- 2008 05 06, 13:58
#41664
LinaS rašė:ZeroDivide rašė:Tikėjau, paskiau suvokiau, kad nėra. Ne nusivylimas, o pažvelgimas kitu kampu - šauki, tau neatsako, bandai pajust - nieko. Galiausiai nebematai reikalo šnekėtis su tuštuma, suvoki, kad pats valdai savo gyvenimą. Ir kol to nesuvoksi jokia religija tau tavo problemų nesutvarkys ir joks dievas tau jėgų nedadės. Gal aš žvelgiu ciniškai, bet manau, kad žvelgti kitaip būtų naivu.
"Kai žmogus kalba su Dievu, tai vadiname malda. O kai Dievas su žmogumi - šizofrenija" - liaudies išmintis :wink
Melstis - tai tas pats, kas lošti nesitikint laimėti... Tiesiog švaistai savo laiką, per kurį galėtum savo gyvenimą padaryt geresniu.
No offence - it's only mine opinion.
Sako gyvenimo tikrai kartais nevaldai pats o veikia kazkokia aukstesnioji jega as tai ivardiju kaip Dieva ne ne ta kuri sedi su barzdele ten aukstai bet man priimtina daikta, aukstesnioji jega kiekvienam zmogui yra skirtingam pavidale.
Tarkim dabar ziurek as losiau ir mano gyvenimas tapo nevaldomas na negaliu nustoti ir nevaldau jau visiskai nieko tampu kompulsyvus bet susirandu grupe anonimu ir pradedu sveikti po biski taciau netikint kazkokia aukstesniaja galia nieko nebutu taigi man grupe ta galia as ismokstu valdyti savo gyvenima is tu zmoniu o gal jiems padejo aukstesnioji jega tada galvoju. Tai vat toks ir mano atsakymas.
Beto skamba tavo pasisakyme tik problemos, o kiek kartu dekodavai uz gerus dalykus?
Kartais tikrai ne tu sprendi savo gyvenima o kazkas kitas eina zmogus per pereja o ji nutrenkia masina. Bet pala gi taip negali buti as gi valdau pats savo gyvenima pats o masinos vairuotojas sako taigi nepastebejau taip negali buti taigi diena buvo, tai kodel zmogus nesuvalde gyvenimo ir ji nutrenke masina?
Jei mes galetume suvaldyti savo gyvenima pilnai zinotume kas musu laukiau kita diena, deja mes patys padarom tikrai ne viska daug kas lieka daryti kazkam kitam
Kaip dee minėjo yra atsitiktinumų, neapsižiūrėjimo. O žmonės kapstosi iš bėdų savo valios pastangomis, tik kartais jiems lengviau būna, kai tiki, jog kažkas padeda. Buvau ir dėkojęs, ir prašęs, ir, galiausiai, niekinęs bei keikęs. Jokio atsako į nieką. Nebematau prasmės suteikti dėmesio tam, kuris nesiteikia jo suteikti man.
Na va, sakiau, kad nenoriu pradėt karo, o visviena gavosi
Vienžo tikėkit liaudis kuo norit - Dievu, Alachu, Dziausu, Perkūnu, Laumėm, NSO ar net Paksu - man vistiek, aš pasaulio nežadu pakeisti. Tikiu, kad savo gyvenimą pastatysiu savo rankom, o jei reiks ir kruvinom rankom. Ir kuo labiau tuo įtikiu, tuo lengviau darosi.