- 2009 05 31, 00:09
#129522
N ačia kalbama plačiau apie psichologinį smurtą, kad jis yra kur kas sunkesnis negu fizinis smurtas. Fizinį smurtą patyrę žmonės pagyja greičiau negupatyrę psichologinį, pastarieji gydosi metų metus.
Psichologinis smurtas prasideda nuo vaikystės kada vaikui pradedami kelti reikalavimai būti geru, tačiau tiksliai nenurodoma ką reiškia "geras". Kada iš vaiko reikalaujama visose srityse būti idealiu, pasiekti visose srityse gerų rezultatų, vėliau tapęs suaugusiu toks žmogus kai jam kas nors nesiseka jaučiasi nevykėliu ir sunkiai trarkosi su savo savivertejaučiasi nevykėliu jei jam kas nors gyvenime nepasiseka. Dar viena iš psichologinio smurto rūšių - ignoravimas. Ypač tai veikia vaikus, nes biologiškai vaikas yra priklausomas nuo tėvų iki pilnametystės ir jei jis negauna tėvų meilės jis jaučiasi atstumtas ir jaučia psichologinį pavojų. Tai vaiką labai veikia iš čia atsiranda autizmas ir kitos ligos(vaikas bando save nuraminti niūniuodamasis ir skiemenuodamas žodžius), tokie vaikai labiau linkę į narkotikus ir kitas priklausomybes, ieško malonumų.Dauguma suaugusių net nesuvokdami naudoja prieš vaikus psichologinį smurtą. Ir norint taisyti šią padėtį tėvai prašo išmokyti kitokio elgesio, tačiau to išmokyti neįmanoma, nes tėvai viduje vistiek nepasikeičia ir tai veikia tik keliolika minučių. Geriausias rezultatas pasiekiamas kai tėvai patys supranta kur jie patys patyrė tokį stresą ir pradeda dirbti patys su savo problemomis ir jas išsprendžia. O laimingas žmogus pats savaime nustoja psichologiškai smurtauti ir tos problemos išsisprendžia. Tokios problemos būdingos betkurios socialinės grupės žmonėms. Į rizikos grupę pakliūna daugiau žmonės kurie nuolat kažko gyvenime siekia(biznieriai,sportininkai ir .t.t), kurie nuolat savo gyvenime siekia kažkokio rezultato.Šito išvengti padeda savęs gerbimas ir savęs supratimas. Suprasti kas man svarbu o kas ne ir to išreiškimas.Norint nedaryti psichologinio spaudimo kitiems reikia išmokti kalbeti apie save, o ne apie kitą žmogų.Didžiausias psichologinis smurtas patiriamas namuose.Smurtautojas smurtauja , nes jaučiasi blogai ir nelaimingas ,kad negali kontroliuoti padėties. Kurį laiką jei smurtautojas pasiekia rezultato jaučiasi gerai po to jaučiasi kaltas , nes partneris jaučiasi blogai. Dėl to jis jaučiasi irgi blogai ir vėl prasideda viskas ir naujo uždaras ratas. Smurtautojas situacijos negali kontroliuoti, nes tokį elgesį jam siunčia impulsai . Smurtautojas nesugeba susitvarkyti savo vidinių išgyvenimų jaučiasi nevertingas ir bando nors kažką savo gyvenime kontroliuoti todėl pradeda kontroliuoti kitus.Iš esmės smurtautojas yra pats smurto auka,todėl taip ir jaučiasi.Vaikas užaugęs saugioje šeimoje yra atsparus išoriniam smurtui ir jo taip stipriai tai neveikia kaip vaiko patyrusio smurtą šeimoje.Vaikas užaugės smurtaujančioje šeimoje išsiugdo didelę kantrybę psichologiniams smurtui,nes jis turi išgyventi tokiomis aplinkybėmis, todėl jis dažniausiai papuolęs toliu gyvenime į panašias situacijas ilgai jas iškenčia.
Na kažkas tokio panašaus buvo kalbėta jei kam nors įdomu tai
viena kart tai padarius, buna lengviau padaryti ir antra ir trecia karta, tai prisideda prie didesnio pasitikejimo savimi ir savarankiskumo uztikrinimo.
