depresijosklubas.lt

- 2010 09 14, 13:37 #203048 Sveiki, matau, kad niekas nė neužsiminė apie dar vieną galimą depresijos priežastį- elektromagnetinius laukus . Jei žmogus nuolat veikiamas EML, ypač naktį, miego metu, jam sutrinka melatonino išsiskyrimas .

http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanit ... elatoninas
tai nutinka todėl, kad šviesa yra elektromagnetinės bangos ir ta, matoma šviesa, sustabdo/nutraukia melatonino gamybą išaušus. Lygiai taip pat, kaip ir į šviesą, organizmas reaguoja į elektromagnetines bangas iš elektros ar bevielio ryšio prietaisų, todėl apsidairykite savo lovos aplinkoje- kiek jus miegant gali veikti vieno ar kito prietaiso elektromagnetinės bangos ( bevielio ryšio įranga, ar TV stovintis kaimyno bute, taip pat gali turėti tam įtakos)

http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2004/10/elaukai.html

- 2010 09 16, 10:07 #203204 Turėjau puikią vaikystę,net neisivaizdavau kas yra nedarni šeima. Sužinojau kai vedžiau, nuo tada ir prasidėjo visos mano ligos.

- 2010 09 16, 10:37 #203207 gal todel, kad buvau nuo seno jautrios psichikos, o kai kurie gyvenimo issukiai man tiesiog buvo per sunkus pakelti.

Tiesa yra tokia:
DAUG ZMONIU BALANSUOJA ANT DEPRESIJOS SLENKSCIO, IR NET JEI JIE NERA kreipesi i gydytojus, jie yra arti to kai kuriais savo gyvenimo etapais.

Bet jei jie nesiskundzia nei nemiga, nei ketinimais nusizudyti, taigi tuomet nera itraukti i depresijos ligoniu rata.

Zinoma, klinikine depresija pripazista ir medikamentais gydo atskirais atvejais (kai zmogus neuzmiega+galvoja apie savizudybe, kaip mano atveju)
(kai zmogus girdi balsus, mato nesancius zmones, kelia pavoju aplinkiniams ir svetimam-privaciam ar viesam turtui, pvz, dauzo pastatu langus, sumusa visiskai be motyvu nepazistama zmogu gatveje arba tarkim nuogas iseina i gatve, tada ir diagnoze sunkesne, ir gydymas komplikuotesnis)

- 2010 09 16, 11:05 #203212

Pritariu Ramiam - tiesa slypi kažkur anapus. Negalėčiau tiksliai pasakyt, nuo ko prasidėjo. Galiu tik atsekt, kas įtakojo Ramaus išvardytų smegenų pribombasų pakrikimą. =)

Nu ir kas tau jį įtakojo?(dalintis nebūtina, o laisva valia - prašom =) )

No prob - no prog!

- 2010 09 16, 12:02 #203215 susirgau nes mama serga tai kogero paveldima; augau be tevo, plius 4 ar 5 metu tapau pedofilo auka o 6 mama isejo pas patevi ir grizo gyvent kartu kai buvau 4 kurse, tai buvau vaikas savaitgaliais - del siu ivykiu kazkoks "erroras' smegeninej uzsiliko

abilify 30 mg, quetiapine 200 mg, paroxetine 40 mg, valdoxan 50 mg

- 2010 09 16, 18:21 #203276 Visai kaip ta vargšė Drąsiau Kędžiaus mergaitė.... tik tada turbūt buvo baisu iškelti tą nenaudėlį į viešumą, nei kaip šiais laikais :/

- 2010 09 16, 20:06 #203296 tai vat uztai as ziauriai parinuosiu stebedama mergaites tragedija kartais net raminamuosius geriu

abilify 30 mg, quetiapine 200 mg, paroxetine 40 mg, valdoxan 50 mg

- 2010 09 16, 20:27 #203300

tai vat uztai as ziauriai parinuosiu stebedama mergaites tragedija kartais net raminamuosius geriu

o tu, Virtual, esi sukūrusi pati šeimą, augini vaiką ar kelis, turi gerą vyrą, darbą?? Tai vat, vadinasi, jei tavo šeima funkcionali, tavo tie visi jaunystės išgyvenimai ir vaikystės traumos tau nepamaišė tapti visaverčiu žmogum ir turėti funcionalios šeimos. Deja, ne visiems taip gerai pasiseka - skirtingai vėliau būna jiems/joms užaugusiems ir palikusiems tuos išgyventus vaikystės siaubus toli, praeity, už nugaros :/

No prob - no prog!

- 2010 09 16, 20:28 #203301 Joa, kraupi Drasiaus ir jo dukrytes istorija. Stengiuos tiketi, kad si karta laimes teisybe, ir pedofilu klanas bus demaskuotas, tada lietuvoje bus ramiau ir gera gyventi, nes kartais buna baisu isleist vaika i visuomene, kai zinai, kad knibzdete knibzda pilna iskrypeliu... Nu ir zemai nusirito dabartinis pasaulis...

- 2010 09 16, 20:29 #203302 Mielieji, grįžtam prie temos

- 2010 09 16, 20:43 #203308

gal todel, kad buvau nuo seno jautrios psichikos, o kai kurie gyvenimo issukiai man tiesiog buvo per sunkus pakelti.

Tiesa yra tokia:
DAUG ZMONIU BALANSUOJA ANT DEPRESIJOS SLENKSCIO, IR NET JEI JIE NERA kreipesi i gydytojus, jie yra arti to kai kuriais savo gyvenimo etapais.

Bet jei jie nesiskundzia nei nemiga, nei ketinimais nusizudyti, taigi tuomet nera itraukti i depresijos ligoniu rata.

Noriu papildyt-pratęst savo mintį: mano mama mirė man būnant gan ankstyvo amžiaus, ne iki šešių metų, bet šiek tiek vėliau. Man tai buvo didžiulis išbandymas ir stresas įprasti augti ir leist laiką su griežtais, svetimais žmonėm, auklėtojais: vasaros stovyklose, sanatorijose, o vid.mokykloj - pratęsimo/užklasinio/popamokinio ugdymo valandomis, skirtomis kai kuriems vaikams mano vidurinėj.

- 2010 11 12, 11:29 #209504 Sveiki

Atėjau į jūsų draugiją,kaip naujokė, ir labai džiaugiuosi.
Depresiją manau užsiauginau. Jau 19 metų gyvenu su vyru, kuris tarnavęs Afganistane. Geras jis žmogus, ir negeria, bet žiauriai nervuotas cholerikas. Visą laiką namie tvyranti įtampa, kad būsi aprėktas už bet ką, veikia žudančiai. Vaikai abu turi tikus, ir gydomi nuo jautrumo. O aš vis stengiuosi švelninti situacijas, raminti. Jau seniai lengvą depresiją nustatinėja psichologai, ji pasireikšdavo kartais. O galutinai palūžau po mamos mirties. Šoko būsena pasireiškusi per laidotuves, aš net neverkiau, ir po to tų laidotuvių net nepamenu, užstrigo viduje. Pas gydytojus nuėjau, kai jau pradėjau bijoti susitikti žmones.

- 2010 12 12, 20:48 #211501 Mano istorijos pradžia be įtampos ir be skausmo,tačiau atomazga sudėtinga ir ypač alinanti mane kaip žmogų iš vidaus bei išorės.
Susirgau nes persisportavau su dideliu krūviu,ilgainiui pradėjo plakt širdis,ištiko panikos priepoliai ir kiti visi įmanomi fiziški simptomai pabrėžiu visi. Vieniem būna tas arba anas o man per 3 metus pasireiškė visi įmanomi.Po to sekė visiškas psichologinis išsekimas.Žinoma kaltinau pasauly,gyvenimą,tėvus,bet ko gero sutiksite jog esu pats kaltas.Liūdniausia mano istorijoje,kad prarandu savo jaunystės metus.Būna prašviesėja ir stengiuosi mąstyt maloniausius dalykus,svajoju,fantazuoju,džiaugiuosi,nes žinau,kad greit apgaubs tamsa

*Neminėk žodžio depresija be reikalo
*Nevartok žodžio depresija,nes tai plati sąvoka.
*Klaidingas stereotipas - depresija tinginių liga.
*Stenkis džiaugtis kiekvienu proto spinduliu.
*Nekaltink savęs.*Gerbk save.*Mylėk.*Tikėk
Sukūrta AllCapone

- 2010 12 22, 20:01 #212168 Net nežinau kada depresija prasidėjo,bet galiu pasakyti kada prasidėjo nerimo priepoliai,buvo liepos mėnuo,pirmas kartas buvo siaubingas,o po to apsipratau.Perėjau daug gydytojų,galutinai patekau pas psichiatrą,tada ir sužinojau,kad man depresija.Dėl ko susirgau,manau,kad gyvenime labai daug smūgių patyriau nuo pat vaikystės,o ir pati labai jautri esu.

- 2010 12 27, 19:40 #212571 Labai daug visko gyvenime atsitiko. Likau viena. Tik dar privalau pasirūpinti vaikais. Tai kas man atsitiko, stengiausi nepalūžti. Visą laiką kažką dariau, lėkiau, dirbu per 4 darbus.kad būtų mažiau kada galvoti. Aš košmariškai bijojau gulėjimo ir žiūrėjimo į vieną tašką (kažkur skaičiau, kad tai jau depresijos krizė). Bet jaučiu, kad labai pavargau, nieko nebenoriu. Kartais turiu save versti, kad padaryčiau valgyti vaikams, sutvarkyčiau namus. Labai bijau eiti pas gydytoją. Aš turbūt sergu.