depresijosklubas.lt

- 2007 10 28, 15:26 #857 Mano vyras depresijos neivardina kaip ligos.Jam tai nesuvokiamas dalykas kaip galima būti tokiai,vadinasi tik aš dėlto kalta.Net kai gulėjau po operacijos dėl vėžio,net tada jis nepasiliko nakčiai prie manes būdėti,nes tai smulkmena,nes aš gyva.Anyta,kai pamato mane iš karto apsimeta vos nemirštančia,kad jos sūnelis pultu aplink ją šokinėt,o po valandos,kai išvažiuojam jau sėdi kirpykloj ... Su draugėm nemėgstu apie tai kalbėti,nes nenoriu to gailesčio...kuris man nepadės,tai kalbu apie bet ką,tik ne apie ligas.O kai blogai jaučiuosi niekur neinu ir svečių nepriimu Esu paprasta,nuoširdi ir atvira,bet to nuoširdumo pasigendu tarp artimųjų...

- 2007 10 28, 16:01 #867 Nekalbančioms apie ligą -- kalbėkit. iš patirites žinau. Kiasp draugėms suyprasti kad tu ne pyksti, o tiesiog negali bendrauti, jeigu tu to nepasakai? kaip žinoti, kad tu negali eiti į spektaklį dėl galimo panikos priepuolio (aš bėgte išbėgau iš salės) o ne dėl to, kad nori ignoruoti draugę?
Aš išdrįsau pasakyti netgi broliui, nors jis labai iš aukšto ir paniekinančiai žiūri į visus "psichus". Suprato. Ar palaikė - nežinau, tikrai nėra labai artimi santykiai. tėtis ir kitas brolis nežino - tėčio nenoriu apkrauti savais rūpesčiais, o su kitu broliu nebendrauju. ir nemanau kad santykiai kada nors pasikeis. pykstu iki šiol ant jo.

- 2007 10 28, 17:38 #899 Kažkada bandžiau kalbėti su draugėm apie tai...bet jos nesupranta,aš matau tai iš žvilgsnių kvailų, pradeda dalinti patarimus "ne į temą",arba kaip ir mano vyras nesupranta kad ir TAI gali būti liga...Tokiu momentu man labai trūksta mamos,močiutės,kažko artimo,savo.Vyrui jau bijau ir išsižioti,slopinu viską,nes jo atsakymas būna vienodas"jei tau nepatinka,gali pasiimt savo vaiką ir nešdintis lauk", tada pradedu saves nekest už tai,kad esu tokia priklausoma ir negaliu pasiėmus savo vaiko išnykti iš jo gyvenimo ir gyvent tik dviese. Draugės pataria taip pat bėgti,išsiskirti,išvažiuoti.Bet kur?kaip tą padaryt,jei esi invalidė,neturiu artimųjų,kurie priglaustų,kol atsistočiau ant savo kojų, nors imu bijot kad ir nebeatsistosiu...

- 2007 10 29, 14:27 #1128 Patarkite, kaip elgtis su žmogumi, kurį kankina depresija, kaip paskatinti bent kažkuo užsiimti. Įtariu, kad mano mama serga depresija, kuri ypač suaktyvėjo, kai jai buvo išoperuotas mažas vėžinis odos gumbelis, kuris dabar jau jokio pavojaus nekelia, tačiau, bijau, kad jos pastovi pesimistine nuotaika ir laukimas blogiausio gali sugrąžinti šią ligą. Nesugebu jos įkalbėti kreiptis į psichoterapeutą. Pati užrašiau ją pas gydytoją, tačiau neįsivaizduoju kokiais būdais ją priversti pas ją nueiti.
Tiesą sakant, jos pastovi depresinė būsena veda iš proto, kai reikia įkalbinėti valgyti, kai nežinai nei kuo padėti, nei ko griebtis.

- 2007 10 29, 14:37 #1129

Patarkite, kaip elgtis su žmogumi, kurį kankina depresija, kaip paskatinti bent kažkuo užsiimti. Įtariu, kad mano mama serga depresija, kuri ypač suaktyvėjo, kai jai buvo išoperuotas mažas vėžinis odos gumbelis, kuris dabar jau jokio pavojaus nekelia, tačiau, bijau, kad jos pastovi pesimistine nuotaika ir laukimas blogiausio gali sugrąžinti šią ligą. Nesugebu jos įkalbėti kreiptis į psichoterapeutą. Pati užrašiau ją pas gydytoją, tačiau neįsivaizduoju kokiais būdais ją priversti pas ją nueiti.
Tiesą sakant, jos pastovi depresinė būsena veda iš proto, kai reikia įkalbinėti valgyti, kai nežinai nei kuo padėti, nei ko griebtis.

gydytojų skyrelyje rašiau apie gydytoją psichiatrą-psichoterapeutą, kuris tokiais atvejais važiuoja į namus ir įkalbinėja gydytis. ten yra ir tel. nr, ir įkainiai.

Так откуда взялась печаль?

- 2007 10 29, 15:07 #1132 Ačiū už informaciją. Pirmiausia bandysiu įkalbėti, jeigu nepavyks reikės kreiptis į jūsų rekomenduotą gydytoją. Sunkiausia tai, kad nežinai ką patarti žmogui sergančiam depresija, nes jam tie patarimai gali atrodyti visiškai beverčiai ir kvaili.

- 2007 10 31, 16:38 #1658 o mano vyrui tai as sizike, ta pati bando iteigti vaikui, o mama nesuprato iki tol , kol nepabandziau nusizudyti, kai jai paciai teko pakovoti del to kadbent kaip nors iki manes dasigaut kad galetu kaip nors gelbet nesuprato, taip pat manau padejo nuostabiu zmoniu skambuciai su pasakymais apie realia gresme, dabar jos reakcija as patenkinta, ji mane palaiko

IR PO TAMSIAUSIOS NAKTIES, VISTIEK ISLENDA SAULE

- 2007 11 02, 22:03 #1833 Jeigu mane kas nors, kad ir juokais pavadina durne, tai as, taip pat juokais atsakau, kad pati zinau, daktarai pripazino, tada buna keista reakcija, arba pasimeta, arba atsiprasineja. O as nieko neslepiu, yra taip kaip yra

Tarsi smelis tarp dantu girgzda mano likimas - negaliu jo nei isspjauti, nei praryti...

- 2007 11 02, 22:11 #1836

Jeigu mane kas nors, kad ir juokais pavadina durne, tai as, taip pat juokais atsakau, kad pati zinau, daktarai pripazino, tada buna keista reakcija, arba pasimeta, arba atsiprasineja. O as nieko neslepiu, yra taip kaip yra

niu jau niu jau taip ir pripažino daktarai?

- 2007 11 02, 23:48 #1856 mano tai tevus blogai veikdavo. jie manes nesuprasdavo. mama tapdavo pikta ir man liepdavo neissidirbineti. sunku buvo, bet matyt esu labai stipri, kad visiskai be jokio supratimo ir palaikimo issikapsciau.

Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą.
Kinų patarlė

- 2007 11 03, 17:09 #1924 niu jau niu jau taip ir pripažino daktarai?[/quote]
Aisku netiesiogiai, bet jeigu jau esu pabuvojusi psichiatrinej ligoninej, ka normalus zmones durnynu vadina , tai netoli tiesos. Siaip geriau paciai is saves pasijuokti, negu isgirsti is kitu

Tarsi smelis tarp dantu girgzda mano likimas - negaliu jo nei isspjauti, nei praryti...

- 2007 11 03, 17:16 #1925 aš irgi ten buvau du kartus taigi, durnė su stažu čia nieko tokio, svarbu blaivykloj neteko nakvot

Так откуда взялась печаль?

- 2007 11 04, 13:54 #1957 Man taip pat turbūt jau TEN vieta,nes nebegaliu pakesti saves tu ARTIMŲJŲ,visi mane erzina...O ypač vyras,kuris šiandien išlėkė mamytei nugarytę patrinti,nes jai BLOGAI,jai reikia dėmesio,jai reikia supratimo...Tiek tik ir girdžiu"paskambink jai, sužinok pas kokį gysytoją nuvesti, patylėk,nutylėk,pasakyk jai švelniai",ir tik dėl to kad mamytė sūnelio meilę nusipirko už 30000litų. Va kokia ta meilės ir švelnumo kaina.Man tokios nereikia,man ji šlykšti, perdėta,saldi,glyti ir veidmainiška,nuo tokios meilės man norisi klykti,vemti ir jos nematyti.Man jos nereikia,nieko nereikia,tegul palieka mane ramybėje,tik tegul nieko iš manes nereikalauja,nes aš nesugebu duoti to nenusipelniusiems žmonėms.Ar tai ne žema?

- 2007 11 04, 15:41 #1963 TEN nėra taip baisu, kaip atrodo iš pavadinimo. Pailsi nuo visko. Net valgyt paduoda ir lėkštę nuneša, o tu tik ilsiesi ir blevyzgoji su kolegomis arba miegi

Так откуда взялась печаль?

- 2007 11 06, 16:05 #2300

TEN nėra taip baisu, kaip atrodo iš pavadinimo. Pailsi nuo visko. Net valgyt paduoda ir lėkštę nuneša, o tu tik ilsiesi ir blevyzgoji su kolegomis arba miegi

as ir noreciau bet dabar neleidzia isipareigojimai

IR PO TAMSIAUSIOS NAKTIES, VISTIEK ISLENDA SAULE