- 2007 12 05, 00:47
#8191
Tikejimas - tai kelias. Kodel daug, kam atrodo, kad tikintis zmogus, tai stiprus kaip kalnas? Tikintys irgi gali sirgti ir psichologinemis...nes tai ka as suprantu apie tikejima, tai ka patiriu maldoje, pasaulietiskame gyvenime kazkaip vis dar nesusiintegruoja. Nezinau, ar supratote, ka norejau pasakyti....
Na tarkime, as issiskyriau su vyru...Gerai, remiuosi tikejimu:" Tai Dievo valia, Dievas man ras geriausia sprendima, Jo keliai nezinomi, gal jis taip grudina mano siela, gal jis taip ruosia mane pomirtiniam gyvenimui, o gal dar didesnei malonei, cia zemeje". Cia tikejimas
O dabar zmogiskos baimes :" Bet man skauda, as noriu buti laiminga, noriu laimes cia ir dabar....O jeigu as visa gyvenima liudesiu, o jei is vienatves palusiu"...
Dvi puses. Dvi zmogaus puses. Tikejimas ir zmogiskasis pradas su savo baimem...Ir jas reikia suintegruoti, kad liktu tik besalyginis tikejimas: "Kokia bus Dievo valia, taip ir bus"... Jokiu baimiu tik beribis pasitikejimas Dievo noru mums gero...
Bet tas suintegravimo kelias yra labai sunkus...Jei tikejimas ir visiskas pasitikejimas Dievu butu manyje kiekviena sekunde, gal depresija ir nesirgciau, bet dabar as sunkiame kelyje...as zmogus su tikejimu ir su baimemis. Taip Dievas mane grudina, taip Dievas stebi, ka as pasirinksiu...O jeigu nebuciau susirgusi depresija, jei mano gyvenimas butu rozem klotas...Ar as tada galvociau apie Dieva? Turbut NE. tAI GAL SIE GYVENIMO SUNKUMAI MUMS YRA DOVANA, NES JIE PRIARTINA PRIE DIEVO IR SUTEIKIA GALIMYBE TOBULET?