depresijosklubas.lt

- 2008 03 09, 22:38 #32733

Taip, is dalies teisybe, tik mazas skirtumas - as nesakau, as klausiu ar ji pesimiste.As jos nepazystu, tad negaliu sakyti,todel tik is to , kas parasyta as galiu daryti isvadas.
Pesimizmas - tai gyvenimiskos patirties praeityje perkleimas i dabarti arba net i ateiti.O tai sukelia baime.Baime veiksme, kuria kancia.Ilgalaike kancia sutveria nusivylima, kas su laiku mus ir atveda i depresija.Depresija yra NEPASITIKEJIMAS DIEVU.KAS YRA DIEVAS?
Kaip galima sakyti jog jis yra jei mes jo nematom?
Kaip galima garbinti to, ko nepazystam?
Bet - kazkokiu sunkiai suvokiamu budu
net 96% visos zmonijos tiki i DIEVA

Auksinezuvele, aš esu ex optimistė. Kažkada pasaulis atrodė rojus, o žmonės geri. Bet supratau, kad esu tik svajotoja, vaikštanti su rožinaisi akiniais.
Ar gali papasakoti, kas nutiko? Jei ne perdaug asmeniska

Todėl bandau 'gimdyti' pesimizmą, kuris mane priartintų prie realybės. Nenoriu būti visuomenės atstumtoji,
Paaiskink prasau, kaip tai buna - visuomenes atstumtoji

užsadariusi savo mažam pasaulėly, kuriam tik šviesios spalvos. O galiausiai bujau įvairių psichinių nuokrypių, kaip tapimo šizode.

Nesu tikra jog suprantu termina "sizoide"

Bet dėl to, jog besimizmas priveda prie nepasitikėjomo Dievu,

As nepamenu rasiusi, jog pesimizmas veda prie nepasitikejimo Dievudar laaaabai abejočiau.

Abejoti yra puiku.Tai yra zenklas, jog zmogus iesko.O kai gerai iesko, tai visada randa.

Mano manymu, nepasitikėjimas dievu kyla iš apsiskaitymo.
O man kaip tik taip nutiko, kad kai pradejau skaityti, tai ir atejo suvokimas apie Dievo egzistavima.Ir kuo daugiau skaitau, tuo daugiau irodymu gaunu, jog JIS EGZISTUOJA. Kita kalba koks jis ir kaip mes ji galime pazinti:)

'Skaitymas-keistas ir netgi pavojingas užsiėmimas', nes mat skaitantys žmonės linkę abejoti savo egzoistencija ir galvoja, jog jū būtis yra klaida ar likimo išbandymas.


Kas per knygos , kurias tu skaitai? Jei tik tiek knygos teatveria, manau verta atydziau rinktis ka skaityti


Bet aš ne apie tai. Suvedant daugybę istorinių faktų, susijusių su krikščionybe ir jos atsiradimu, ima pirštis nuomonė, jog tDievas yra sukurtas pačių žmonių, nes jie kitaiip negali, jokia tauta negalėtų egzistuoti, jeigu neturėtų dievo(ų). Net istorijos vadovėliai tegia, jog sunykus religijai, sunyksta ir civilizacija.

O kaip cia nutiko, kad krikscionybe atsirado pirmiau nei DIEVAS?
O pasaulio egzistencija iki atsirandant krikscionybei? Ar gali issakyti savaja nuomone?

O dėl to, kad dievo negalima pamatyti, galiu dar kaiką pridurti. Žmonės tiki į daugybę nelogiškų dalykų kaip prietarai, gamtos ženklai, astrologija ir visa kita.

O i ka tu tiki?

Bet drįsčiau netikėti, kad tiek daug žmonių tiki į dievą, nes keik žinau dievo induizne ir Kinijos religijose nėra-tos religijos pagrįstos moralinėm nuostatom, filosifiniu mąstymu, na o vien Kinijoj ir Indijoj gyvena vos ne trečdalis pasaulio.

Mieloji, kalba eina apie tikejima, ne apie religija.Dievas ir religija yra skirtingi dalykai. Gal kada ir iki to priaugs diskusijos.Bet pradziai manau pakaks.Tad lauksiu atsako, jei turesi noro
Dekinga ML

- 2008 03 10, 00:45 #32766 man kažkaip nerūpi, ar yra dievas.
po religijų istorijos kurso ir krūvos filosofinių darbų nagrinėjimo aš būčiau labiau linkus manyti, kad dievo nėra.
bet dievas yra puiki pichoterapijos forma. kažkas, ko gali paprašyti pagalbos, net jei esi visiškai vienas pasaulyje.
tikintys žmonės yra laimingesni. deja, aš neatradau priimtinos religijos.

labai gerai vaizduojamas dievas yra pietų parke - panašus į hipopotamą vabzdžiaėdis, kuris yra budistas.

und so weiter und sofort

- 2008 03 10, 01:20 #32773 Ar gali papasakoti, kas nutiko? Jei ne perdaug asmeniska

Nieko konkretaus neatsitiko. Mna neikada nieko konkretaus nebūna... labai daug smulkmenų susideda... Galbūt perėjus į kitą mokyklą meiste, suisdūrus su labai daugybe kitokių žmonių, su kitokiu požiūriu... tiesiog mano požiūris gerokai pasikeitė, gal ir gerokai prasiplėtė. Pajutau, kokie žmonės iš tikrųjų yra šalti, abejingi, tušti, depresingi egoistai. Ir man vis galvoj skamba ta viena mokytojo frazė, puikiai apibūdinanti meisto kutūrą: "Svarbu KĄ tu pasieki, o ne KAIP". Visiem nusispjaut, kad tu paskutinį kraujo lašą lašinai vargdamas. Toks visuomenės požūris, į kurį aš žiūriu skeptiškai, kad žmogus yra tai, ką jis turi, o ne tai, kas jis yra.
Čoia gal nukrypau nuo temos, bes esmė, kad ta 'miesto' kultūra papurtė mane gerokai ir supratau, kad mano matytas pasaulio grožis ir idealizuota, iškreipta realybė buvo tik ledkalnio viršūnė. Po vandeliu slypi visa kita kas nėra... tarki įvardinsiu, GĖRIS.

Paaiskink prasau, kaip tai buna - visuomenes atstumtoji

Visuomenės atstumtieji, mano manymu, yra žmonės, perdaug nutolę nuo realybės teik, kad tampa nebesuprantami likusiia visuomenei. Teko stebėti tokią merginą, buvusią kalsiokę, kuri tapo klasės atstumtają ir net buvo vadinama beprote. Taip atsitiko todėl, kad ji mėgo meluoti ir kartą` buvo pagauta labai nemalonioj situacijo meluojant ir vaikai ją atstūmė. Todėl ji per laiką, nebendraudama su kitais asmenimis, galiausiai truputi nuklydo nuo realybės, gyveno savo susikurtam melo pasaulyje. jei bandyčiau tai perteikti vizualiai, tai galėčiau palyginti ją su šaukšteliu vandens stiklinėje....


Nesu tikra jog suprantu termina "sizoide"
Apie šizoidines asmenybes skaičiau knygoje "Pagrindinės baimės formos". O mano pateiktos merginos pavyzdys šiek tiek panašus į šizoidinę asmenybę. Šizoidai ima dėl visko abejoti. Dažnai atitrūksta nuo relybės, jaučia paniką,daug kur randa dviprasmybės... tiesą pasakius nelabai gerai pamenu apibūdinimą... vėl paskaitysiu ir papasakosiu.. tik gerai prisimenu, kad buvo pacituotos šizoidų mintys... ir jos visiškai, žodis į žodį, atitiko manąsias... Ir tai mane labai išgasdino.


As nepamenu rasiusi, jog pesimizmas veda prie nepasitikejimo Dievu.Abejoti yra puiku.Tai yra zenklas, jog zmogus iesko.O kai gerai iesko, tai visada randa.


Taip. gali būti, kad aš persitengiau. Gyvenimas privertė (ar išmokė) visur ieškoti dviprasmybės ir potekstės. ^^ Tiesiog gal neteisingai sulyginau pesimizmą su depresija. O depresija tikrai turi labai nemažai pesimizmo.
Ieškojimas? Pas manes dabar vyksta visiškas ieškojimas. Dabar abejoju beveik viskuo. Nieko nėra tikro ir tvirto. Čia turbūt kaltas mano begalinė tolerancija ir lankstumas... Tikiuosi kadanors surasiu pagrindą...

Very Happy
Kas per knygos , kurias tu skaitai? Jei tik tiek knygos teatveria, manau verta atydziau rinktis ka skaityti

Čia pacitavau ir trumpai aprašiau vienors žurnalistės straipsnį iš "Šiaurės Atėnų" praėjusio ar šio mėnesio numerio. Tai ne mano nuomonė, bet aš jai 90 proc. pritariu, nes pati ėmiau abejoti savo egzistencija paskaičiusi geresnių klasikų darbų.. kad ir iš mokyklinės programos. Na tos lietuvių kalbos pamokos, interpretuojami ir analizuojami kūriniai...tai tiesiog gavosi. Beto, manau kad kažkurios mintys, pateiktos ateistų yra labai protingos ir nereikai jų nuvertinti (nesakua, kad tu nuvertini ^^). Kitokia literatūra priverčia susimąstyti. O skaičiau visko... ir Bibliją (deja, nelabai man suprantams turinys, nes ten daugybė dalykų yra absurdiški), ir psichologų darbus, ir ateistų mintis, ir religinių fanatikų nusipezėjimus...

O kaip cia nutiko, kad krikscionybe atsirado pirmiau nei DIEVAS?
O pasaulio egzistencija iki atsirandant krikscionybei? Ar gali issakyti savaja nuomone?
nuskambės keistai, bet mano manymu taip. gal ne tiek kiek krikščionybė, bet apskritai, Dievas yra sukurtas pačių žmonių. Žmonėms būtinai reikėjo įforminti tikėjimą, suteikti apčiuopiamą formą. Dauguma žmonių Dievą įsivaizduoja kaip senį su barzda, sėdintį debesų ir nuogų kūdikėlių-angelkiukų apsupty.Jsi paverstas idealu, stabu. Siektinu tikslu, pavyzdžiu. Tokia stabmeldystė yra gan gera... visgi siekia žmones tapti geresniasi, ness jei turi pavyzdį. Bet į ką tikėjuo žydai? Į ką tikėjo zoroastristai, musulmonai, majai, actekai? Visi turėjo ir turi savus dievus. Jei yra ir skirtingi ir kartu labai panašūs.Ši tema labai sudėtinga....

Pasaulio agzistencija iki atsirandant krikščionybei??? Hm... Pasaulis egzistavo anksčiau už krikščionybę, tik jam nereikėjo dievo, nes dievas buvo pasaulis. Atsirado žmogus, kuriam prireikė dievo, akip pavidalo ir atsirado krikščionybė. Pradžioje tik vizijų ir predikcijų formoje, vėliau su Jėzumi Kristumi, dar vėliua su stačiatikybe, liuteronybe, puritoniškumu, musulmonizmu, zoroastrizmu, konfucizmu, satanizmu <-- ir paskutiniojo 'tikėjimo'
Beto, labai įdomų dalyką radau tame pačiame "Šiaurės atėnai". Buvo stengiamasi paaiškinti bibliją su praregėjusiojo pavyzdžiu. Mintis, akip aš ją supratau, buvo tokia: Žmogus neturi sekti pagal įstatymus, visas normas, nes pasaulis nuolat keičias. Tad ir vertybės keičiasi, ir žmogus privalo prisitaikyti. Nejaugi dabar moterį už neištikimybę kas apmėto akmenimis?

DAr vienas dalykas yra labai neįprastas ir keistas... kaip Dievas (jėzus) gali sakyti jog yra meilė, kai tuo pačiu metu sak "Bijokite manęs".... Meilė pagrįsta baime?

O i ka tu tiki?
Vienintelis dalykas, į kurį tikiu ir man tai atrodo gan kvailas tikėjimas, tai yra skaičių magija. Manau kad likimas (tai gali būti ir pats Dievas), kartasi siunčia ženklus, kurie pasirodo skaičių pavidalu, kažkokiomis nepastebimomis užuominomis, įsikūnija į žmones, ir t.t.Na dar tikiu į astrologiją, nes mano manymu, objektai gali daryti didelę įtaką tokiai jautraii būtybei kaip žmogus. Čia mano nuomonė pagrįsta daugiau fizikos žiniomis Netikiu prietarasi, nes man jei atrodo visiškai absurdiški.

Mieloji, kalba eina apie tikejima, ne apie religija. Dievas ir religija yra skirtingi dalykai.

Bet Dievas ir religija yra neatsiejami dalykai. Vienas kyla iš kito, vienas yra dėl kito. jeigu dievas yra būtis, kaip aš jį suvokiu. TAi jam nereikia būti dievu, ir ajm neriekia pavidalo ir jam nereikai religijos. aš noriu tikėti į 'pasaulį' ir visuotinę egzistenciją ir tą 'dieviškumą' gėlėje, medyje, name, žmoguje. man kartasi atrodo, akd jaučiu daiktus pulsuojant, lyg jei turėtų sielą, turėtų gyvybę...Bet nenoriu prikalusyti religijai, akip kažkokiam statistiniam vientui. Nenoriu dabartinių sukurtų taisyklių. Didžiausias absurdas man yra "Tikiu į visuotinę Bažnyčią". Aš į ją netikiu. Visiškai netikiu! TAi mano nuomonė... Todėl ir nenoriu eiti į bažnyčią, nes kalbanos maldos... nes maldos tapo šablonasi. Anceliarinaisi dokumentais, kurie pristatomi dievui ant stalo.... giedamos giesmės, kurių niekas nesupranta, klauptis, tūpti, sėsti, stotis.... tada ir tada sakyti 'ir su tavimi', arba 'per amžius'....tai taip... netikra..

- 2008 03 10, 03:16 #32791

Bet Dievas ir religija yra neatsiejami dalykai. Vienas kyla iš kito, vienas yra dėl kito. jeigu dievas yra būtis, kaip aš jį suvokiu. TAi jam nereikia būti dievu, ir ajm neriekia pavidalo ir jam nereikai religijos. aš noriu tikėti į 'pasaulį' ir visuotinę egzistenciją ir tą 'dieviškumą' gėlėje, medyje, name, žmoguje. man kartasi atrodo, akd jaučiu daiktus pulsuojant, lyg jei turėtų sielą, turėtų gyvybę...
Bet nenoriu prikalusyti religijai, akip kažkokiam statistiniam vientui. Nenoriu dabartinių sukurtų taisyklių. Didžiausias absurdas man yra "Tikiu į visuotinę Bažnyčią". Aš į ją netikiu. Visiškai netikiu! TAi mano nuomonė... Todėl ir nenoriu eiti į bažnyčią, nes kalbanos maldos... nes maldos tapo šablonasi. Anceliarinaisi dokumentais, kurie pristatomi dievui ant stalo.... giedamos giesmės, kurių niekas nesupranta, klauptis, tūpti, sėsti, stotis.... tada ir tada sakyti 'ir su tavimi', arba 'per amžius'....tai taip... netikra..

Religija padeda pazinti Dieva.Nors tiesa pasakius dievu daug, Kurejas vienas:)
Vienas is didziausiu siu dienu dievu yra MOKSLAS.
Mokslas taip sureiksminamas, kad zmogus praranda savo saviverte.
Dekui, dabar matau , jog kalbam apie viena ir ta pati ....As kaip ir tu atradau, nes ieskojau.O atradau butent tai, jog esu siela kune, o ne kunas su siela.Supratau, kad jei pasitikiu ta aukstesniaja jega, mano priimti sprendimai suteikia palaimos jausma, pasitenkinima.Jei priimu sprendima baimes busenoje, isgyvenu kancia.Tad man reikalingas samoningumas, kuris padeda suvokti save kaip visumos dali ir nepasiklysti praeityje, kurios neimanoma pakeisti arba ateityje, kuri nei vienam is musu nera pazadeta

- 2008 03 10, 03:17 #32792

man kažkaip nerūpi, ar yra dievas.
po religijų istorijos kurso ir krūvos filosofinių darbų nagrinėjimo aš būčiau labiau linkus manyti, kad dievo nėra.
bet dievas yra puiki pichoterapijos forma.
kažkas, ko gali paprašyti pagalbos, net jei esi visiškai vienas pasaulyje.
tikintys žmonės yra laimingesni. deja, aš neatradau priimtinos religijos.

labai gerai vaizduojamas dievas yra pietų parke - panašus į hipopotamą vabzdžiaėdis, kuris yra budistas.

As bandau suprasti, kaip gali padeti tas, kuriuo netikim?

- 2008 03 10, 08:39 #32795

Religija padeda pazinti Dieva.Nors tiesa pasakius dievu daug, Kurejas vienas:)
Vienas is didziausiu siu dienu dievu yra MOKSLAS.
Mokslas taip sureiksminamas, kad zmogus praranda savo saviverte.
Dekui, dabar matau , jog kalbam apie viena ir ta pati ....As kaip ir tu atradau, nes ieskojau.O atradau butent tai, jog esu siela kune, o ne kunas su siela.Supratau, kad jei pasitikiu ta aukstesniaja jega, mano priimti sprendimai suteikia palaimos jausma, pasitenkinima.Jei priimu sprendima baimes busenoje, isgyvenu kancia.Tad man reikalingas samoningumas, kuris padeda suvokti save kaip visumos dali ir nepasiklysti praeityje, kurios neimanoma pakeisti arba ateityje, kuri nei vienam is musu nera pazadeta

Mane net šiek tiek nuraminai. Dabar man ramiau, nes visgi šviesa ateis į mano širdį... kad ir kaip tai pompastiškai skambėtų.

- 2008 03 10, 12:52 #32840

- 2008 03 10, 12:53 #32841

As bandau suprasti, kaip gali padeti tas, kuriuo netikim?

aš kalbėjau apie asmenis, kurie tiki.

und so weiter und sofort

- 2008 03 10, 13:01 #32845

man kažkaip nerūpi, ar yra dievas.
............
tikintys žmonės yra laimingesni. deja, aš neatradau priimtinos religijos.

Aisku, supratau.

O jei sutarsim jog religija , filosofijos, baznycia , dogmos tai ne pats DIEVAS.Jis Kurejas, sutvere zmones, o zmones jo nesugebedami pazinti, suvokti, sukure religijas, filosofijas ir dogmas, kaip tada, ar susimastytum kas tas Dievas ir kaip ji pazinti?

- 2008 03 10, 14:34 #32865 tikriausiai ne, nesusimąstyčiau. man dievo problema nėra aktuali. jei jis egzistuoja ir sukūrė visatą - ok, gerai, tegul būna. jei jo nėra, tai ir nereikia.

und so weiter und sofort

- 2008 03 10, 14:40 #32867

tikriausiai ne, nesusimąstyčiau. man dievo problema nėra aktuali. jei jis egzistuoja ir sukūrė visatą - ok, gerai, tegul būna. jei jo nėra, tai ir nereikia.

O kodel tu tai ivardyji kaip problema?

- 2008 03 10, 19:28 #32903 problema literatūrine ir filosofine prasme - tai, kas atsako į klausimą "kodėl" ir "kaip".

und so weiter und sofort

- 2008 03 10, 23:03 #32963

problema literatūrine ir filosofine prasme - tai, kas atsako į klausimą "kodėl" ir "kaip".

O biblija ir sventus rastus kur butu galima priskirti?

- 2008 03 10, 23:10 #32965 biblija ir visų kitų religijų knygos yra vertingos etine, literatūrine, religine, istorine prasmėmis. iš visų pusių galima nagrinėti ir tai yra asmens pasirinkimo reikalas.

und so weiter und sofort

- 2008 03 10, 23:54 #32982 įsiterpsiu į jūsų diskusiją =)

žinau kad dievas yra ir džiaugiuosi kad atradau žmogų kuris man padėtų atrasti tikrąjį kelią į jį =)