- 2012 11 21, 09:32
#287102
intentions rašė:Sakau, geriau jau bl* veziu sirgciau, nei situ shudu...
Tada bent suprastu, palaikytu. O depresija - sveikam zmogui nesuvokiama, galop meta per borta.
Vakar issiskyrem po beveik 7 metu kartu...
Suprantu tave ir labai tave užjaučiu. Patikėk žinau ką tai reiškia. Nes maniškis šiandien pareiškė, kad jam per sunku su manimi, kad pyksta ant manęs dėl kiekvienos smulkmenos ir, kad nori pabūti atskirai kurį laiką, kad išvažiuočiau namo. Nes tipo pyksta ant smulkmenų visokių. O aš dėl šito naktim nemiegu. Pabundu kokią 4 ir užmigti negaliu, apsikabinu jį, raminu save, kad dar viskas bus gerai. Bet jau dabar suprantu kaip bus sunku, nes artėja pačios gražiausios metų šventės, o aš būsiu viena. Niekada per daug jų nelaukdavau. Kaip jis išsireiškė, tau gi niekada kalėdos nepatiko. Nepatiko, nes per vėlai supratau ką turiu. Iš dalies ir aš daug dėl ko kalta. Kaip mano psichologė sakė, kad kaltų po vieną nebūna. Daugiau mažiau abu kalti. O tu laikykis, palaikau labai tave ir suprantu, kad labai sunku, nes ir aš jau baigiu visiems nusibosti. O taip norisi bent apkabinimo, kad pasakytų viskas gerai. Tiesa liepė valdytis, bet tegul pats pabando. Kaip ir sakiau niekas mūsų skausmo nesupras kol pats nesusirgs ta liga. Niekam nelinkiu ja sirgti. Gal jai tėvai mane auklėje būtų kiečiau tada neturėčiau tokių problemų. Keista ir tas, kad guodsdavo ankščiau mane, apkabindavo, būdavo šalia, mylėdavo. Bet matyt per ilgą laiką nusibodo mano inkštimai. Tokia jau ta tiesa, bet beveik susitaikiau su tuo, nors tik dabar taip atrodo, grįžus namo bus labai labai sunku. Sėkmės visiems. Rasi dar savo puselę. :jap