- 2007 12 22, 21:48
#13730
Perkeliu zinutes is analogiskos temos:
quote="Neringa"]
KAS TAI YRA LIGA?
Pagal daktara V.Sinelnikova
http://www.v-sinelnikov.com/?p=autor1
Pagrindinis gyvybės dėsnis skelbia, kad turi būti palaikoma dinaminė organizmo pusiausvyra, arba homeostazė. Kiekvienas gyvas organizmas pagal vidinį gyvybės dėsnį siekia homeostazės. Šis dėsnis veikia nuo pirmųjų bet kokios gyvos būtybės gyvenimo dienų. Gyvybinių procesų pusiausvyra turi būti įgyvendinama nuolat ir bet kokiomis sąlygomis.
Išorinį poveikį gyvam organizmui daro Tikrovė, Būtis. Ir jis į tą poveikį atitinkamai reaguoja (pagal tai, tiesą sakant, ir galima atskirti gyvus nuo negyvų). Sveikas organizmas - tai organizmas, kuriame egzistuoja harmoni¬ja, arba dinaminė pusiausvyra.
Žinoma, nėra paprasta šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis išlaikyti harmoniją. Tačiau jei ji pažeista, ją galima atstatyti, nes pats organizmas nuolat to siekia.
Liga - tai signalas, jog pusiausvyra pažeista. Nervų galūnės padeda mums sužinoti, kad tam tikroje mūsų organizmo vietoje prasidėjo negeri procesai. Skausmas - tai tik sveika nervinė reakcija, kuri mums nori pasakyti: „Ei, brangusis, yra kažkas, į ką tu privalai atkreipti dėmesį." O jei žmogus tam reikiamo dėmesio neskiria ir skausmą užslopina tabletėmis, jo pasąmonė tą skausmą pastiprins. Tokiu būdu pasąmonė mumis rūpinasi ir siekia pozityvaus tikslo: ji praneša, kad kažkas negerai. Todėl į savo ligą žiūrėkite pagarbiai.
Visų pirma, prieš pradėdami gydytis, pakeiskite požiūrį į savo Ligą. Jokiu būdu nežvelkite į ligą kaip į blogį, netgi jei ta liga - mirtina. Neužmirškite, kad šią ligą sukūrė jūsų pasąmoninis protas, kuris visuomet ir visur rūpinasi jumis. Vadinasi, susirgote dėl svarių priežasčių. Neskubėkite koneveikti savo organizmo ir savo ligos. Atvirkščiai - už ligą padėkokite Dievui ir savo pasąmoniniam protui. Padėkokite pačiai ligai. Padarykite tą, net jei tai ir atrodo keistai.
Dabartinė ortodoksinė medicina neišgydo žmonių, nes ji kovoja su liga. Kitaip sakant, ji siekia arba nuslopinti ją, arba šalina jos padarinius. O priežastys lieka giliai pasąmonėje ir toliau naikina organizmą.
Padėtis tokia: pasąmonė sukuria ligą kaip signalą mūsų sąmoningam protui, tai yra savo kalba bando mus informuoti, o mes einame pas gydytoją ir slopiname šį signalą tabletėmis. Taigi kovojame patys su savimi ir dar pasirenkame tai kovai stipresnes ir brangesnes priemones. Absurdas?!
Gydytojo uždavinys - netrukdyti organizmui, neslopinti jo reakcijos, o padėti „vidiniam gydytojui". Mąstantis gydytojas suaktyvins išsigydymą. Jūsų organizmas pats siekia pusiausvyros. Tik reikia jam padėti. Tai kodėl gi jums neatlikus šito pagalbininko vaidmens. Kiekviename mūsų yra savas „vidinis daktaras".
Mūsų kultūroje priimta ligą vertinti kaip blogį, kaip ne nuo mūsų priklausantį įvykį, ieškoti jos priežasčių išorėje. Tam tikra prasme tokia pozicija patogi:.„Aš už savo ligas neatsakau. Tegul problemą sprendžia gydytojai."
Na, o jei žmogus nenori būti atsakingas už savo ligas, tai jos jam tampa neišgydomomis arba iš vienos pereina į kitą. Ir tuomet toks žmogus pradeda kaltinti aplinkybes, blogą orą, giminaičius, apskritai žmones, darbą, gydytojus. Nors galėtų pažvelgti į savo vidų ir padėti pats sau.
--------------------------------------------------------------------------------
Dabar įvertinkime šiuolaikinės medicinos požiūrį į ligas ir į ligonį.
Pradžioje gydytojai diagnozuoja, tai yra suteikia ligai pavadinimą, užkabina etiketę. O Tačiau dėl to gydytojai jokiu būdu nekalti. Medicinos institutuose šešerius ar aštuonerius metus juos moko tam tikro elgesio modelio. Oficialioje medicinoje viešpatauja mechanicistinis požiūris. Ir būsimieji gydytojai ligonį bei ligą mokomi suvokti tam tikru būdu.
Dabartiniai mokslo atradimai ir praktika įrodo, jog tas modelis seniai nebeveiksmingas ir jį būtina keisti. Apskritai oficialiojoje medicinoje susiklostė labai įdomi situacija. Švaistomi milžiniški pinigai naujiems preparatams bei tyrimo metodams sukurti, o ligų ne tik kad nemažėja, tačiau daugelis jų virsta chroniškomis. Liga ne gydoma, o slopinama.
Susirgimo priežasčių nepašalina netgi šiuolaikiniai prietaisai, veikiantys žmogaus energines struktūras. Jie tik išstumia ligą į subtilesnius pasąmonės lygmenis. Ir kol moksliniai tyrimai bei atradimai vyksta seno modelio rėmuose, ligų gydymo situacija ne tik kad nepasikeis, tačiau ir blogės.
Dabartinė medicina su savo cheminiais gydymo metodais vis rečiau kreipiasi į vidinę žmogaus esybę. Nėra individualaus požiūrio. Tam sudaro sąlygas bereikalinga specializacija, kai vienas gydytojas tarytum atsako tik už tam tikrą organą arba organizmo sistemą. Kitas faktorius - medicinos pajungimas farmacijos pramonei, kuri besivaikydama pelno užmiršta žmogų, todėl daug gydytojų tampa vienos ar kitos firmos preparatų reklamos ir pardavimo agentais.
Be to, vaistai paprastai išbandomi su gyvūnais, ir nebūna visiškai aišku, kaip jie veiks žmogų, tad dažnai atsiranda Šalutinių padarinių. Ir galų gale tradicinės medicinos gydytojai siekia įsprausti ligonio būklę į įam tikrą šabloną, kuris vadinasi diagnozė. Taigi nieko nuostabaus, kad tradicinė, arba alopatinė, medicina išgyvena krizę, kuri tęsiasi nuo Hipokrato laikų. O visa tai dėl to, kad paseno pasaulėžiūros modelis, kuriuo ji remiasi. Vienoje savo knygoje S. N. Lazarevas pateikia gražią alegoriją:
Sušaukė Alachas žmones ir pradėjo jiems skirti bausmes už visatos įstatymų pa-i/idimus. Gydytojui teko didžiausia bausmė. Gydytojas pasipiktino:
- Kodėl? Al gydytojas, aš padedu žmonėms, aš vaduoju juos iš kančių! Alachas atsakė:
- Aš ligas žmonėms siunčiu už jų prasižengimus, kad juos pamokyčiau, o tu trukdai jiems tą suvokti.
Aš jokiu būdu nemenkinu medicinos nuopelnų. Ir nekviečiu atsisakyti šiuolaikinių pasiekimų. Medicina išmoko lengvinti kančias, ir tai jau gerai. Jeigu žmogui miokardo infarktas arba galvos trauma, tai būtina nedelsiant suteikti pagalbą, o ne kalbėtis apie sielų gelbėjimą. Tačiau naujas požiūris į ligas ir į ligonį padės išvengti panašių pavojingų gyvybei situacijų.
Remdamiesi nauju pasaulėžiūros modeliu, galite ne tik išsigydyti tas ligas, kuriomis jau sergate, bet ir išsaugoti sveikatą.
Tai visiškai nauja sąmonės būsena. TIESIOG BŪTI SVEIKAM.
Aš siūlau išsaugoti tam tikrus medicinos pasiekimus ir toliau jais naudotis, tačiau įdiegti naują modelį, pagal kurį ligonis ne pasyviai lauktų išgijimo, o aktyviai dalyvautų gydyme, vaidintų bemaž pagrindinį vaidmenį. Pagal tokį modelį gydytojas atliktų ne felčerio, o mąstančios ir kūrybingos asmenybės funkciją.
Gydytojo vaidmuo! Ne veltui senovėje sakydavo, kad gydytojas — filosofas, panašus į Dievą.
Šiuolaikinė medicina tik atspindi žmonių sąmonės lygmenį ir yra jiems priimtiniausia. Juk sakoma: „Paklausa gimdo pasiūlą." Koks žmonių, toks ir medicinos modelis. Aš įsitikinau, kad daugelis pacientų savo ligų priežasčių tiesiog nepasirengę suvokti. Jie nori gauti „stebuklingą tabletę" arba „unikalų prietaisą", kurie išgydytų jų ligą, pavartojus juos vieną ar keletą kartų.
Žmonės patys susikuria sau ligas, o paskui tikisi, jog kažkas už juos išspręs jų problemas. Ir kai tabletės nebepadeda, jie pradeda reikšti pretenzijas gydytojams. Nors gydytojai čia nekalti. Dar nė vienas gydytojas neišgydė nė vienos ligos. Kaip kažkas iš didžiųjų pasakė: „Gydo gamta, o gydytojai pasisavina nuopelnus sau."
Manyčiau, kad gydytojas turi padėti ligoniui pasveikti arba išmokyti jį palaikyti gerą sveikatos būklę. Gydytojas turi visų pirma būti žiniuonis pačia geriausia šio žodžio prasme.
Labai svarbu, kad ligonis suvoktų, jog šiuolaikinė medicina, slopindama ligą arba šalindama jos padarinius, tik palengvina kančias. Šiuolaikinės medicinos filosofija paprasta: pašalinti padarinius, nepaisant ligos priežasčių.
Ekstrasensai ir nauji prietaisai, veikiantys žmogaus energines struktūras, daro tą patį. Daugeliu atvejų jų poveikis labai efektyvus. Tačiau jie taip pat nepašalina ligos priežasties, o įveja ligą į subtilesnį informacinį-energinį lygmenį. Liga pradeda naikinti ne atskirą organą, o visą organizmą, imuninę sistemą, persiduoda palikuonims. Galima sakyti, kad dėl laikinos fizinio ir energinio kūno sveikatos sunaikinama žmogaus ateitis, strateginiai jo rezervai.
Vadinasi, neraštingo ekstrasenso arba šiuolaikinio psichogeneratoriaus darbo padariniai yra kur kas pavojingesni už aspirino tabletę. Taigi medicina tebekuria vis galingesnius ligų slopinimo metodus, bet tuo būdu ji pasmerkia visą žmoniją lėtai ir skausmingai išmirti.
Nesiruošiu jūsų gąsdinti. Aš tik noriu parodyti, kad šis ligų gydymo modelis, medicinoje sukurtas prieš keletą šimtmečių, aiškiai paseno. Laikas jį keisti. Laikas išaiškinti tikrąsias ligų atsiradimo priežastis ir jas šalinti.
--------------------------------------------------------------------------------
Siūlau į ligą pasižiūrėti iš kitų pozicijų.
Jeigu teigiame, kad savo pasaulį ir savo gyvenimą mes kuriame patys, tai patys kuriame ir ligas. Jei visa tai, ką mes turime savo gyvenime, atitinka mūsų pasąmoninę elgesio programą ir mūsų mintis, tai ir mūsų ligos atspindi tam tikras mūsų mintis bei elgsenos būdus. Kitaip sakant, susirgimo priežastys slypi mumyse.
Kita vertus, ligą galima vertinti kaip blokavimą, apsaugą nuo neteisingo elgesio ir aplinkinio pasaulio dėsnių nesupratimą.
„O kaipgi ekologija? - paklausite jūs. - Arba mityba?" Aplinka ligai sukuria tik savotišką foną, kuris gali daryti įtaką jos eigai. Įsivaizduokite žmogaus organizmą. Tai yra kūnas, sąmonė ir pasąmonė. Visa tai - vientisa visuma.
Mes šį tą žinome apie kūno funkcijas ir galimybes, šis tas mums žinoma apie sąmonės veiklą. O apie pasąmonę mes praktiškai nenutuokiame nieko. Ši tema ilgą laiką buvo uždrausta. Tokiu būdu buvo saugoma tai, kas žmogui yra visų švenčiausia. Tačiau pastaruoju metu prasidėjo aktyvus žmogaus pasąmonės pažinimas. Atsirado įvairūs kodavimo būdai nuo ligų ir žalingų įpročių, poveikis per spaudą, radiją, televiziją, ekstrasensinis poveikis.
Tačiau visiškai neatsižvelgiama į pasąmonines problemos priežastis. Be to, patys gydytojai, vedantys šiuos seansus, toli gražu ne tobuli. Pavyzdžiui, gydytojas psichoterapeutas koduoja ligonius nuo alkoholizmo, nors pats vartoja svaigalus, kitas gydytojas bando ligonį gydyti nuo konkretaus organo susirgimo, o tuo pat metu serga pats. Gydytojas oftalmologas nešioja aki¬nius. Psichoanalitikas gydosi pas psichoanalitiką. Daugelis ekstrasensų serga patys, o pasigydyti nesugeba. Kažkas čia ne taip! Vadinasi, tie metodai, kulinus jie taiko, tikro gydomojo poveikio neturi, priešingu atveju jie patys butų seniai išsigydę.
Kaip jau rašiau, liga - tai signalas mūsų sąmonei apie pažeistą pusiausvyra. Šią pusiausvyrą galima bandyti atstatyti fiziniame lygmenyje. Pavyzdžiui, esant cukriniam diabetui, galima leistis insuliną, o turint širdies nepa¬kankamumą - vartoti širdies glikozidus. Tačiau tai bus tik laikinas būklės palengvinimas. Galima bandyti subalansuoti mitybą, mankštintis, gydytis fiziniais veiksniais (fizioterapija), badavimu, kvėpavimu, grūdinti organizmą. Krypčių ir mokyklų yra daugybė. Ir jos iš tikrųjų padeda. Tačiau ne nuo visų susirgimų. Be to, tai tik išorinis organizmo poveikis.
Kad ir kiek plėstųsi šiuolaikinės medicinos galimybės, kad ir kokie atsirastų cheminiai preparatai ir galingi prietaisai, esmė lieka ta pati: medicina tik lengvins kančias ir slopins ligą. Priežastys nepašalinamos, o pati liga nustumiama į subtilesnius žmogaus lygmenis ar netgi perduodama jo vaikams.
Egzistuoja susirgimų priežastys, slypinčios gilesniame ir subtilesniame lygmenyje nei fizinis ar biocheminis. Tai informacinio-energinio lauko lygmuo. Trumpai tariant, tai mūsų mintys, jausmai ir emocijos, mūsų elgesys ir mūsų pasaulėžiūra.
Žmogaus sąmonė ir kūnas turi savyje tik 1 - 5 procentus informacijos. Visada buvo manoma, kad žmogus panaudoja tik mažą savo sugebėjimų trupinėlį. Svarbiausia žmogaus esybės informacija sukaupta jo informacinėse-energinėse struktūrose, kurios vadinasi „pasąmonė".
Žmogaus pasąmonėje sukaupta visas rinkinys jo elgesio programų, kurias jis „paveldėjo" iš savo tėvų ir atsinešė į šį pasaulį. Kitaip sakant, jo pasąmonėje užkoduota informacija apie jo protėvius ir palikuonis. Šitos struktūros kuria žmogaus ateitį. Kaip tik tuo paaiškinamas būrimo fenomenas ir ateities pranašavimas. Būrėja ar magas tam tikru būdu nuskaito informaciją iš žmogaus pasąmoninių struktūrų, dažniausiai panaudodami ritualą (kortas, rankų linijas, ridenant ar išliejant kiaušinį arba vašką ir kt.), ir pateikia šią informaciją sąmonei. Nieko ypatinga, beje, čia nėra, nes likimą kuriame mes sau patys.
Taigi padėtis tokia: egzistuoja pasąmoninė žmogaus elgesio programa ir informacinės-energinės visatos struktūros. Jeigu žmogaus mintys ir jo elgesys nedera su vientisu visatos organizmu, tai tos mintys ir tas elgesys žmogu je pažeidžia pusiausvyrą bei harmoniją. Tai savo ruožtu daro įtaką jo likimui arba sveikatos būklei. Įsivaizduokite, kas bus, jei organizmo ląstelė gyvens ne pagal paties organizmo dėsnius. Organizmui ji bus serganti ląstelė, jis pradžioje ją gydys, o jei tas nepadės - sunaikins.
Matome, kad liga - tai pasąmonės pranešimas, jog tam tikri jūsų poelgiai ir tam tikros mintys bei jausmai konfliktuoja su visatos dėsniais. O tai reiškia, kad norint išsigydyti bet kokią ligą, reikia savo mintis ir emocijas suderinti su visatos dėsniais.
Į priėmimą atėjo vyriškis, kamuojamas plaučių uždegimo komplikacijų. Ligos eiga buvo labai sunki. Organizmas antibiotikų jau nebepriėmė. Ištestavę pasąmonines priežastis, išaiškinome, kad nedaug laiko prieš ligos pradžią vyriškio darbe įvyko labai rimtas konfliktas su valdžia. Dėl to jo sieloje atsirado didelė nuoskauda viršininkui, o paskui ji peraugo į nuoskaudą visam pasauliui.
— Suprantate, —pradėjau aš aiškinti vyriškiui, — nuoskauda yra pasąmoni¬nis mirties palinkėjimas, be to, ne tik vienam žmogui, o visai jo giminei. Šita destruktyvi programa paskui grįžo pačiam autoriui, tai yra jums, ligos pavidalu.
— Kaip bausmė?—paklausė vyriškis.
—Jokiu būdu. Liga — tai ne bausmė, tai tik rezultatas, išorinis jūsų minčių ir emocijų atspindys fiziniame lygmenyje. Mintys - tai ypatingos rūšies energija, užkoduota informacija. Ir ji būtinai turi atitikti ką nors fiziniame plane. Jei mintis yra destruktyvi, pavyzdžiui, nuoskauda, smerkimas arba neapykanta, tai fiziniame plane ją atspindės liga.
-Ką gi man dabar daryti? - paklausė pacientas.
— Vienintelis šitos programos neutralizavimo būdas — tai atleisti ir netgi padėkoti savo viršininkui už tą situaciją.
—Kaipgi aš galiu jam dėkoti, jei jis neteisus? Atleisti tai galima, o štai dėkoti?
—Apskritai dėkoti už tą situaciją pirmiausia jūs turite Aukščiausiam Protui, Dievui. Be to, jums būtina suprasti, kad nuoskaudos šaltinis yra ne jūsų viršinin¬kas, o jūs pats. Tai jūs sukūrėte šią situaciją. Tiesiog dabar imkime ir išsiaiškin¬kime, kuo jūs į savo gyvenimą pritraukėte šitą konfliktą.
Paskui mes tęsėme darbą su vyriškio pasąmone ir išsiaiškiname konflikto priežastis. Pasirodė, kad tai buvo metų metais kauptas susierzinimas ir nepasitenkinimas viršininku, nepasitenkinimas savo darbu, nepasitikėjimas savimi. Kai vyriškis per atgailą, atleidimą ir dėkingumą neutralizavo negatyvią pasąmoninę programą, pakeitė požiūrį į save, į darbą ir į vadovybę, liga dingo be pėdsakų.
Liga, kaip matome, tam vyriškiui buvo postūmis augti ir tobulėti. O jei jis ir toliau būtų slopinęs ligą, tai iš nuoskaudos paleistą savęs naikinimo programą paskui sustabdyti jam būtų buvę sunku. Programa būtų pradėjusi veikti ne tik prieš jį patį, bet ir prieš jo vaikus. Tarp kitko, jam susirgus, jo sūnui netrukus atsirado dilgėlinė. Jis šių dviejų reiškinių nesusieja. Kai tik tėvas išsivalė savo vidų, vaiko oda iškart tapo švari.
Seniai laikas suprasti, kad ligų ir kančių priežastys yra ne išorėje, o mūsų viduje. Priežastys slypi mūsų liguistoje pasaulėžiūroje. Jei norime pasveikti, pasaulėžiūrą reikia keisti. Kiekvienas žmogus yra visatos dalis, todėl turi gyventi pagal jos dėsnius. Jei harmonija bus viduje, tai harmonija bus ir išorėje.
--------------------------------------------------------------------------------
Bandymai paaiškinti visatos dėsnius žinomi iš senų senovės.
Įvairiose religinėse tėkmėse šie dėsniai buvo pateikti įsakymų, sutrų pavidalu. Kiekvieno iš mūsų yra reikalaujama tik siekti juos suprasti. Anksčiau žmonės buvo religingesni ir stengėsi prisilaikyti šventųjų knygų įstatymų. Dabartinėmis sąlygomis pagrindinė „civilizuoto" pasaulio atrama yra tai, kas materialu, ir labai mažai dėmesio skiriama dvasiniams dalykams.
Žmonijos energinės galimybės staigiai padidėjo, o meilė, gerumas, aukščiausių dėsnių supratimas liko ankstesnio lygmens. Kuo tas gresia žmonijai ir pasauliui? Katastrofa - štai kuo mus gąsdina pranašautojai.
Žmogaus pagimdyta mintis turi universalią energiją. Minties jėga milžiniška. Mokslininkai apytikriai apskaičiavo, kad žmogaus informacinio lauko energija yra tiek kartų didesnė už atomo branduolio skilimo energiją, jog tam skaičiui tiesiog nėra pavadinimo. Nulių kiekis tame skaičiuje viršija šimtą. Žmonės neįtaria, kokios galimybės slypi kiekviename jų. Jos yra tiek destruktyvios, tiek ir konstruktyvios.
Žmogus įsižeidė - pasiuntė kitam destruktyvią mintį, o ji grįžta ligos ir kančios pavidalu. Išreiškei meilę - pasiuntei teigiamą jausmą, ir jis grįžta tau džiaugsmo bei sėkmės pavidalu. Matome, kad žmonės pasąmoniniame lygmenyje naikina vienas kitą, o paskui stebisi, kodėl ligų nemažėja ir kodėl pasaulyje tiek daug prievartos.
Dirbdamas gydytoju įsitikinau, kad žmogaus pasaulėžiūros pokyčiai duoda nuostabių rezultatų: išgydomi susirgimai, kuriuos šiuolaikinė medicina seniai yra priskyrusi „neišgydomiems", atsiranda asmeninio gyvenimo harmonija. Negatyvių pasąmoninių programų neutralizavimas padeda ne tik pasveikti, bet ir pakeisti žmogaus likimą, tai paliečia netgi jo vaikus. (Labai įdomus vaizdas susiklosto tiriant vaikų ligų priežastis. Šiai temai aš paskyriau atskirą antrosios knygos skyrių.)
Aš netgi pastebėjau tokią įdomią ypatybę: kai žmogus pradeda keistis vidumi, tai jis ne tik pasveiksta pats, bet ir aplinkui ima kurti ypatingą erdvę, teigiamai veikiančią savo aplinką.
Reziumė
Jeigu sergate, tai reiškia, jog pasąmoninis protas jums praneša, kad jūsų pasąmonėje esama tokių minčių bei elgesio paskatų, kurie konfliktuoja su visatos dėsniais. Norint išsigydyti, būtina:
pirma, išaiškinti, koks tai elgesys ir kokios tai mintys.
Ir antra, suvokti pačius visatos dėsnius, tai yra pažinti Tikrąją Tiesą, kaip sakydavo senovėje.
Visų ligų atsiradimo priežastis ir asmeninio gyvenimo kančias galima sugrupuoti į tris pagrindines grupes:
1. Savo gyvenimo tikslo, prasmės ir paskirties nesupratimas;
2. Visatos dėsnių nesupratimas ir jų nesilaikymas;
3. Pragaištingų minčių, jausmų ir emocijų egzistavimas pasąmonėje ir sąmonėje.
paimta is forumo
http://forumas.veducentras.lt/viewtopic ... 15&start=0[/quote]
taip mes mokomi samoningumo 
