaforiškai nei nemetaforiškai, krikščionys niekada nemanė (na apart kai kurias mažas grupeles ar judėjimus) kad uždraustas vaisius bent jau kažkokį ryšį su seksu turėjo :) taip paprastai mano tie, kas nelabai suvokia teologijos, nėra normaliai skaitę biblijos, ir šiaip prisiklausę keistų ir realybės neturinčių pasakėlių krikščionybės ir biblijos tematika :) deja, Adomas su Ieva ne dėl sekso nupuolė.
Pasakysiu dar vieną ritą dalyką: Adomas su Ieva greičiausiai išvis niekada neegzistavo :)

Kiekvienas kuris gimsta iš lytinių santykių (o tai yra visi) turi prigimtinę nuodėmę. Tai taip išeina, kad nepakrikštytas vaikas pagal krikščionybę keliauja į pragarą, nes tėvai prisidirbo jį pradėdami.


Jei pasidomėtum kaip iš tiesų tiki krikščionys, tai pastebėtum, kad seksą jie laiko skirtu šeimai, dovanojimuisi vienas kitam, malonumui, pažinimui ir vaikų darymui. Seksas nelaikomas blogu dalykų (nors būta tokių tendencijų viduramžiais). Priešingai jis laikomas palaiminimu, kaip ir vaiko pradėjimas ir jo gimimas.

Nepyk Sairusai, bet keistų dalykų tu čia apie krikščionybę papasakojai, deja kažkaip nei vienas neatitiko realybės. Jei turi kažkokią bendruomenę ar mokytoj kurie taip moko, tai greičiau bėk iš ten nes tave apgaudinėja kaip mažą vaiką.
Aš rimtai
Vartotojo avataras
Parašė Sairusas
#334635 Insomnia, tai tada paaiškink kas krikščionybėje yra uždraustas vaisius. Kodėl Ieva ir Adomas neegzistavo?
Jei reinkarnacija pagal krikščionis neegzistuoja, tai kodėl tada Dievas toks šališkas ir žmonės gimsta tokiose skirtingose sąlygose? Pagal tave visi nuo gimimo esame lygūs. Apskritai paaiškink kas yra siela? Kaip ji ir iš kur atsiranda žmogaus kūne? Kodėl kitos gyvos būtybės tos sielos neturi? Kodėl bažnyčia neduoda mums pilno Jėzaus gyvenimo varianto, kodėl Biblija iškarpyta?
Kodėl Vatikano biblioteka labiausia saugoma biblioteka pasaulyje? Kokios žinios ten yra slepiamos, kodėl nesidalinama su pasauliu?
Vartotojo avataras
Parašė Sairusas
#334636 Beje, Insomnia, turi apginti savo nuomonę svariais argumentais, o ne žeminti kitas konfesijas ir jų pasėkėjus tik dėl to, kad jiems priimtinesnis kitas tikėjimas, o ne katalikybė.
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#334642
Sairusas rašė:Insomnia, tai tada paaiškink kas krikščionybėje yra uždraustas vaisius. Kodėl Ieva ir Adomas neegzistavo?


Krikščionys tai aiškina kaip norą tapti dievu, bet ne pagal dievo planą.
Pradžios pasakojimas yra mitinis bandymas paaiškinti pasaulio ir blogio atsiradimą. O kiekvienas kuris tiki ta istorija paraidžiui... na čia tada panašu kaip tikėti Kalėdų seneliu :)

Jei reinkarnacija pagal krikščionis neegzistuoja, tai kodėl tada Dievas toks šališkas ir žmonės gimsta tokiose skirtingose sąlygose?


Prie ko čia dievo šališkumas?
Žmonės gimsta skirtingomis sąlygomis nes viskas yra paremta mūsų laisva valia. Kiekvieno žmogaus laisva valia susijusi su aplinkinių, prieš tai būvusių ir būsimų žmonių laisva valia.
Pvz. tavo prosenelis pralėbavo visus pinigus ir štai jau kelinta karta niekaip neišbrenda giminė iš neturto. Tavo mama rūkė, gimei su kokiu nors defektu. Ir čia nereikia jokios mistikos, elementarus žmogiškų pasirinkimų ir sprendimų klausimas.

Kodėl bažnyčia neduoda mums pilno Jėzaus gyvenimo varianto, kodėl Biblija iškarpyta?


apie iškarpymo mitą rašiau kitoje temoje, taip kad nesikartosiu :)

Kodėl Vatikano biblioteka labiausia saugoma biblioteka pasaulyje? Kokios žinios ten yra slepiamos, kodėl nesidalinama su pasauliu?


Saugoma todėl, kad ten stengiamasi išlaikyti pastvoią temperatūrą ir tinkamas sąlygas senovinių manuskriptų išsaugojimui. Čia kažkuriuo metu ezoterikai ir visokios sektos paskleidė gandą kad ten saugomos paslaptys. Na bet dabar visa biblioteka įskaitmeninama, darbas ilgas tai užtruks dar kurį laiką.
Tas archyvas toks slaptas, kad net internetinį puslapį turi :)

Beje, Insomnia, turi apginti savo nuomonę svariais argumentais, o ne žeminti kitas konfesijas ir jų pasėkėjus tik dėl to, kad jiems priimtinesnis kitas tikėjimas, o ne katalikybė.


Aš tikrai neturiu intencijos kažką žeminti. Tiesiog vadinu dalykus savais vardais, nes nemėgstu veidmainiauti ir kalbu visada tiesiai šviesiai.
Krišnos sąmonės judėjimas yra sekta ir nieko čia nepadarysi.
Ir čia ne žeminimas, nesityčiojimas, o elementarus fakto konstatavimas.


Sairusas tu tik nepradėk galvoti, kad čia kažkaip tave puolu ar niekinu, tikrai ne. Prieš tave asmeniškai nieko neturiu. Tiesiog norėjau pasakyti, kad jei tau taip meluojama apie krikščionybę, tai gal derėtų pradėti kvestionuoti ko mokoma?
Nes kaip jau rašiau kitoje temoje: tu sakai, kad reikia mąstyti ir viską ištirti, o tada jau tikėti, bet kažkaip paradoksaliai gaunasi, kad tavo tikėjimas apie krikšionis yra deklaruojamas kaip labai užtikrintas ir patikrintas, bet tai ką tu sakai yra visiškas melas.
Vartotojo avataras
Parašė Sairusas
#334649 Ne visi kalusimai atsakyti Insomnia :da
Kokia laisva valia gimti ten kur tavo tėvai prasigėrė ir tu turi dėl to genetinį defektą, arba gimsti ten kur žmonės žudomi, vyksta karas arba nespėji gimti, nes tavo motina pasidaro abortą.
Krikščionybėje labai miglotai aiškinamas kas yra Dievas, kas ta Šventoji trejybė. Kas tas Dievas tėvas, kuris paaukojo savo sūnų mirčiai?
Kodėl kiti gyvi padarai neturi sielos?
Kur siela randasi žmogaus kūne? Kokio ji dydžio?