depresijosklubas.lt

- 2010 12 07, 02:26 #211066 Kiek jai metų? Ir kuo pasireiškia miego sutrikimai?

- 2010 12 07, 08:43 #211080 21 metai jai. man pasakoja, kad tiesiog neuzmiega. tai pastaruoju metu tiesiog neina miegot. nueina jau tik paryciais, tada pamiega kelias valandas. o veliau ir galva skauda ir prastai jauciasi... ir siaip pakankamai jautriai miega, kiekviena sukrebzdejima girdi, atsibunda ir vel nebeuzmiega.

- 2010 12 07, 14:08 #211102 Aš vis tik manau,kad reiktų kreiptis į specialistus. Šneku iš savo patirties,nes iš pradžių miegodavau 3 kartus į dieną, po to sunku būdavo užmigt, o po to prasidėdavo smugiai į galvą.viso kūno drebėjimas. Gali būti,kad tavo draugė visko nepasako,bijo būti nesuprasta.Ši liga labai specifinė ir su ja ir su ligoniu reikia elgtis itin švelniai. Šaunuolė,kad padedi savo draugei,tokių žmonių nedaug. Gerbiu tave ir linkiu sėkmės

- 2010 12 07, 23:06 #211141 Ką man reikia keisti bendravime, gal kažką konkrečiai turiu jai sakyti? Nes dabar tiesiog stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su ja. Vis sugalvoju, ką veikt. Tai kartu valgyt gaminam, tai filmą žiūrim, tai pasivaikščiot išeinam. Stengiuosi išklausyti, domiuosi kaip jai sekasi, šneku labai ramiai, jei kažkas ir nepatinka man, niekada nekeliu balso. Galbūt man tik vaidenasi jau, bet kartais bijau, kad ji šiek tiek per dažnai nusiperka alkoholio. Nestipraus aišku, bet vistiek. Noriu jai pasiūlyt specialistų pagalbą, bet kadangi ją pažįstu, žinau, kad tikrai atsisakys ir supyks ant manęs, o tada nebeprisileis nieko išvis.

- 2010 12 07, 23:55 #211146 Žinai, man atrodo, tu darai kaip tik tai, ką ir reikėtų tikram draugui tokioje situacijoje daryti.
Pasisekė tavo draugei, kad tave turi...

- 2010 12 08, 03:45 #211148 Labas elssa, rasysiu is kitos pozicijos. Pati turejau depresija (gal dar turiu ), ir gan sunkia forma, ligonineje negulejau. Mane „uz ausu“ istrauke drauge. Bet visa tai labai sudetinga. Praejus sia bedugne, supratau, jog vis delto pries gaunant visapusiska pagalba, parama, atsidavimai is kito zomgaus – reikia paciai noreti issikapanoti is pelkes i kuria patenki. Zmogus prarades dziaugsma gyvenimui, nebematantis jo spalvu, be abejo suserga, tik ne visi tai nori pripazinti. Daugumai tai yra geda. Tai gi, daug kas priklauso nuo zmoniu charakteriu.... mano drauge tiesaus budo... ka galvoja ta ir sako.... man tik reikejo visa tai priimti, neisizeisti, padaryti teisingas isvadas, ir pradeti gydytis..... Tai gi, jei esat tikrai artimos drauges, gerai pazysti ir jauti ja.... tuomet manau, jog vertetu palengva kalbetis, tik ne apie ateiti o apie dabarti.... kazkas jai dabar negerai..... Ji turi prisipazinti sau, jog jai reikia palaikymo, paramos ir pagalbos... kaip is profesionalo, taip ir is jusu puses (nes jus salia jos busit dazniau, nei gydytojas). Tik cia svarbu neperlenkti lazdos, nereikia „susirgti“ kartu su ja. Nemeginkit visapusisiskai spresti jos problemu ir viska daryti uz ja. Tik ji pati gali ir turi deti visas pastangas, kad isgytu. Jus tik busite salia, kad ji „neparkristu“. Nezinau, ar esu teisi, gal bus ir daugiau nuomoniu.....

"Nėra problemų - nėra galimybės vystytis".

- 2010 12 08, 08:47 #211153 Comes, aukso žodžiai. Elssa iš tikrujų nepersistenk darydama už ją. Nes sergančiojo depresija (ar kažkuo panašiu) savivertė dažniausiai lygi nuliui. Todėl jei perdaug padėsi-jos mąstysena pasisuks taip-aš nevykėlė, nieko nesugebu, tik Elssa tokia gera, protinga, padeda viską. Aš nieko nedarysiu, nes nieko nesugebu.
Jai labai svarbu, kad nors kažką padarytų pati-tegul tai bus indų plovimas, pasivaikščiojimas, bet kas-kas jai rodytų-jog bent kažką jinai gali padaryti pati. Tai stiprina savigarbą.

Be specialisto bijau, kad neapsieisit. Nes dažnai pradžią lipimui iš šių ligų duoda vaistai. Jie pakoreguoja savijautą, emocijas, o tada žmogus kapstosi pats.

"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas

Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai

- 2010 12 08, 23:57 #211227 Labai aciu uz patarimus, manau dabar bent truputi pradedu suvokti kaip turiu elgtis ir ka dariau ne taip iki siol. Tikiuosi viskas bus gerai.

- 2010 12 12, 18:18 #211484 Kiekvienas norėtų tokios rūpestingos draugės...Galbūt tavo ar jos giminėje yra medikų. būtų gerai,kad su jais pasišnekėtum,nes medikas supras jog tai reikia šalint,nelaukus didesnių pasėkmių. Tėvai nors artimiausi žmonės,bet neretai nesuvokia padėties rimtumo.


Neminėk žodžio depresija be reikalo (Allcapone)

- 2011 01 08, 21:38 #214284 na,kaip cia pasakius... jei atvirai tai man nei kiek nelengviau ,kai artimieji zino,nes esu gana uzdaras zmogus,visada kova vyksta manyje ir as viena kovoju... kai kiti zino kazkokias mano psichologines problemas ,as jauciu geda.o draugams apskritai stengiuosi nesakyti tokiu dalyku,bet kai nebelankai mokyklos puse metu visi mazdaug supranta...tai tiek.

- 2011 01 08, 21:42 #214285 zinai,comes,susimasciau po tavo pasisakymo...
pas mane taip pat,yra draugu kurie labai nori man padeti ,verziasi ...bety as siaubinga! neleidziu ju i namus,nuo tada kai susirgau ,atsiribojau nuo viso pasaulio ,man nepatinka kai saule sviecia,nemegstu sveciu,nemegstu kai visi gryszta is darbo,megstu tik vakarus ir naktis ,kurie yra tamsus,kai niekas manes toje tamsoje nemato.....
todel labai dziaugiuosi tavimi ,kad priemei pagalba,tam irgi reikia ryzto saunuole

- 2011 01 09, 10:01 #214299 Aciu labai uz palaikyma
Taip, ryzto reik..... jo reik visame kame..... (net prisipazinti sau, jog reikalingas gydymas). Visi cia esantis, ko puikiausiai zino kaip tai yra sunku. Kaip gele sirdi, kai brangus tau zmones isitikine, jog sergi tinginiu liga.... ir tik reik suimti save i rankas - didelio cia daikto. Taip, as pikau ir dar kai kada pikstu jog manes nesupranta. Man buna skaudu, kaip kiekvienam is jusu..... Bet einant metams, tampi ismintingesnis. Galiausiai suvoki, jog vienas lauke ne karis. Draugai ateis ir iseis.... ne visiems uzteks kantrybes, noro, pasiaukojimo..... Bet tikiu, kad bent vienas butinai liks - o tai ir bus pats brangiausias draugas. Deje, tevai, artimieji kur kas prasciau supranta mus, nei musu draugai.
Bet kad ivyktu stebuklas, mes turime iseiti i "dienos sviesa". Gal po medikamentinio gydymo.... gal po stacionaro..... nesvarbu.... Pirma zingsni turime daryti mes. :jap

"Nėra problemų - nėra galimybės vystytis".

- 2011 03 13, 23:41 #221377 Pasakiau savo mamai. Jai tai taipogi ponų ir tų kurie nieko neveikia liga. tačiau kažkada nesusilaikius nusiunčiau jai į paštą keletą savo minčių išreikštų popieriuje. Vėliau gailėjausi. Nes priverčiau ją verkti ir labai jaudintis. Tačiau aš vistiek matau,kad ji iki galo nesupranta. Kad jai atrodo jog po dviejų ar trijų mėnesių psichoterapijos aš turiu pasveikt. Depresija mano vidutinio sunkumo. Turiu dar nebenormalų nerimą.
žinau,kad daugeliui nepavyksta pasakyti ar išaiškinti artimiesiems apie ligą,bet gal kas galit patarimų duoti? Kaip tiksliai pasakyti. Kaip paaiškinti,kad suprastų.. Jau nebegaliu pakęst nežinios ir skausmo...

- 2011 03 14, 06:56 #221394 Mano tėvai nežino, kad sergu ir gydausi. Vis tiek kažin ar jie suprastų. Jie net nemato, kad man blogai yra, kad viskas pablogėję. Tai ką galima su jais kalbėtis? Atsidūriau tokiame kailyje, kad pats turiu tvarkytis, tai yra būti savarankiškas. Mano problema, mano rūpestis. Kam ja krauti kitiem? Bent tiek, kad pats sugebėjau imtis gydymo, nors ilgai tam priešinausi.

- 2011 03 14, 08:08 #221402 Mano irgi nežinojo, nes kai matė, kad man blogai, staugdavo ant manes ištisai, kad aš vegetuoju