depresijosklubas.lt

- 2014 06 25, 12:26 #319358 As geriu Valdoxana, bet man kaip tik jis nesukelia jokiu salutiniu pojuciu. Anksciau esu naudojusi neuraleptikus ir antidepresantus ivairius, tai nuo ju labai tasydavo ir nerimas didelis budavo.

- 2014 06 25, 12:30 #319359

man jos butent prasidejo kai pradejau gerti waldoxana kas gal estae juos bande?ar gali nuo ju taip buti?

Apie tai kalbekite su savo daktare, gal jums netinka sis vaistas. Kiekvinam vis kitaip reiksiasi vaistu poveikis. Gal jus dar neseniai geriate ir reiskiasi pasaliniai poveikiai, tai pora savaiciu gali taip buti.

- 2014 06 25, 13:10 #319362 as juos geriu jau 3 sawaites,o poweikio nejauciu visai,jauciuosi tokis trenkta nebesuprantu nieko kas darosi,sedziu ir atrodo tuoj nualpsiu

- 2014 06 25, 13:41 #319363

as juos geriu jau 3 sawaites,o poweikio nejauciu visai,jauciuosi tokis trenkta nebesuprantu nieko kas darosi,sedziu ir atrodo tuoj nualpsiu

Kreipkis pas savo gydytoja ir viska jai sakyk, jai geriau bus matyt ka daryti. Gal vaista pakeis.

- 2014 06 25, 15:41 #319373 taip ir darysiu

- 2014 09 11, 13:31 #325158 Sveiki,
čia esu naujokė, bet su depresija ir nerimu kovoju jau nežinau kiek metų. Prisijungiau čia, nes tikiuosi rasti pagalbos, o galbūt ir mano asmeninė patirtis kažkam padės, ar tiesiog padės pasijausti NE VIENAM.
Ką jaučiu aš tiesiog nelinkėčiau to niekam. Pagal medicinos terminus, man didžiosios depresijos sutrikimas, agorafobija (socialinė baimė, žmonių, viešų vietų), ir dar kažkas ko net pavadinimo nepamenu. Iš tiesų šiuo metu labai sunku gyventi. Atsikeliu ryte nuo baimės, prasivartau lovoj pilama šalto prakaito iki kol suskamba žadintuvas. Jaučiu tokį stiprų jaudulį,kad ėmė pykinti, užuodžiu kiekvieną kvapą, kuris gali mane supykinti. Besiruošiant į darbą ima sukti pilvą, imu viduriuoti. Į darbą einu pėkšti, nes autobusuose mane ištinka panikos priepuoliai. Dėl tos pačios priežasties negaliu nueiti į didesnę parduotuvę, negaliu ilgai stovėti eilėje. Ramiai jaučiuosi važiuojant automobiliu, iki kol susiduriu su "kamščiu" ir iš karto prasideda pragaras. Žodžiu, pamiršau normalų gyvenimą, kad norėčiau kažkur išeit, kažkuo užsiimt. Anksčiau esu bandžiusi žudytis, dabar lyg ir pavyksta nuvyti tas mintis tolyn. Kol kas. Tikiuosi,kad kažkam mano pasisakymas bus naudingas...

- 2014 09 11, 15:57 #325169 O vaistuskokius nors geri? As kai susirgau pirma karta, labia panasiai jauciausi, tik, kad nesizudziau, bet ir viduriavau, istikta panikos atakos , ir I parduotuve uzeiti negalejau, ir uzejus pas mane I kabineta kokiam zmogui, is kart kirsdavo panikos priepuolis, meciau ir darba tada. Po truputi antidepresantai istrauke is pacios baisiasios bukles, bet panikos atakos dar 3 metus tikrai buvo. Po to, palengva, viskas taisesi ir pasiekiau remisijos. Ilga laika geriau palaikomaja doze ir jauciausi puikiai. Siais metais atkritau, nes buvau jau nutraukusi vaistus ir turejau stresu, tai ir atsinaujono viskas. Pusmeti labia kankinausi. Siuo metu jauciuosi labia neblogai, jau jauciu nora gyventi, galeciau net ir isskristi kur nors atostogauti, nors geguzes menesi atsaukiau kelione I Paryziu ir atostogas I siltus krastus, negalejau net pagalvoti apie koki isvykima is namu.
Kiek laiko jau tu taip jautiesi?

- 2014 09 11, 17:50 #325175 Iš pradžių gėriau zoloft , vis didino dozes, kažkiek padėjo, bet ėmiau ir nutraukiau gerti, kadangi gydytoja šalia kišdavo gerti stiprių raminamųjų, o aš nenorėjau prie jų priprasti. Nutraukus vaistus pragyvenau kelis mėnesius, tačiau teko ir vėl kreiptis į specialistus. Pradėjau gerti escitalopramą. Nežinau po kiek laiko, bet ėmė mažėti visi simptomai, panikos, depresija ir visa kita. Galiausiai jaučiausi gana gerai, galėjau gyventi normalų gyvenimą, bet.. jaučiausi kaip zombis. Tiesiog nesupratau kas man gražu, kas yra meilė, tiesiog tokių paprastų dalykų net nesupratau, viskas dingo. O man tai svarbu, nes man tik 23 metai, ruošiamės vestuvėms, o mano draugui sunku jaustis mylimam, kai aš net bučiuotis nenoriu, nes tiesiog nejaučiu poreikio. Ir dar, sužinojau,kad turiu problemų su pastojimu, todėl buvau pasiryžusi mesti vaistus ir bandyti pastoti. Aišku vaistus mečiau, o pastoti nepastojau. Esu pasimetusi, ar grįžti prie tų pačių vaistų ar ka daryti.

I didn't choose to be like this.

- 2014 09 11, 19:40 #325189 Juk pati savo kailiu pajautei, kad nutraukus vaistus pablogejo.Negalima taip savavaliskai numesti vaistu. Depresija gydoma vaistais tikrai ne menesi ir ne du. Kreipkis pas gydytoja, pasakyk ka gerei, kas netiko, pritaikys kitus vaistus, su kuriais nebusi suzombejusi. Juolabiau, kad turejai suicidiniu minciu, tai kaip tu isivaizduoji gyventi kol kas be vaistu ir dar pastoti? Gal pastojima atidek, nes tu turi buti sveika, kad isnesioti vaika ir ji pagimdyti. Ne nuo to galo pradedi, sakyciau. Pasitvarkyk psichikos bedeles o tada jau planuosi vaikucius.

- 2014 09 12, 15:12 #325264 Vaistus nutraukiau su gytojo nurodymu, mažinant. Tiesiog turėsiu grįžti prie vaistų... :/[/u]

I didn't choose to be like this.

- 2014 09 12, 15:45 #325269

Vaistus nutraukiau su gytojo nurodymu, mažinant. Tiesiog turėsiu grįžti prie vaistų... :/[/u]

Reiskia per anksti buvo nutraukta. Geriau reipkis pas gydytoja, pritaikys vaistus ir imsi taisytis, normaliai jausies, nes su tokia savijauta gyvenimas nemielas juk.

- 2015 02 06, 12:02 #334294

man jos butent prasidejo kai pradejau gerti waldoxana kas gal estae juos bande?ar gali nuo ju taip buti?

Kaip tau dabar sekasi su Valdoxan? Aš juos dar palyginus kaip antidepresantus neilgai geriu. Jaučiu, kad juos gerokai ilgai reikia gerti kol jie padeda. Arba pas mane labai daug visko, kad tiek laiko reikia gerėjimui

- 2015 05 11, 00:13 #338370 Sveiki, ar kas esate susidure su kaklo smaugimu? Jis gali buti intensyvus, silpnas, kartais laikytis gali visa diena, kartais kelias valandas? Kankinuosi jau tris metus. Turiu nerimo sutrikima, vegetodistonija.

- 2015 05 11, 21:49 #338405

Sveiki, ar kas esate susidure su kaklo smaugimu? Jis gali buti intensyvus, silpnas, kartais laikytis gali visa diena, kartais kelias valandas? Kankinuosi jau tris metus. Turiu nerimo sutrikima, vegetodistonija.

Na aš nelabai įsivaizduoju turbūt apie ką kalbi arba man ne taip žiauriai, nes būdavo, kad jausdavau smaugimą su nerimu ir visokiais guzais gerklėj, bet vartojant antidepresantus praeina man. Tai net nežinau ar aš čia reikalą su tuo pačiu dalyku turiu.

- 2015 06 06, 19:22 #339785 Kadangi jau kelinta diena jaučiu tokius pat pojūčius, kaip ir prieš kokius 4 metus, kai susirgau depresija ir man ji buvo diagnozuota, galiu bandyt pasidalinti tuo, ką išgyvenu. Realiai, atrodo viduje visas kūnas dreba, kratosi, dreba pirštai, skauda, maudžia skrandį, gulint supykina kažko, sukasi galva, norisi labai kažką daug daryti, nebetenkina jokia veikla, kuri tenkino dar visai neseniai. Nežinau net kur dėtis, einu kas 15min rūkyt, dar nebuvau turbūt tokio greičio pasiekęs... Neišeina pajusti orgazmo, neišeina juoktis... Pastovus noras valgyti, nors apetito nėra, bet valgymas atrodo, kaip geras laiko užmušimo būdas ir šioks toks nukreipimas minčių. Labai trūksta oro, sunku nulaikyti galvą, silpna... Jei išeičiau laukan greičiausiai nukristų spaudimas, užtemtų akyse, kaip buvo trečiadienį. Išgėriau dvi Sertralino tabletes šiandien, gal kažkiek ir padeda, bet nežymiai.