depresijosklubas.lt

- 2009 10 22, 16:37 #155778 Man siaip irgi labai pablogejo kai isejau i dekreta, tiesa nevisai taikiai isejau ir isejau anksciau, bet turejau kaip tik but issimiegojus, atsigavus, galvojau pradesiu pagaliau vaiksioti kokiam parke, knygas skaityt, o gavosi taip kad tik gulejau... Sunku cia susekt, kaip kas ir kodel, bet man kazkodel atrodo kad dazniausiai imanoma atsekti pagrindines klaidas...
Beje, turbut beveik visu serganciu nerimais ir depresijom santykiai su priesinga lytim nieko gero, durni kaip dangiska sako

- 2009 10 22, 17:17 #155784 Aš pirmąjį šių metų pusmetį turėjau daug gyvenimiškų problemų, su kuriomis visai šauniai susitvarkiau. Aplinkiniai žmonės tai pat turi tokių pat gyvenimiškų problemų, bet depresija jie nesuserga. Kodėl?.. Nes neturi polinkio į depresiją, taip pas juos smegenyse kuo puikiausiai cirkuliuoja visokie ten seratoninai.

Taip, pritariu, yra psichologinės klmės depresija, bet yra ir kita - biologinės. Ir va tą kitą nebūtinai sukelia blogas gyvenimas, patiriami stresai ir netektys. =)

Jautriai reagavau į Mėtos pasisakymą apie tai, kad reikia analizuot, kaip gyvenom prieš atkrisdami. Normaliai gyvenom: nesijautėm pavargę, nekankino apatija, buvo įdomu daryti, tai ką darau, nekankino mieguistumas ir dar tuo pačiu nemiga. Ir bent jau aš norėjau su kuo nors pabendrauti... O kai apsergu, tai šalinuosi žmonių labiau, nei paprastai.

Na, nežinau. Gal ir verta pagalvoti, ko atsisakei, kai susirgai depresija. Bent jau tam, kad žinotum, ką reikėtų susigrąžinti.

- 2009 10 22, 17:36 #155788 As tiesiog noriu tiketi, kad yra dalyku, kuriuos galiu itakoti, naivi as turbut...
Taip noretusi nesusimauti tot pacioj vietoj, jei pavyktu pasveikti, man kiekvienas atkritis - bedos darbe, moksluose, asmenineme gyvenime, visur istikro...
Taip, visi susiduria su sudetingom situacijom, bet nevisu reakcija vienoda, nevisi vienodai sprendzia problemas, man labai idomu, kaip kiti taip moka gyvent, kad isvengia tokiu dobiu...

- 2009 10 22, 17:39 #155789 Atsiprašau, Mėta. Tu tik tikėk, kad kai kuriuos dalykus gali įtakoti. Tai į naudą. Aš taip pat tikiu, kad kai ką galiu įtakoti. Labai atsiprašau - tikėjimas yra vienas didžiausų žmogaus turtų. Savo žodžiais tikrai galėjau jį pažeisti.

Padovanok man savo tikėjimo, Mėta.

- 2009 10 22, 18:42 #155798 Tai gi viskas gerai, neturi atsiprasyneti... :jap As ir pati zinau, kad yra kazkas, ko neiseis itakoti, juk tiek sitiek protingu zmoniu depresija serga, jie tikrai pasiklotu, jei zinotu kur nugrius.
Bet gal bent kazkiek galima apsisaugoti... O dar labai idomu, ar taikoma depresijos profilaktika..?..

O cia tikejimas dovanu

- 2009 10 22, 19:00 #155800 Nezinau, kelintas man atkritimas, net nebeskaiciuoju, gal kazkur 5.... susitaikiau visa gyv. gyventi su liga...kaip man gydytojas patare, arba ismoksti susigyventi su liga ir priimti save tokia kokia esi... arba .....
O siaip manau, kad jau visikai be atkryciu nebepasveiksiu, o taip noretusi, buti

- 2009 10 22, 19:18 #155804 Kiek aš žinau, depresijos profilaktika netaikoma. Bet aš pati buvau susidariusi a la profilaktinį planą: reguliarus miega, pakankama mityba, dienos planai, poilsis, bendravimas su žmonėmis, problemų sprendimas laiku ir t.t. O šiaip, tai profilaktika, man regis, yra atseit ta palaikomoji AD terapija po pagerėjimo. Pagal galiybes gal galima lankyti kokią palaikomąją psichoteapinę grupę. =)

Blue, aš irgi jau baigiu susitaikyt. O kas belieka?.. Gyvent tai reikia.

- 2009 10 22, 19:33 #155806 Tai va, kad reikia.
O as kazkaip nepernesdavau tu psichoterapiniu grupiu, kaip darzelyje jausdavausi

- 2009 10 22, 21:19 #155833 as pastebejau dar toki dalyka, kad susergama kai yra daugiau laisvo laiko, nedirbama, atostogaujama...tai manau su tokiom ligom reikia but uzimtam...nesedet namie...

- 2009 10 22, 23:33 #155861

as pastebejau dar toki dalyka, kad susergama kai yra daugiau laisvo laiko, nedirbama, atostogaujama...tai manau su tokiom ligom reikia but uzimtam...nesedet namie...

gryna teisybe, bet dazniausiai nera nei motyvacijos, nei stimulo, nei jegu kuom nors uzsiimti arba tiesiog iseiti pasivaikscioti... vis dar neismokau saves prisiversti tai daryti...gal visai nieko jei kas mane is lovos istemptu pusnuoge laukant gal taip atsipeikeciau

- 2009 10 22, 23:35 #155862 as tai prisiverciu, bet nevisada...kad ir dabar pavargau noriu tiesiog gulet lovoj ir ziuret filmus...

- 2009 10 22, 23:39 #155864 O aš manau, kad tokiom ligom sergant reikia mokėti ilsėtis. Ir laisvas laikas nėra nieko blogo - tereikia leisti jį maloniai, daryti tai, ką mėgsti.

Kol nesergu, man netrukdo nei atostogos, nei darbymečiai - su viskuo susidoroju. =)

- 2009 10 23, 05:03 #155876 Gal rimtai, palaikomoji psichoterapija galetu padet neatkrist, AD tai nebent tokie, kur tikrai tinka. Arba vietoj ju jonazole kokia (tik profilaktiskai, ne gydymo metu ir ne vietoj rimtu vaistu). Ir ko gero rezimo reiketu...
Bet siaip nezinau, atrastu kas buda kaip apsisaugot nuo sios zarazos...

O kai geri AD maza palaikomaja doze, vistiek buna atkryciu?? Ar tik nustojus gert? As visalaik be vaistu susirgdavau, nes ju man taip ir neparinko.

- 2009 10 23, 06:26 #155882 Tiesa, zinot ka prisiminiau... Pries sunkiausia savo atkryri pradejau vartoti kontraceptines tabletes, beveik iskarto nuotaiku kaita pajauciau, bet neatkreipaiu demesio, stogas siaubingai pradejo vaziuot, antros pakuotes neprireike, nes su draugu issiskirem. Info lapely buvo parasyta, kad gali but toks efektas, bet as surizikavau, daugiau gyvenime ju negersiu.

- 2009 10 23, 08:33 #155888 Man antras epizodas prasidėjo tebevartojant AD. Tik su gydytoja nusprendėm juos mažint ir... Jau vėl krizė ir ligoninė.

Dėl kontraceptikų... Aš juos vartoju, jie man būtini tiek dėl odos, tiek dėl ginekologinių problemų. Nuotaikos neįtakojo. Psichiatras taip pat patarė vartoti juos (čia galbūt dėl labai mažo svorio, kad nedingtų tos dienos).