depresijosklubas.lt

- 2011 03 25, 14:41 #222322 pasveiksti tuomet, kai tokios temos neatsidarai.

- 2011 03 25, 17:14 #222330

pasveiksti tuomet, kai tokios temos neatsidarai.

jop!
kada aš jaučiuos nuo jos pasveikęs?
kai tiesiog jaučiuosi beveik kas dieną linksmas

- 2011 03 25, 17:37 #222331

pasveiksti tuomet, kai tokios temos neatsidarai.

jop!
kada aš jaučiuos nuo jos pasveikęs?
kai tiesiog jaučiuosi beveik kas dieną linksmas

laukiam nesulaukiam tos dienos

- 2011 03 26, 00:32 #222364 manau, kad čia bipoliaras varo ne į tuos vartus.[switch your broken compass,nenori? ] o enigma bandė nevykusiai padkaloti nemoku.

- 2011 03 28, 20:35 #222518

manau, kad čia bipoliaras varo ne į tuos vartus.[switch your broken compass,nenori? ] o enigma bandė nevykusiai padkaloti nemoku.

kas ne i tema? kad noriu beveik kiekviena diena jaustis linksmas??? {switsh your clock dude}

- 2012 03 24, 12:30 #251290 Sergu jau apie 20 metų. Pradžioje labai padėjo vaistai. Buvo momentų, kad net nebereikėdavo jų vartoti. Bet ištikus mane stipresniam stresui - viskas atsinaujindavo ir gyventi darydavosi labai labai sunku visomis prasmėmis. Slenkant metams pagerėjimų jau nebebuvo. Vaistų kiekis didėjo. Apie pasveikimą galvoju, kaip apie gražią pasaką.

- 2012 03 24, 16:04 #251293 Pasveikimas yra labai realus dalykas. Juk ne paskutinė vėžio stadija, būna ir nuo to pasveiksta. P.S. Dar kokios dvi savaitės ir AD man bus nutraukti, gydžiausi 11 metų, žiūrėsim, kaip bus, bet jei stengsiuosi - bus gerai.

- 2012 03 24, 18:19 #251302 Ir vaistus nuims?
Labai dziaugiuosi uz tave. Nuosirdziai.

F 33.1

- 2012 03 25, 07:38 #251350 Tikriausiai nuims. Ačiū Aš dar nesidžiaugiu, nes per anksti džiaugtis, juk dar juos vartoju, švesiu tada, kai galutinai bus pasakyta, kad jų nebevartoju.

- 2012 06 28, 15:23 #262687

Pasveikimas yra labai realus dalykas. Juk ne paskutinė vėžio stadija, būna ir nuo to pasveiksta. P.S. Dar kokios dvi savaitės ir AD man bus nutraukti, gydžiausi 11 metų, žiūrėsim, kaip bus, bet jei stengsiuosi - bus gerai.

daug ka lemia darbas su savim, o vien vaistais pasikliauti neverta

- 2012 10 16, 22:51 #281163 Mane tas klausimas irgi kamuoja, bet aš save priskiriu prie beviltiškų - per ilgai buvo laukta, kad praeis. Po to 2 atkryčiau. Dabar bandžiau nulipt nuo vaistų, prasidėjo trečias (grįžau prie vaistų). Tai aš jau tikiuosi tik tiek, kad nors vaistai nepavestų - nusiteikus uos gert kad ir visą gyvenimą.

- 2012 11 14, 14:29 #286393 Na ka pradesiu as su savo depresija, kuria sergu beveik 4 metai Prasidejo viskas nuo to kad ilgai nepastojau, o kaip pastojau nestumas buvo kompikuotas, daugiau laiko praleidau ligoninej nei namie:( savo pirmagime mergaite isnesiojau 21 savaite ir ja praradau tai buvo didziulis skausmas po gimdymo dar turejau 5 operacijas del buvusio nestumo po puses metu vel galejau planuot nestuma ir pastojau gana greit:), bet ir vel komplikuotas, iki 12 savaites nerado maziuko:( vel stresas. Ir atejus kazkur 20 savaitei su antru nestumu viskas ir prasidejo pradejau bijoti prarasti ir antra maziuka, tad pradejau visko bijoti, visur liestis, vsika imti, visur eiti, atitolau nuo draugu, seimos nuo visu. Rankas ploviau po 400 kart i diena, muilo uztektavo vienai dienai tik.Kreipaisi i veitinius pschiologus bet jie man sake kad viskas normau, nes bijau neprarasti vel maziuko.Po gimdymo truputi atsigavau bet begant laikui vel pradejau visko bijot vel viskas prasidejo, nenorejau kad kas prie vaiko liestusi ir rankas ploviau kaip nezinia kas(vonioj praleisdavau beveik visa diena ir jas plaudavau po 2-3 val istisai), tada pradejau eiti pas privacius gydytojus, jie israse vaistu nuo ju man pagerejo apie 50% ir daugiau nei metai negerojp nei kiek, tada teko isvykti ii uzsieni su seima ir negalejau ten tiek vaistu gauti, tai po truputi juos maziau ir nutraukiau ir kuri laika viskas buvo taip pat kaip ir su vaistais. Bet va jau daugiau nei pora menesiu kritau visai, pasidare tokia baime viskam, kad dar nebuvo taip visko visko bijau, daryt valgyt, tavarkytis, iseiti kur, liestis, mazai valgau,viska dezinfekuoju virintu vandeniu, netgi atsirado paranoja kad kazko nepadariau einu tikrinu po 100 kart viska, naktim keliuosi daznai paziuret ar vaikas uziklojes ar ne, tada neissimiegu, uzeina buna priepuoliai, pradedu reik ant saves, isteriskai verkti, isterikuoju vyras pyksta juk jau sitiek metu vsikas tesiasi, ta baime, ranku plovimas ir visa kita, vaikas praso kaskart mama neverk, jis nieko nemato.Gaila vaiko, vyro, bet pati nieko padaryt negaliu, galvoje mintis tik kaip nusiplauti rankas ir panasiai. O ta baime prie visko lietis yra tai kad man atrodo kad gal kokie sergantys zmones prie visko lietesi ir pansiai taip sunku man, nes jau beveik 4 metus nematau nieko grazaus Anksciau buvau labai labai aktyvi, visi dabar tik ir sako kokia as buvau anksciau normali, be baimiu, liksma visiems padedavau,o dabar kaip reik man pagalbos tai vienas kitas tik supranta, dauguma sako NU NESUPRANTU KAIP NEGALIMA TO NEDARYT

- 2012 11 15, 12:52 #286543 noreciau tiketi,kad bent kiek galima stabilizuoti padeti,o gal net po keliu metu pasveikti...taciau dabar

- 2012 11 15, 15:16 #286557 ir as galvoju, ka tokio padariau, kad sitaip taip kiekviena diena save kankinu, bet galvoje tik ir sukasi mintys tai tas negerai, tai tas, tai kad kas atsitiks jei as nenudezinfekuosiu kazko, verkiu prasydama DIEVO kad pasiimtu mane, nes nenoriu gyventi, kad pavargau, bet vistiek ta pati darau

- 2012 11 16, 11:42 #286705

ir as galvoju, ka tokio padariau, kad sitaip taip kiekviena diena save kankinu, bet galvoje tik ir sukasi mintys tai tas negerai, tai tas, tai kad kas atsitiks jei as nenudezinfekuosiu kazko, verkiu prasydama DIEVO kad pasiimtu mane, nes nenoriu gyventi, kad pavargau, bet vistiek ta pati darau

Aš irgi prašau, kad pasiimtų mane, bet manau kaip tik tokių niekas neiima. Nes atsitinka viskas kas blogiausia dažniausiai tiems kurie džiaugiasi gyvenimu pvz. avarijos, vėžiai ir pns. O mums manau iki senatvės teks nugyventi su savo problemomis. Laikykis, aš su tavimi :jap