- 2024 05 19, 09:10
#433354
Apie psichoterapinį bipolinio sutrikimo gydymą (maniakinis-depresinis psichopatologijos tipas):
- psichoedukacija (mokymas atpažinti ligos požymius ir užkirsti kelią epizodų pasikartojimams)
- streso valdymo technikos (relaksacija, autogeninė treniruotė, progresyvi raumenų relaksacija ir pan.)
- kognityvinės ir elgesio terapijos strategijos „mąstymo klaidoms“ atpažinti ir neutralizuoti
- pasitikėjimo savimi (savivertės) lavinimas
- vaidmens, atitinkančio pageidaujamą elgesį, atlikimas
- probleminių situacijų įveikimo treniravimas (problemos formulavimas-> alternatyvų paieška->tinkamiausios alternatyvos parinkimas)
- afektų stebėjimas (kaip, kada ir kodėl kinta nuotaikų poliai)
- objektų ryšių istorijos nagrinėjinas esminiais afektiniais momentais (neapverkti/neišgedėti trauminiai atsiskyrimai)
- prisirišimo stilių vertinimas
- kontraperkėlimo reakcijų naudojimas perkėlimo aiškinimui, koreguojamojo ryšio patirtis ( „reality check“)
- sekso terapijos integravimas (kai skausmingų afektų bandoma išvengti seksualizacija)
- darbas su sapnais ir fantazijomis
- gynybinių modelių integravimas
- nerimo supratimas (nuolatinis aukštas nerimastingumo lygis, slepiantis gynybinį neigimą)
- depresijos fazėje: kančios sumažinimas ir vilties suteikimas; konfrontavimas su baudžiančiuoju superego; netekties aspekto analizavimas: analizuojamos reakcijos į atsiskyrimus, įsitikinimus, kad būsi atstumtas; netekčių iškentėjimas, išgedėjimas; fantazijų apie savo „blogumą“ stebėjimas
- maniakinėje fazėje: interpretuoti nenorą kalbėti savo sunkumus; terapinės sąjungos sudarymas su išankstiniu susitarimu; neigiamų jausmų neigimo įsisąmoninimas; gynybų konfrontavimas; sąžiningumo principas - tikrinti, ar sakoma tiesa, ar siekiama „patenkinti“ terapeutą; stipraus, atsakingo, palyginti aktyvaus terapeuto buvimas
