depresijosklubas.lt

- 2007 11 04, 15:50 #1964

Meditacija - labai stiprus vaistas

As dabar kaip tik pradejau medituoti. Buvau uzmetus si uzsiemima. Tikrai ramybes daugiau.

Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą.
Kinų patarlė

- 2007 11 04, 15:55 #1965 Na ir reiki zinoma.

http://www.imunitetas.lt/?mgid=7&aid=706

http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?p ... subtema=69

Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą.
Kinų patarlė

- 2007 11 09, 19:12 #2871 Na nezinau, man tai niekas nepdeda. Kartais atrodo ir piesiu ir megsiu ir kazka dar darysiu susiperku visus reikalingus rakandus ir pasidaro taip bloga, kad net paziuret negaliu. Vairavimas man labai patinka, tik kad kartais buna taip blogai kad net nesugalvoji atsisest i masina ir kazkur vaziuot, norisi tik uzsidaryti tamsiuose namuose nuo visu.
O stai nuo vakar, kai parasiau pirmaja zinute i si foruma, man pasidare geriau! Gal man reikejo su kazkuo pasidalinti, suprasti kad nesu kazkokia nenormali. Bandysiu naudoti sia priemone ir toliau.

- 2007 12 07, 11:37 #9654 Taip joga labai gerai,nors niekaip neprisiverciu eiti pas specialista prisipirkusi as daug knygu ir pati darbuojuosi

- 2007 12 08, 00:23 #9965 mane dabar linksma muzika energizuoja, su dideliu garsu, dar stengiuosi graziai atrodyti-priduoda pasitikejimo....

- 2007 12 08, 00:27 #9967 Kai man būna visai visai... tada skaitau anekdotus. Kilsteli nuo dugno.

- 2007 12 09, 15:18 #10272 Istikruju man meditacijos yra didele paslaptis! Neisivaizduoju kaip jo atliekamos ir kokia ju nauda.. Na ju nesuprantu.. Meditacija tai kai ramiai sedi, i kazka demesi bandai sutelkti ir pan? Ar ne?

O siaip tai minutei man padeda cigarete, megstu atsutupus virtuvej rukyti ir pro langa ziuret i dangu, ypatingai giedra, tada pagalvoju, koks grazus pasaulis, arba gyvenima, kad gera gyventi..

Anksciau padedavo tapyba ar bet kokia kitokia teplione, bet tuo jau seniai nebeuziimineju, manau kurybai reik prasviesint prota ir siela, ''purvinam'' geriau nieko nedaryti..

Vasara tranzavau u italija, tai buvo tas dalykas, kas labai prablaivino, bet tuo reik daugiau uzsiiminet, kad poveikis butu ilgalaikis, o ne tam kartui kai keliauji..

Ir zinoma sokolads, man jis siaip priduoda daugiau energijos, o kai energijos yra, tai ir ebejingumas pradingsta..

- 2007 12 10, 23:32 #10900 Kartais man padeda kalbejimas su kuo nors, nesvarbu kokia tema... Atrodo uzsimirsti ir praeina... Jei nieko nera salia, paskambinu kam nors Kartais padeda saviitaiga... Panikos ataku metu, tengiuosi prisiversti mastyti pozityviai, kartoju sau, kad viskas gerai, kartais padeda.... Kartais ne

[Agni]

- 2007 12 12, 13:14 #11173 man geriausiai padeda ilgas pasivaikščiojimas, tvarkymasis, skaitymas, aišku, jeigu sugebu prisiverst.

- 2007 12 12, 20:48 #11271 na nežianu kaip reikėtų apsiginti nuo nuolatinės depresijos... Bet žinau kaip galima išvengti skausmingų padarinių kai ištinka priepuolis (kai kas sunervina ar įskaudina)... Man kartais nutinka, kad mokykloje patiriu staigų streso antplūdį... kad ir pvz mano rašinį įvertina mažiausiai klasėje ir dar visiems apskelbia ir iškritikuoja.... Tada tiesiu taikymu į lauką... Man labai padeda... ens kai verkiu mano veidas labai parausta, temperatūra pakyla per kelis laipsnius, darosi sunku kvėpuoti... tad bėgu į lauką... geriausia kai sninga ar lyja... tiesiog greit einu ir stengiuosi 'praryti' ašaras... Kolkas nenuvylė toks sprendimo būdas...

- 2007 12 12, 23:08 #11353 man tai jei staiga kas iskaudina as verkiu nes tai vienintelis budas nusiramint ir pamirst kitaip as po to pyksiu ir ilgam prisiminsiu kad va mane iskaudino.. aciu dievui mokykloj manes nieks neskaudina...

af alle ting jeg har tabt
jeg savner mest mit hjerne

- 2007 12 17, 13:46 #12434

Esu pavargusi nuo depresijos, bijau palusti tikrai.... ka man daryti? ir mokausi ir dirbu, stengiuosi kuo labiau užsiimti kokia veikla, bet niekas nepadeda, gelbėkit :x

Mane daug kas gali išklausyti, bet kas iš to, niekas nesupranta ir mamai skau neturiu jegų nieko daryti, esu pastoviai pavargusi, skauda krūtinę ir t.t. o ji sako negaliu patikėti, kad depresija gali taip veikti, daug kas nori padėti, bet nežino kaip ir neįsivaizduoja kaip aš jaučiuosi, viena draugė teisingai pasakė, kol pats žmogus neserga ar nėra sirgęs - nesupras, tai tiesa. Aš labai stengiuosi kovoti su depresija, sakau iš pradžių net mokslus norėjau mesti, bet atsistojau šiap netaip ir net darbą susiradau, bet vistiek esu labai pavargusi, nesu tokia, kokia ankščiau buvau...net kambarių neturiu jėgų susitvarkyti ir save apleidau....turiu ir draugą, bet jis anglijoj, tai morališkai palaiko......šiap ir vaistukus geriu jau 4mėn, pagerėjo, bet netaip kaip norėčiau, noriu visiškai pasveikti...ar tai įmanoma?? noriu susirasti draugų kurie serga depresija, jei sutinki būti mano draugė, aš būsiu labai dėkinga

Pirma pagalba yra manau psichoterapija ir vaistukai,o namie tevai ar dar kazkas artimo tau nera kas isklausytu kai ypac sunku?Bet jei ka as galiu but tavo drauge-klausytoja ,veliau cia susirasi labai daug sau artimu sirdeliu.Papasakok kas ypac dabar tave neramina?

Так откуда взялась печаль?

- 2007 12 20, 19:10 #13119 Ką daryti kai...nėra noro ką nors daryti? Man jau senai nera nuotaikos ką nors daryti...pvz gaminti sau ką nors skanaus valgyti, eiti pasivaikščioti, ar pan. Aš tik noriu pabūti viena tyloje ir tamsoje...:[ Tiesiog nerandu nieko, ką man būtų malonu daryti... :[[[

Meilė- ne viskas, bet be meilės viskas yra niekas...

- 2007 12 20, 20:10 #13135 Sveiki visi. Netyčia užėjau nuorodą į šį puslapį. Kankinuosi jau keletą mėnesių, labiausiai turbūt šlykštus yra jausmas, kad nesupranti kas su tavimi darosi ir kad negali kontroliuoti to "niekas nedžiugina". paskutines kelias savaites bandau gerti jonažolių arbatą.
Besigaluojant ir suvokus, kad labai palengvėja kalbantis su draugu, išgyvenusiu tą patį, man kilo mintis-o yra toks dalykas kaip "anoniminių depresija sergančių klubas"? Ar tai skamba per keistai?:)

- 2007 12 20, 20:13 #13136 eLile, labai suprantu kai sakai, kad nerandi nieko kas būtu malonu daryti..kaip mane pjauna tas jausmas. Prieš kelias savaites, kai buvome prie jūros, pagalvojau, kad norėčiau pagyventi savaitėlę prie pat jūros, girdėdama ošimą, ten gydo kažkas mane, bet kadangi norėčiau ir kad būtų bent pavasaris, tai kol kas atidėjau tą norą:)
Bet tas suvokimas kai atrandi bent vieną dalyką kurį norėtum daryti ir kuris džiugintų, yra labai svarbus...