- 2008 05 26, 11:49
#45417
Mano mama jau daug metų sunkus ligonis (fizine prasme), bet be abejo tai atsiliepia ir jos emocijoms, t.y. ką bedarytų nuolat dėl visko bamba, viskas blogai, as sakau, tai nedaryk ir nesiskųsk, bet ji laikosi savo, be to sukeba kelti nuolatines "panikos bangas" namie, pvz. jei kur reikia išvažiuoti tai vėluojam, tai ką nors pamiršim; jei reikia ką nors nupirkti tai būtinai staigiai ir t.t. Negaliu šiuo metu kraustytis gyventi atskirai, nes buvau nustojus gerti vaistus ir prasidėjo krizė, pasireiškianti nuolatiniu iš proto vedančiu nerimu, įtampa, stipriais panikos priepuoliais. Vėl pradėjau gerti vaistus, bet kolkas jie dar neveikia, kadangi išėjau iš darbo šiuo metu nemažai laiko leidžiu namie, negaliu kažkur išvažiuoti, nes atakuoja panika. Gaunasi kažkoks užburtas ratas.
Gal kas žinot kokią atsiribojimo metodiką ar pan.? Nes ta nuolatinė namų "išvirpinta" atmosfera baigia išvesti iš proto. Atrodo, kad žmogus suteikęs man gyvybę, mane ir pribaigs...
Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krenti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti...