- 2009 03 31, 21:27
#116582
Apie emocinį intelektą galėtume kalbėti kaip apie žinojimą, ką jauti pats ir ką jaučia kiti žmonės, bei mokėjimą tuo pasinaudoti. Kitaip tariant, tai sugebėjimas gauti optimalius rezultatus iš savęs pažinimo ir santykių su kitais žmonėmis. Taip, kaip žmonėms reikia loginio intelekto įvairioms idėjoms suprasti ir panaudoti, taip reikia ir emocinio intelekto jausmams suprasti ir panaudoti.
Kas sudaro emocinį intelektą?
Atpažink. Pirmiausia emocinis intelektas – tai gebėjimas įsisąmoninti savo emocijas ir pajausti, ką jaučia kiti žmonės. Ne visi mes galime tiksliai pastebėti, ką patys jaučiame tam tikru momentu. Dar didesnė mįslė – kaip be žodžių atpažinti kito žmogaus jausmus?
Net ir kalbėdamiesi žmonės dalinasi ne tik mintimis – jausmai yra neatsiejamas mūsų palydovas, kad ir kur būtume, kad ir ką darytume. Jie lydi mūsų mintis, veiksmus, nuspalvina bendravimą su kitais žmonėmis. Įsisąmoninę ir išmokę atpažinti savo jausmus galėsime lengviau atpažinti įvairias kitų žmonių emocijas.
Suprask. Emocinis intelektas - tai sugebėjimas ne tik atpažinti, bet ir suprasti savo ir kitų žmonių jausmų reikšmę, jų kitimą. Tai teikia daug pranašumų: mes gauname kur kas daugiau informacijos apie tai, kas vyksta mumyse ir aplinkiniame pasaulyje, gerokai daugiau sužinome apie žmones, su kuriais bendraujame, nei tuomet, kai nekreipiame dėmesio į emocijų teikiamą informaciją. Emocijos dažnai papildo, o kartais visai pakeičia mūsų žodžių prasmę, todėl jų nesuprantant skurdėja bendravimas, o kartais tai sukelia didelius nesusipratimus.
Vienas iš pirmų dalykų, ką galime padaryti, kad išmoktume tiksliau atpažinti ir suprasti jausmus – parodyti savo jausmus ir leisti juos reikšti kitiems žmonėms. Taip galėsime geriau pažinti kitus ir leisti jiems pažinti bei suprasti mus. Jei supykstate, tai ir sakykite, kad pykstate, o ne kaltinkite blogą orą ar pavaldinį, gadinančius jums nuotaiką. Jūsų jausmai yra pirmiausiai jūsų, o ne kieno nors kito; prasta nuotaika taip pat yra jūsų, o ne blogų oro sąlygų ar pavaldinio elgesio pasekmė. Jei jus slegia artėjantis sudėtingas susitikimas su klientu, tai nebijokite prisipažinti, kad nerimaujate. Tai padės šiek tiek atsipalaiduoti ir išlaikyti atviresnius santykius su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, savo sekretore; jai nereikės spėlioti, kas sukėlė jūsų irzlumą - neskanūs pietūs, kliento skambutis, jos pačios veiksmai ar dar šimtai kitų priežasčių.
Panaudok. Atpažink, suprask ir panaudok tai, ką sužinojai iš emocijų kalbos. Kaip minėjau, jausti nėra blogai, o greičiau priešingai: jausmai papildo ir pakoreguoja informaciją, kurią gauname iš tiesioginės žmonių kalbos ar elgsenos. Mūsų pačių jausmai mus perspėja apie tokius dalykus, kurių negalime iš karto pamatyti, ir tik vedami “šeštojo jausmo” (aišku, jeigu juo pasitikime ir jo paisome) juos sugebame atrasti.
Valdyk. Norint veiksmingai naudoti emocijas savo gyvenime, reikia mokytis jas valdyti. Tačiau tai nereiškia, kad emocijas būtina slopinti, kaip ilgai buvo manoma. Ypač darbinėje aplinkoje vienintelis pageidaujamas emocijų valdymo būdas buvo jų nuslopinimas. Anksčiau šis būdas atrodė pats parankiausias, nes emocijos buvo suvokiamos tik kaip trukdančios mąstyti ir kartu efektyviai atlikti darbą.
Dabar emocijos jau nebelaikomos kliūtimi, trukdančia logiškai mąstyti ir adekvačiai suvokti aplinką. Daug žmonių suprato ir patyrė, kad emocijos, jų supratimas ir valdymas dažnai ne tik netrukdo, bet padeda darbe: kai reikia atrasti sprendimus sudėtingose situacijose, kilus konfliktui, derantis, aptarnaujant klientus, parduodant ir t.t.
Taigi emocijų valdymas reiškia gebėjimą tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje parodyti arba neparodyti savo emocijų. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais atjautę klientą dėl nesėkmės galime lengviau išspręsti jo problemą, netgi jei šis klientas reiškia visiškai nepagrįstas pretenzijas. Nepamirškime, kad atskleisdami emocijas, o ne jas slėpdami įgyjame pranašumą.
http://www.emocinisintelektas.lt/straip ... icle,9/68/
Kas sudaro emocinį intelektą?
Atpažink. Pirmiausia emocinis intelektas – tai gebėjimas įsisąmoninti savo emocijas ir pajausti, ką jaučia kiti žmonės. Ne visi mes galime tiksliai pastebėti, ką patys jaučiame tam tikru momentu. Dar didesnė mįslė – kaip be žodžių atpažinti kito žmogaus jausmus?
Net ir kalbėdamiesi žmonės dalinasi ne tik mintimis – jausmai yra neatsiejamas mūsų palydovas, kad ir kur būtume, kad ir ką darytume. Jie lydi mūsų mintis, veiksmus, nuspalvina bendravimą su kitais žmonėmis. Įsisąmoninę ir išmokę atpažinti savo jausmus galėsime lengviau atpažinti įvairias kitų žmonių emocijas.
Suprask. Emocinis intelektas - tai sugebėjimas ne tik atpažinti, bet ir suprasti savo ir kitų žmonių jausmų reikšmę, jų kitimą. Tai teikia daug pranašumų: mes gauname kur kas daugiau informacijos apie tai, kas vyksta mumyse ir aplinkiniame pasaulyje, gerokai daugiau sužinome apie žmones, su kuriais bendraujame, nei tuomet, kai nekreipiame dėmesio į emocijų teikiamą informaciją. Emocijos dažnai papildo, o kartais visai pakeičia mūsų žodžių prasmę, todėl jų nesuprantant skurdėja bendravimas, o kartais tai sukelia didelius nesusipratimus.
Vienas iš pirmų dalykų, ką galime padaryti, kad išmoktume tiksliau atpažinti ir suprasti jausmus – parodyti savo jausmus ir leisti juos reikšti kitiems žmonėms. Taip galėsime geriau pažinti kitus ir leisti jiems pažinti bei suprasti mus. Jei supykstate, tai ir sakykite, kad pykstate, o ne kaltinkite blogą orą ar pavaldinį, gadinančius jums nuotaiką. Jūsų jausmai yra pirmiausiai jūsų, o ne kieno nors kito; prasta nuotaika taip pat yra jūsų, o ne blogų oro sąlygų ar pavaldinio elgesio pasekmė. Jei jus slegia artėjantis sudėtingas susitikimas su klientu, tai nebijokite prisipažinti, kad nerimaujate. Tai padės šiek tiek atsipalaiduoti ir išlaikyti atviresnius santykius su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, savo sekretore; jai nereikės spėlioti, kas sukėlė jūsų irzlumą - neskanūs pietūs, kliento skambutis, jos pačios veiksmai ar dar šimtai kitų priežasčių.
Panaudok. Atpažink, suprask ir panaudok tai, ką sužinojai iš emocijų kalbos. Kaip minėjau, jausti nėra blogai, o greičiau priešingai: jausmai papildo ir pakoreguoja informaciją, kurią gauname iš tiesioginės žmonių kalbos ar elgsenos. Mūsų pačių jausmai mus perspėja apie tokius dalykus, kurių negalime iš karto pamatyti, ir tik vedami “šeštojo jausmo” (aišku, jeigu juo pasitikime ir jo paisome) juos sugebame atrasti.
Valdyk. Norint veiksmingai naudoti emocijas savo gyvenime, reikia mokytis jas valdyti. Tačiau tai nereiškia, kad emocijas būtina slopinti, kaip ilgai buvo manoma. Ypač darbinėje aplinkoje vienintelis pageidaujamas emocijų valdymo būdas buvo jų nuslopinimas. Anksčiau šis būdas atrodė pats parankiausias, nes emocijos buvo suvokiamos tik kaip trukdančios mąstyti ir kartu efektyviai atlikti darbą.
Dabar emocijos jau nebelaikomos kliūtimi, trukdančia logiškai mąstyti ir adekvačiai suvokti aplinką. Daug žmonių suprato ir patyrė, kad emocijos, jų supratimas ir valdymas dažnai ne tik netrukdo, bet padeda darbe: kai reikia atrasti sprendimus sudėtingose situacijose, kilus konfliktui, derantis, aptarnaujant klientus, parduodant ir t.t.
Taigi emocijų valdymas reiškia gebėjimą tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje parodyti arba neparodyti savo emocijų. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais atjautę klientą dėl nesėkmės galime lengviau išspręsti jo problemą, netgi jei šis klientas reiškia visiškai nepagrįstas pretenzijas. Nepamirškime, kad atskleisdami emocijas, o ne jas slėpdami įgyjame pranašumą.
http://www.emocinisintelektas.lt/straip ... icle,9/68/
