depresijosklubas.lt

- 2008 01 06, 01:43 #17345 perkeliu posta:

Bukit pasveikinti senbuviai. Labai keista radus internete sia svetaine... net nezinau kaip pasakyti Jums, mieli likimo draugai, bet uz ligos sienu tikrai vyksta gyvenimas, nebukim seseliais... as pats sirgau, manau kad tebesergu ir nelabai tikiuosi uzmirsti tai, kas be perstojo kankino mane 3 metus nezinau kodel buvau toks kvailas, kad net nesupratau kas man darosi..., vistik viena diena teko paciam pripazinti sau kad neviskas yra tvarkoje ir pats vienas nebegaliu ir nebenoriu savo gyvenime ieskoti pagalbos. Labai dziaugiuosi kad yra zmoniu, kuriems gali padeti psichologai - man nepadejo (tiesa sakant to ir nereikejo), uztat tikrai dekingas zhmonems, kurie "sparde" man uzpakali ir verte gyventi aktyviai... (padejo nelabai, uztat bent vienisas nesijausdavai), tarp ju buvo ir mano psichiatre - jegova moteris, nors ir nebejauna. Nezinau kaip Jums, bet man sergant buvo labai sunku pamirsti save ir savo problemas - tai trukdydavo jas spresti. Kitu problemos sergant irgi buvo neidomios, todel pasineriau i gyvenimo filosofija. Ji buvo reikalinga tam, kad butu uzsiemimas ziurint kiauras dienas ir naktis i lubas. Dar, kaip nebutu keista, esu dekingas alkoholiui (bet gerti as visada megau), jis man leisdavo atpalaiduoti fizinius pojucius, tapdavau socialesnis, isheidavau tvarkyti reikalu i miesta (vairuodavau girtas, dokumentus pasirasinejau girtas, deredavausi isgeres, seksa turedavau isgeres, zodziu isgeres budavau daznai). Gydytoja sake kad jei geriu, negalima gerti vaistu - tai va per metus vaistu turbut trigubai maziau isgeriau nei priklause, uztat gyjant ir alkoholio maziau ir maziau reikedavo, nes jauciausi pakankamai gerai , kad noreciau vaziuoti i zvejyba, matytis su merginomis ir netgi isidarbinti. Darbas pakeite viska labai stipriai, jis vienintelis mane istate i vezes ir nustate dienos rezima: padirbi, po darbo ka nors nuveiki ir... 22 val i lova, ryte 6 val ish lovytes ir... viskas is naujo...
Neatsikraciau sleikstulio iki sios dienos, visdar pradeda dusinti ir sirdis dauzytis kartais, bet verciu save apie daug ka negalvoti, jei jauciu kad busena blogeja, pradedu grieztinti savo dienos rezima. Gyvenu principu: jei siandien bloga diena - ja reikia pramiegoti, o rytoj is pat ryto sutvarkyti tai, ko vakar nepadarei ir jokiu budu nepalikti darbu vilktis is paskos - kam save apkrauti :
Kam rupi, kodel parasiau toki topika, pasakau, kad as jau nebetikiu kad kada nors jausiuosi taip gerai kaip vaikysteje, ar patyres pirmaja meile, uztat zinau kad as nebijau pabusti rytoj, nes manes laukia pareigos ir darbai. Per diena reikia butinai nuveikti bent kelis tikslingus darbus, tada zinosite kad dar negriuvote ir nekapituliavote , uztat kiti Jusu nepamirs.
Tiems kas mano kad gyvenimas neturi prasmes, pasakysiu "taip- neturi", nu ir kas...? uztat reikia tureti drasos pabusti rytoj ir poryt ir uzporyt, kiekviena ryta prabudus zinoti kad vakarykste diena praleista neveltui.
Kas gali pajudinti bent viena ranka, turetu pradeti rupintis katinu ar zuvelem, gal ir gelytes net uztektu,,, NEGALIMA PAMIRSTI ATSAKOMYBES- griuk mirk, bet po to kai padarysi, nes galvoti tik apie save labai paprasta ir prazutinga. Manau kad reikia bendrauti su kitais zmonemis, bet dalinimasis su tais kas supranta tavo busena, tik labaiu padeda i ja pasinerti...
Paskutinis mano patarimas - isimylekite.


AUmba Parašytas: Tr. 12 05, 2007 3:20 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
Įdomiai.. bet slidžiai..
ar girtas prie vairo pagalvojai apie kitus žmones, kuriuos gali nužudyti, nes nesugebėsi suvaldyti mašinos? arba apie merginas? neatsakingas seksas gali atnešti užkrečiamas ligas ir mirtį..

o apkritai alkoholizmas ir depresija - labai susiję.. pakankamai daug žmonių nesugeba susivokti ir įjunksta. finalas aiškus.

paskutinėms mintims - pritariu..


any-one Parašytas: Tr. 12 05, 2007 3:52 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
galiu atsakyti labai paprastai, rupeti kas ka atnes man tikrai nerupejo, niekada nesigailesiu to ka dariau kai buvo sunku, todel kad neverta saves grauzti ir svarstyti kas kaip butu buve... vieniems tai rupi, kitiems ne, Jums rupi? Zmones mirsta kasdien ir tos mirties neprasydami, kiekviena sekunde mirt galima. As galejau kazka nuzudyti, lygiai taip kazkas galejo nelaimingai nuzudyti mane, net tos pacios ligos, jei moki ju ieskoti... su pirma pasitaikiusia gultis tikrai nejau, uztat prisiminiau visas senas drauges, su kuriomis ne tik seksas bet ir siaip bendravimas buvo vertas kazko. Siek tiek pralinksmindavo kai jos sakydavo kad zino kaip jautiesi... bet ai... dzin. uztat judindavo is vietos tokie dalykai - tu sergi, tavo telefonas netyla, visi visur kviecia - gali isjungti jei nori, vistiek supras...
Va jau kas, tai savanaudiskumas,- islenda pirmon vieton.
Jei tau tikrai blogai, tas alkoholizmas gresiantis taip dzin pasidaro... kiti "seda" ant relaniumo, dimedrolio, heroino, ar tu paciu antidepresantu - same shit actually
As vieno dalyko tikrai nebijojau kai blogai buvo - mirti, nes ant mirties kaip ir ant viso kito dzin buvo, zinojau kad vistiek nepades ta mirtis. Pazinojau viena zmogu, kuris bande zudytis, jam nepavyko, uztat kiek laiko geriau buvo. Man kiek laiko gerai budavo kai adrenalino pagaudavau, truputi primindavo kad gyvas dar. Per metus padariau 3 avarijas, jei taip pavadinsim, kai iskrisdavau i pusni ir nezinodavau kuo viskas baigsis, arba skrisdamas nuo plento. Uztat apgijes supratau kad per 3 metus sirgdamas palaidojau jaunyste , sito labai gaila: nepatinka man sakyti kitiems kad visa tai jau bandyta, taip jau buve yra, to jau uztenka ir pan. Siuo metu esu gerokai praziles 23 metu jaunuolis su 30 metu senio povyza...
Man labai nekaip skamba, gal kiek keistoka, kai dar kiti zmones rupi, o pats sau rupi maziausiai...
zinot, jei jauciates nei gyvi nei mire, paprasykit kad kas nors biski prablaskytu su pagaliu ar siaip kumsciu - suprasit kad mirti skauda ir neverta, nes zmogaus protas ir kunas yra uzprogramuoti gyvybe ir sveikata saugoti...


Bubastė Parašytas: Tr. 12 05, 2007 4:12 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
Žavu


Auksinezuvele Parašytas: Kv. 12 20, 2007 5:31 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
Bubastė rašo:
Žavu


Kas taip pacia suzavejo?

"Neviltis - durniu vaikas"...nes viltis durniu motina.


giedrulla Parašytas: Sk. 12 23, 2007 3:15 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
Auksinezuvele rašo:
Bubastė rašo:
Žavu


Kas taip pacia suzavejo?

"Neviltis - durniu vaikas"...nes viltis durniu motina.


motinos labai myli savo vaikus


Marsė Parašytas: Pen. 12 28, 2007 3:33 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
[quote="giedrulla"]Auksinezuvele rašo:
Bubastė rašo:
Žavu


Kas taip pacia suzavejo?




Man patinka atviras santykis su savim, nors gal kiek ciniškas. Žavu, nes aš taip negaliu - nedrįstu, nesugebu, nenoriu


lakstute Parašytas: Pen. 12 28, 2007 3:50 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
any-one pasakojimas zavintis, pamokantis ir priverciantis susimastyti


Auksinezuvele Parašytas: Št. 12 29, 2007 2:53 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
lakstute rašo:
any-one pasakojimas zavintis, pamokantis ir priverciantis susimastyti


Gal gali pasidalinti kas tave suzavejo, ka ismokai ir apie ka susimastei?
dekui ML


lakstute Parašytas: Št. 12 29, 2007 10:18 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------
Auksinezuvele rašo:
lakstute rašo:
any-one pasakojimas zavintis, pamokantis ir priverciantis susimastyti


Gal gali pasidalinti kas tave suzavejo, ka ismokai ir apie ka susimastei?
dekui ML


tiesiog idomus pasakojimas; poziuris i gyvenima ir patarimai is asmenines patirties; o labiausiai patiko pati pabaiga

- 2008 01 28, 17:31 #22557 As ta supratau, ar galetum konkreciai pasidalinti kokie patarimai tau priimtini ir kuo pati zadi pasinaudoti? Atrodo, jog tau priimtinas mastymo budas, tik ar sugebesi susidoroti su pasekmem, jei pasinaudosi patarimais? ...

- 2008 02 13, 22:52 #26894 Dievas....pasakysiu taip,zinau kad yra aukstesne jega uz mus tikrai,bet ar tai Dievas ar tai Buda ar Alahas,negaliu pasakyti,nes tai tas pats kas paneigti tai kuo tiki zmones...kiekvienas turim kazkuom tiketi,ir tai padeda ir reikalinga sunkiu metu...bet reikia neuzmirsti,kad nei vienoje religijoje neparasyti kenkti sau ar artimui....blogai ir tada kai religija virsta fanatizmu....

- 2008 02 13, 23:08 #26904

Dievas....pasakysiu taip,zinau kad yra aukstesne jega uz mus tikrai,bet ar tai Dievas ar tai Buda ar Alahas,negaliu pasakyti,nes tai tas pats kas paneigti tai kuo tiki zmones...kiekvienas turim kazkuom tiketi,ir tai padeda ir reikalinga sunkiu metu...bet reikia neuzmirsti,kad nei vienoje religijoje neparasyti kenkti sau ar artimui....blogai ir tada kai religija virsta fanatizmu....

O tu pati kuo tiki?

- 2008 02 13, 23:16 #26909 as tikiu...tuom,nes tikejimas visdelto reikalingas,tada kai gimines ir draugai nebepadeda....norisi tiketi kad tie kas mirsta kazkur eina,kazkur tesesi ju gyvenimas kita forma,nes jei netikeciau tada mirtis butu beprasme...

- 2008 02 25, 16:50 #30273 Aš netikiu į Dievą. Negaliu įforminti savo tikėjimo į asmenį. Nenoriu 'sudaiktinti', suasmeninti savon tikėjimo. Manau, kad 'Dievas' yra tiesiog buvimas. Nes visa dabartinė krikščionių religija yra stabmeldystė- klaupiesi prieš iš medžio išdrožtą Jėzaus statulą ir meldiesi dievo sūnui. Mano manymu, Dievas nenorėjo būti įformintas, o žodžiai, pavadinimasi, tasyklės kaip ir ką daryti, kokius žodžius tarti maldoje tik įformino tikėjimą, jį padarė apčiuopiamą, paliečiamą, daiktišką, net materealų. Aš bandau to atsisakyti. Geriau jausti širdimi, tyliai ir nesuprantamai, negu protu ir žodžiais.

- 2008 02 26, 02:48 #30374 Gabs, sutinku is esmes su tavo mintimis.
Religija ir tikejimas du skirtingi dalykai.Ar tu taip pat isgyveni skirtuma tarp religijos ir tikejimo?

- 2008 02 26, 15:50 #30420 Auksine žuvele, aš dabar apskritai išgyvenu religinę krizę. Nežinau kuo tikėti ir kaip tikėti.Daugybė dalykų yra ne tiek nepaaiškinamio, bet greičiau absurdiški ir net juokingi. Mane gazdina religinis fanatizmas, todėl, kaip čia pasakius, netgi bijau į kažką tikėti.

... bet aplamai... turbūt taip. Aš išgyvenu krizę tarp religijos ir tikėjimo.

- 2008 03 03, 03:09 #31639 [quote="Gabs"]Auksine žuvele, aš dabar apskritai išgyvenu religinę krizę. Nežinau kuo tikėti ir kaip tikėti.Daugybė dalykų yra ne tiek nepaaiškinamio, bet greičiau absurdiški ir net juokingi. Mane gazdina religinis fanatizmas, todėl, kaip čia pasakius, netgi bijau į kažką tikėti.

... bet aplamai... turbūt taip. Aš išgyvenu krizę tarp religijos ir tikėjimo.[/[quote]

Sakyciau grazus tarpsnis tavajame gyvenime...
Gal skausmingas, gal liudnokas ar pasimetima zadinantis, bet grazus savo viltimi
As vis dar tikiu, kad kas bebutu, bet is po debesu anksciau ar veliau susvinta saule

Paskutinį kartą redagavo Auksinezuvele 2008 05 07, 02:44. Iš viso redaguota 1 kartą.

- 2008 03 03, 21:07 #31756 aš tikiu, kad visada po saulės ateina leitus
Bet taip, dabar tikrai geras laikas. Manau, tas sąmyšis ir nežinojimas skatina ieškoti ir nepasiduoti, tyrinėti pasaulį.
Dievas dar ateis.

- 2008 03 04, 02:45 #31792

:D aš tikiu, kad visada po saulės ateina leitus
Bet taip, dabar tikrai geras laikas. Manau, tas sąmyšis ir nežinojimas skatina ieškoti ir nepasiduoti, tyrinėti pasaulį.
Dievas dar ateis.

Aha... suporatau.Tada tu is tu, kurie mato stikline pusiau tuscia - ar teisingai supratau?
O apie Dieva tu teisi... as ir prisimenu kaip nejaukiai jauciausi , kai suvokiau, jog egzistuoja kazkas daugiau nei barzdotas diedukas sedintis ant debeselio ir grumojantis kumsciu , mums zemes sutverimams...ir tada buvau nebe margute, visus trisdesim uzantyje turejau

- 2008 03 04, 06:49 #31804

Aha... suporatau.Tada tu is tu, kurie mato stikline pusiau tuscia - ar teisingai supratau?
O apie Dieva tu teisi... as ir prisimenu kaip nejaukiai jauciausi , kai suvokiau, jog egzistuoja kazkas daugiau nei barzdotas diedukas sedintis ant debeselio ir grumojantis kumsciu , mums zemes sutverimams...ir tada buvau nebe margute, visus trisdesim uzantyje turejau

Nzn ar supratai, nes aš Tavęs nelabai supratau... "Matyti stiklinę pusiau tuščią? nesu girdėjus šio posakio... ta prasme, matyti stiklinę pusiua tuščia, aki ji yra visia pilna ar kai joje neiko nėra ir matai tik pusiau tuščią?[/quote]

- 2008 03 04, 10:00 #31812 Gabs, tau sako, kad esi pesimistė. Jei matytum pusiau pilną stiklinę, būtum optimistė =)

- 2008 03 04, 14:36 #31858 Taip, is dalies teisybe, tik mazas skirtumas - as nesakau, as klausiu ar ji pesimiste.As jos nepazystu, tad negaliu sakyti,todel tik is to , kas parasyta as galiu daryti isvadas.
Pesimizmas - tai gyvenimiskos patirties praeityje perkleimas i dabarti arba net i ateiti.O tai sukelia baime.Baime veiksme, kuria kancia.Ilgalaike kancia sutveria nusivylima, kas su laiku mus ir atveda i depresija.Depresija yra NEPASITIKEJIMAS DIEVU.KAS YRA DIEVAS?
Kaip galima sakyti jog jis yra jei mes jo nematom?
Kaip galima garbinti to, ko nepazystam?
Bet - kazkokiu sunkiai suvokiamu budu
net 96% visos zmonijos tiki i DIEVA

- 2008 03 04, 16:10 #31885

Taip, is dalies teisybe, tik mazas skirtumas - as nesakau, as klausiu ar ji pesimiste.As jos nepazystu, tad negaliu sakyti,todel tik is to , kas parasyta as galiu daryti isvadas.
Pesimizmas - tai gyvenimiskos patirties praeityje perkleimas i dabarti arba net i ateiti.O tai sukelia baime.Baime veiksme, kuria kancia.Ilgalaike kancia sutveria nusivylima, kas su laiku mus ir atveda i depresija.Depresija yra NEPASITIKEJIMAS DIEVU.KAS YRA DIEVAS?
Kaip galima sakyti jog jis yra jei mes jo nematom?
Kaip galima garbinti to, ko nepazystam?
Bet - kazkokiu sunkiai suvokiamu budu
net 96% visos zmonijos tiki i DIEVA

Auksinezuvele, aš esu ex optimistė. Kažkada pasaulis atrodė rojus, o žmonės geri. Bet supratau, kad esu tik svajotoja, vaikštanti su rožinaisi akiniais. Todėl bandau 'gimdyti' pesimizmą, kuris mane priartintų prie realybės. Nenoriu būti visuomenės atstumtoji, užsadariusi savo mažam pasaulėly, kuriam tik šviesios spalvos. O galiausiai bujau įvairių psichinių nuokrypių, kaip tapimo šizode.
Bet dėl to, jog besimizmas priveda prie nepasitikėjomo Dievu, dar laaaabai abejočiau. Mano manymu, nepasitikėjimas dievu kyla iš apsiskaitymo. 'Skaitymas-keistas ir netgi pavojingas užsiėmimas', nes mat skaitantys žmonės linkę abejoti savo egzoistencija ir galvoja, jog jū būtis yra klaida ar likimo išbandymas. Bet aš ne apie tai. Suvedant daugybę istorinių faktų, susijusių su krikščionybe ir jos atsiradimu, ima pirštis nuomonė, jog tDievas yra sukurtas pačių žmonių, nes jie kitaiip negali, jokia tauta negalėtų egzistuoti, jeigu neturėtų dievo(ų). Net istorijos vadovėliai tegia, jog sunykus religijai, sunyksta ir civilizacija.

O dėl to, kad dievo negalima pamatyti, galiu dar kaiką pridurti. Žmonės tiki į daugybę nelogiškų dalykų kaip prietarai, gamtos ženklai, astrologija ir visa kita. Bet drįsčiau netikėti, kad tiek daug žmonių tiki į dievą, nes keik žinau dievo induizne ir Kinijos religijose nėra-tos religijos pagrįstos moralinėm nuostatom, filosifiniu mąstymu, na o vien Kinijoj ir Indijoj gyvena vos ne trečdalis pasaulio.