Moderatorius: Katinas

Parašė briga6969
#289589
Vvol rašė:Nezinau kur rasyt, tai parasysiu cia. Ar kam nors su nerimu ir panikos atakom yra pasireiske regejimo sutrikimai? Pastebejau, kad paskutiniu metu labai mirguliuoja akyse, ypac jei susinervinu, jau net angliska pavadinima susiradau (vel sau ligu ieskau) http://en.wikipedia.org/wiki/Visual_snow gal ir anksciau buvo, bet neatkreipiau demesio, o dabar kazkaip trukdo. Pats regejimas pas mane geras.


Man tai nuo vaistų yra buvę, kad vaizdas išplaukia, pamirksi ir vėl viskas gerai. Po to praeina, kai organizmas prie vaistų pripranta.
Parašė Vvol
#292009 Ar sergant depresija su nerimu galima laikyt teises? Neprisikabins prie manes medicininej apziuroj?
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#292010
Vvol rašė:Ar sergant depresija su nerimu galima laikyt teises? Neprisikabins prie manes medicininej apziuroj?


http://www.depresijosklubas.lt/forumas/ ... php?t=1394
Parašė Vvol
#292027 Aisku, dekui uz nuoroda, perskaiciau tuos punktus, tai kaip suprantu depresija nera ta diagnoze del kurios turetu neleist vairuot (jei nera kazkokiu papildomu sutrikimu)? Na tikiuos praeisiu. Kai del darbo tvarkiausi medicinine, tai daktare nieko neirase.
Parašė Haris
#292531 DEPRESIJA BAISUS DALYKAS;) man mintyse dar skamba paskutinis mano mamos zodis... as tave paliksiu..tu suprasi, kas tai yra.
bl, po metu dar negaliu atsigaut.
gal kas zino, kaip suprasti?
as netikiu, kad ji prikelta bus, kaip dievas skelbia. nesuprantu mirties. nezinau, kas ji. man sunku. mirti as nebijau visiskai, ir noriu kad ji greiciau ateitu;]sypsena reiskia tik tai, kas viduje;) as sypsausi ne per daznaj, bet galvoju, kad reikia isgyventi. viska suprantu vidumi.. :)))
Vartotojo avataras
Parašė LIXXA
#294327
pamaivyte rašė:depresijos testas

BEKO DEPRESIJOS SKALĖ

Instrukcija: įdėmiai perskaitykite kiekvieną teiginių grupę, apibraukite skaičių, kuris apibūdina teiginį, atitinkantį jūsų savijautą paskutinę savaitę, įskaitant ir šią dieną. Visų klausimų apibrauktus variantus susumuokite (pvz pirmo klausimo pasirinktas variantas yra 1, antro – 3 trečio – 2 ir tt, tai bus 1+3+2...

I.
0.Aš nesu liūdnas
1.Aš esu liūdnas
2.Aš esu liūdnas visą laiką ir iš to negaliu išsivaduoti
3.Aš esu toks liūdnas ir nelaimingas, kad negaliu to ištverti

II
0.Aš nelabai bijau ateities
1.Aš bijau ateities
2.Aš jaučiu, kad neturiu ko laukti iš ateities
3.Aš jaučiu, kad ateitis yra beviltiška ir, kad niekas negali pagerėti

III.
0.Aš nesijaučiu nevykėlis
1.Aš jaučiu, kad man nesiseka labiau negu kitiems
2.Kai aš peržvelgiu savo gyvenimą, matau vien tik daugybę nesėkmių
3.Aš jaučiu, kad esu visiškas nevykėlis

IV.
0.Mane viskas džiugina kaip paprastai
1.Aš nesidžiaugiu viskuo taip, kaip anksčiau
2.Viskas man nebeteikia pasitenkinimo
3.Aš esu viskuo nusivylęs, viskas man įkyrėjo

V
0.Aš kam nors nusikaltęs
1.Aš dažnai jaučiuosi kaltas
2. Aš jaučiuosi kaltas beveik visada
3.Aš jaučiuosi kaltas nuolatos

VI.
0.Aš nesijaučiu, kad galiu būti už ką nors baudžiamas
1.Aš jaučiu, kad galiu būti nubaustas
2.Aš laukiu, kad būsiu nubaustas
3.Aš jaučiu, kad mane baudžia

VII
0.Aš nesijaučiu nusivylęs savimi
1.Aš esu nusivylęs savimi
2.Aš bjauriuosi savimi
3.Aš nekenčiu savęs


VIII
0.Aš nesijaučiu blogesnis už kitus
1.Aš esu savikritiškas savo silpnybėms ir klaidoms
2.Aš visą laiką kaltinu save dėl savo klaidų
3.Aš kaltinu save už visą blogį, kuris atsitinka

IX
0.Aš neturiu jokių minčių apie savižudybę
1. Aš mąstau apie savižudybę
2.Aš reikalauju dėmesio.
3.Aš nusižudyčiau, jeigu pasitaikytų galimybė

X.
0.Aš neverkiu daugiau negu paprastai
1.Aš dabar negalėčiau verkti, nors ir noriu
2.Aš dabar verkiu dažniau negu paprastai
3.Aš dabar verkiu nuolatos

XI.
0.Aš dabar nesu susierzinęs
1.Manęs neerzina tie dalykai, kurie erzindavo anksčiau
2.Aš greičiau susierzinu ir susinervinu negu anksčiau
3.Mane viskas erzina

XII
0.Aš domiuosi aplinkiniais
1.Aš mažiau domiuosi kitais negu anksčiau
2.Aš daug mažiau domiuosi kitais žmonėmis
3.Aš nustojau domėtis aplinkiniais

XIII.
0.Aš apsisprendžiu lengvai ir greitai
1.Aš atidedu sprendimus dažniau negu anksčiau
2.Man sunku apsispręsti
3.Aš negaliu apsispręsti

XIV.
0.Aš galvoju, kad atrodau puikiai
1.Aš susirūpinęs, kad atrodau nepakankamai patraukliai
2.Aš jaučiu pakitimus, kurie daro man nepatrauklų
3.Aš įsitikinęs, kad esu nepatrauklus

XV.
0.Aš dirbu gerai kaip visada
1.Reikia pastangų, kad galėčiau ką nors daryti
2.Aš turiu labai prisiversti, kad ką nors daryčiau
3.Aš negaliu atlikti jokio darbo



XVI
0.Aš miegu puikiai
1.Aš nebemiegu taip gerai, kaip anksčiau
2.Aš nubundu 1-2 valandas anksčiau ir man sunku vėl užmigti
3.Mane kankina nemiga

XVII
0.Aš nepavargstu labiau negu paprastai
1.Aš pavargstu greičiau negu anksčiau
2.Aš pavargstu bet ką darydamas
3.Aš jaučiuosi ištisai pavargęs

XVIII
0.Mano apetitas labai geras
1.Mano apetitas nėra toks geras kaip anksčiau
2.Dabar mano apetitas yra daug blogesnis
3.Aš visai nebeturiu apetito

XIX
0.Mano svori normalus
1.Pastaruoju metu aš netekau daugiau kaip 3 kilogramų svorio
2.Aš netekau svorio daugiau kaip 5 kilogramų
3.Aš praradau daugiau kaip 7 kilogramus svorio

XX
0.Mano sveikata gera ir man tai nerūpi
1.Aš susirūpinęs dėl tokių problemų kaip: maudimas, skausmas, sutrikęs virškinimas
2.Aš labai susirūpinęs dėl fizinių problemų ir man sunku galvoti aoie ką nors kitą
3.Aš taip susirūpinęs savo sveikata, kad apie nieką kitą nebegaliu galvoti

XXI
0Aš normaliai domiuosi seksu
1.Aš mažiau domiuosi seksu negu anksčiau
2.Aš mažai besidomiu seksu
3.Aš visai nebesidomiu seksu

SUMA:...

Testo raktas:
Jeigu suma:
0-20 – gyvenimas gražus, depresijos nėra
21-40 – prasidėjusi depresija, reikia ieškoti geros kompanijos, bėgti iš vienatvės, iš paties savo minčių
41 ir daugiau – gili depresija, reikia kreiptis pagalbos pas psichologą

Depresija- būsena, kuri nėra psichopatologinė, bet artėja prie jos. Laiku nesikreipęs pagalbos žmogus dažniausiai iš depresijos išeina į savižudybę

Taigi, jeigu kas surinkite daugiau negu 41 nedelsdami kreipkitės pagalbos pas psichologą, kol dar nevėlu


as sita testa radau..... zebra svetaineje... :roll:



na o as pagal toki pati testa radau smulkiau aprasytus atsakymus...taigi //

Testo raktas:

0-10 – Nuotaikos svyravimai yra visiškai normalūs. Jums, kaip ir visiems, pasitaiko geresnių ir blogesnių dienų, tačiau dėl depresijos rūpintis tikrai nereikia.

11-16 – Nuotaikos svyravimai yra šiek tiek smarkesni nei įprasta, tačiau depresijos nėra. Pasistenkite išlaikyti pusiausvyrą, pakankamai laiko skirti maloniai, džiuginančiai veiklai.

17-20 – Galima įtarti lengvą depresiją. Lengva depresija yra labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, kuris lygiai taip pat dažnai lieka nepastebimas arba yra ignoruojamas. Lengvą depresiją galima įtarti tada, kai ilgiau nei dvi savaites yra jaučiami 2-3 pagrindiniai depresijos simptomai bei atsiranda tam tikrų socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogus jaudinasi dėl depresijos simptomų, bet pajėgia tęsti savo įprastinę veiklą. Jei jaučiami tokie simptomai geriausiai pasitarti su savo gydytoju, kuris gali diagnozuoti lengvą depresiją ir padėti su ja kovoti. Lengva depresija nėra sunkus sutrikimas, tačiau jį pastebėti ir pradėti gydyti laiku yra labai svarbu, nes lengva depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Jei depresija diagnozuojama lengvoje formoje, jos gydymas taip pat gali būti švelnesnis. Tokiu atveju nebūtina vartoti stiprių cheminių vaistų, kurių nepageidaujami poveikiai gąsdina daugelį, galima rinktis augalinius ar homeopatinius vaistus. Gydant lengvą sutrikimą augaliniai vaistai gali būti lygiai tokie pat efektyvūs kaip ir cheminiai, tačiau jie bus švelnesni mūsų organizmui, nesukels pripratimo ir nepageidaujamų reakcijų.

21-30 – Galima įtarti vidutinę depresiją. Vidutinė depresija – tai sunkesnė depresijos forma, kuomet ilgiau nei dvi savaites nuolatos patiriami 4 ar daugiau pagrindinių depresijos simptomų bei atsiranda didelių socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogui darosi sunku normaliai užsiimti įprasta veikla, sunku prisiversti imtis užduočių, kurios anksčiau nekeldavo ypatingų sunkumų. Esant vidutinei depresijai būtina kreiptis į savo gydytoją ir atkreipti jo dėmesį į patiriamus sunkumus ir jaučiamus depresijos simptomus. Labai svarbu vidutinę depresiją pastebėti ir pradėti gydyti laiku, nes vidutinė depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Esant vidutinei depresijai gydytojas nusprendžia dėl gydymo metodo parinkimo. Kartais galima skirti augalinius vaistus, kurie yra švelnesni mūsų organizmui bei nesukelia pripratimo ir nepageidaujamų reakcijų. Tačiau esant sunkesnei depresijos formai, gali prireikti ir gydymo stipresniais cheminiais vaistais. Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip kaip nurodė gydytojas ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau).

30 ir daugiau – Galima įtarti sunkią depresiją. Sunkią depresiją galima nustatyti tada, kai keletas pagrindinių depresijos simptomų būna ypač ryškūs, žmogus patiria nuolatinį stresą, baimę, menkavertiškumo ar kaltės jausmas, dažnai galvoja apie savižudybę, ar net bando žudytis. Dažniausiai ši depresijos forma yra akivaizdi ir su sergančiuoju susiduriantiems aplinkiniams žmonėms. Esant sunkiai depresijai lieka labai maža tikimybė, kad žmogus sugebės tęsti socialinę, darbinę ar kitą įprastą veiklą, o jei ir sugebės, tai ji bus labai ribota. Įtariant šią depresijos formą būtina kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą. Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip kaip nurodė gydytojas ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau). Gydytojas toliau stebi sergančiojo būklę, vertina gydymo efektyvumą ir esant reikalui, gali koreguoti vaisto dozę ar net pakeisti vaistą. Nuosekliai gydantis ir sekant gydytojo nurodymus, galima tikėtis būklės pagerėjimo.
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#301153 Depresija – liga, o ne bloga nuotaika
Dar daugelis mano, kad depresija – tai bloga nuotaika, Žmogaus nenoras, tingėjimas, valios trūkumas.

Depresija – tai psichikos sutrikimas, kurį reikia diagnozuoti ir gydyti. Jeigu tai bus ir ne depresija, juk visgi apsilankyti profilaktiškai pas gydytoją dar niekam nepakenkė sveikatai. Patarimai, kad užtenka išsimiegoti, nebūti vienam, apsipirkti, būti geram kitiems ir kt. Šie patarimai yra beverčiai, nes depresija sergantis žmogus tiesiog „negirdi“ mūsų. Jis giliai paniręs į savo vidinę tuštumą.

Depresija – labai paplitęs sutrikimas. Pasaulinė sveikatos organizacija spėja, kad 2020 m. pasaulyje depresija tarp negalės priežasčių bus antra po išeminių širdies ligų. Depresija – tai nuotaikos (afektinis) sutrikimas, kuris pasireiškia liūdna nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu, interesų praradimu, energijos išsekimu, padidėjusiu nuovargiu.

Depresija – rimta ir dažna liga, kuri negydoma, neretai baigiasi mirtimi. Jos paplitimas siekia 6 proc. Tiek depresija, tiek kiti nuotaikos sutrikimai sąlygojami daugelio priežasčių, t.y. genetinių veiksnių – paveldėjimo; tam tikrų organizmo fiziologinių ypatybių (pvz. neuromediatorių – noradrenalino, serotonino kiekio, jų išsiskyrimo. Paaiškinimas: neuromediatoriai – tai junginiai, kurie sintetinami nervinėse ląstelėse (neuronuose), t.y. fermentai, kofaktoriai ir substratai); gyvenamosios aplinkos veiksnių, t.y. skurdo, smurto ir kt.; įvairių kitų ligų, t.y. nepagydoma ar lėtinė kita liga; apsinuodijimo/ų kai kuriomis medžiagomis; psichologinių ir socialinių problemų (artimųjų netektis, artimųjų ligos, darbo praradimas, ilgalaikė bedarbystė, lėtinė liga, skyrybos, nuolatinė įtampa, nesaugumas, ilgalaikis stresas ir kt.). Paprastai depresiją sukelia ne viena, o kelios priežastys.

Depresijos pagrindas – tai neuromediatorių (serotonino ir noradrenalino) apykaitos sutrikimas, jų sumažėjimas. Tai vyksta nervinėse ląstelėse ir tokie pasiūlymai – kaip viskas bus gerai, būk drąsesnis, daugiau valios ar kita – tikrai nepadeda.

Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos simptomai/požymiai:

- sumažėjusi dėmesio koncentracija,
- kaltės jausmas,
- sumažėjęs pasitikėjimas savimi,
- pesimistinės mintys apie ateitį,
- savižudiškos mintys ar veiksmai,
- miego ir apetito sutrikimai.

Depresijai būdingos įvairios formos, kartais vietoj liūdesio gali pasireikšti nerimas, kai kurie pacientai pradeda gausiai vartoti alkoholį, kitas psichotropines medžiagas, kiti būna irzlūs ir t.t.

Pagrindinės depresijos formos:

1. Didžioji depresija. Ji pasireiškia tokiais simptomais/požymiais:

* prislėgta, liūdna nuotaika. Kartais, ypač vaikams – irzli nuotaika. Nuotaika būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien;
* sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla;
* svorio pokyčiai - sumažėjimas ar padidėjimas;
* miego sutrikimai - mieguistumas arba nemiga;
* kasdieninis nuovargis;
* nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas;
* sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas;
* savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.

2. Somatinio tipo depresija. Šiai formai būdingesni organizmo simptomai/pokyčiai, kurie kartais painiojami su kitomis ligomis:

* sumažėję interesai ir pasitenkinimas;
* ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau);
* susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus;
* požymiai sunkesni rytais;
* apetito sumažėjimas ir svorio kritimas;
* lytinio aktyvumo sutrikimas;
* širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (kardialinė depresijos forma);
* galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas (cefalginė depresija);
* virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas (abdominalinė depresijos forma).

3. Melancholinio tipo depresija. Jai būdingi šie simptomai/požymiai:

* interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis);
* silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis);
* kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.

Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią.

Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų – kliedesių, haliucinacijų. Depresijos diagnozė patvirtinama, kai minėti požymiai pasireiškia nuolat, ne mažiau nei dvi savaites.

Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Depresija yra sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos pasikartojimai (atkryčiai/recidyvai). Tai liga visam gyvenimui. Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją, bet pasiekti ligos simptomų/požymių išnykimo.

Depresija gydoma antidepresantais (gydymas ilgas apie 2 – 3 mėnesiai, juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina), psichoterapija (dažnai tai yra pagalbinis metodas, jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų psichoterapija būna labai efektyvi), kiti metodai (magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija ir kt.), socialinė pagalba (paciento, jo artimųjų mokymas).

Statistiniais duomenimis apie 10 procentų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, būtų jau apie 25 procentus, tačiau dar galimas didesnis procentas, nes ne visi ligoniai patenka į gydytojų akiratį, todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti ligos pradžią, nes nuo simptomų pasireiškimo ir gydymo pradžios intervalo priklauso gydymo efektyvumas.

Dažnai žmogus įsivaizduoja esąs sveikas ir nuotaikų kaitą priima kaip natūralią jausmų išreiškimo galimybę. Sunkiausiai diagnozuojama lengva depresijos forma.

Lengva depresija - tai depresijos silpna išraiška, kuri netrukdo veiklai, tačiau kartais pasireiškia trumpi depresijos epizodai. Sunku diagnozuoti dėl skurdžios simptomatikos, todėl dažnai ligonių įvertinama, kaip liūdesio išraiška.

Negydant liga gali tęstis 6-12 mėn., nuo šios ligos kenčia ne tik pacientas, tačiau ir aplinkiniai.

Depresijos išeitys yra itin skaudžios: lėtinė forma, savižudybė (50 proc. depresija sergančiųjų bando žudytis, o 10-15 proc. nusižudo), lėtinės ar nepagydomos depresijos atsiradimas, trukdo kasdieninei veiklai. Dažnai tokia depresija nepagydoma nei vaistais, nei psichoterapija.

Būkime dėmesingi sau ir kitiems. Nenumokime ranka į depresijos simptomus, ieškokime pagalbos, kad paskui nesistebėtumėme, kai vienas ar kitas žmogus tiesiog pasitraukia iš mūsų tarpo.

Saugokime save ir kitus.




Patarimai, kad užtenka išsimiegoti, nebūti vienam, apsipirkti, būti geram kitiems ir kt. Šie patarimai yra beverčiai, nes depresija sergantis žmogus tiesiog „negirdi“ mūsų. Jis giliai paniręs į savo vidinę tuštumą.

Depresija – labai paplitęs sutrikimas. Pasaulinė sveikatos organizacija spėja, kad 2020 m. pasaulyje depresija tarp negalės priežasčių bus antra po išeminių širdies ligų. Depresija – tai nuotaikos (afektinis) sutrikimas, kuris pasireiškia liūdna nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu, interesų praradimu, energijos išsekimu, padidėjusiu nuovargiu.

Depresija – rimta ir dažna liga, kuri negydoma, neretai baigiasi mirtimi. Jos paplitimas siekia 6 proc. Tiek depresija, tiek kiti nuotaikos sutrikimai sąlygojami daugelio priežasčių, t.y. genetinių veiksnių – paveldėjimo; tam tikrų organizmo fiziologinių ypatybių (pvz. neuromediatorių – noradrenalino, serotonino kiekio, jų išsiskyrimo. Paaiškinimas: neuromediatoriai – tai junginiai, kurie sintetinami nervinėse ląstelėse (neuronuose), t.y. fermentai, kofaktoriai ir substratai); gyvenamosios aplinkos veiksnių, t.y. skurdo, smurto ir kt.; įvairių kitų ligų, t.y. nepagydoma ar lėtinė kita liga; apsinuodijimo/ų kai kuriomis medžiagomis; psichologinių ir socialinių problemų (artimųjų netektis, artimųjų ligos, darbo praradimas, ilgalaikė bedarbystė, lėtinė liga, skyrybos, nuolatinė įtampa, nesaugumas, ilgalaikis stresas ir kt.). Paprastai depresiją sukelia ne viena, o kelios priežastys.

Depresijos pagrindas – tai neuromediatorių (serotonino ir noradrenalino) apykaitos sutrikimas, jų sumažėjimas. Tai vyksta nervinėse ląstelėse ir tokie pasiūlymai – kaip viskas bus gerai, būk drąsesnis, daugiau valios ar kita – tikrai nepadeda.

Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos simptomai/požymiai:

- sumažėjusi dėmesio koncentracija,
- kaltės jausmas,
- sumažėjęs pasitikėjimas savimi,
- pesimistinės mintys apie ateitį,
- savižudiškos mintys ar veiksmai,
- miego ir apetito sutrikimai.

Depresijai būdingos įvairios formos, kartais vietoj liūdesio gali pasireikšti nerimas, kai kurie pacientai pradeda gausiai vartoti alkoholį, kitas psichotropines medžiagas, kiti būna irzlūs ir t.t.

Pagrindinės depresijos formos:

1. Didžioji depresija. Ji pasireiškia tokiais simptomais/požymiais:

* prislėgta, liūdna nuotaika. Kartais, ypač vaikams – irzli nuotaika. Nuotaika būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien;
* sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla;
* svorio pokyčiai - sumažėjimas ar padidėjimas;
* miego sutrikimai - mieguistumas arba nemiga;
* kasdieninis nuovargis;
* nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas;
* sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas;
* savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.

2. Somatinio tipo depresija. Šiai formai būdingesni organizmo simptomai/pokyčiai, kurie kartais painiojami su kitomis ligomis:

* sumažėję interesai ir pasitenkinimas;
* ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau);
* susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus;
* požymiai sunkesni rytais;
* apetito sumažėjimas ir svorio kritimas;
* lytinio aktyvumo sutrikimas;
* širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (kardialinė depresijos forma);
* galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas (cefalginė depresija);
* virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas (abdominalinė depresijos forma).

3. Melancholinio tipo depresija. Jai būdingi šie simptomai/požymiai:

* interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis);
* silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis);
* kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.

Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią.

Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų – kliedesių, haliucinacijų. Depresijos diagnozė patvirtinama, kai minėti požymiai pasireiškia nuolat, ne mažiau nei dvi savaites.

Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Depresija yra sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos pasikartojimai (atkryčiai/recidyvai). Tai liga visam gyvenimui. Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją, bet pasiekti ligos simptomų/požymių išnykimo.

Depresija gydoma antidepresantais (gydymas ilgas apie 2 – 3 mėnesiai, juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina), psichoterapija (dažnai tai yra pagalbinis metodas, jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų psichoterapija būna labai efektyvi), kiti metodai (magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija ir kt.), socialinė pagalba (paciento, jo artimųjų mokymas).

Statistiniais duomenimis apie 10 procentų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, būtų jau apie 25 procentus, tačiau dar galimas didesnis procentas, nes ne visi ligoniai patenka į gydytojų akiratį, todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti ligos pradžią, nes nuo simptomų pasireiškimo ir gydymo pradžios intervalo priklauso gydymo efektyvumas.

Dažnai žmogus įsivaizduoja esąs sveikas ir nuotaikų kaitą priima kaip natūralią jausmų išreiškimo galimybę. Sunkiausiai diagnozuojama lengva depresijos forma.

Lengva depresija - tai depresijos silpna išraiška, kuri netrukdo veiklai, tačiau kartais pasireiškia trumpi depresijos epizodai. Sunku diagnozuoti dėl skurdžios simptomatikos, todėl dažnai ligonių įvertinama, kaip liūdesio išraiška.

Negydant liga gali tęstis 6-12 mėn., nuo šios ligos kenčia ne tik pacientas, tačiau ir aplinkiniai.

Depresijos išeitys yra itin skaudžios: lėtinė forma, savižudybė (50 proc. depresija sergančiųjų bando žudytis, o 10-15 proc. nusižudo), lėtinės ar nepagydomos depresijos atsiradimas, trukdo kasdieninei veiklai. Dažnai tokia depresija nepagydoma nei vaistais, nei psichoterapija.

Būkime dėmesingi sau ir kitiems. Nenumokime ranka į depresijos simptomus, ieškokime pagalbos, kad paskui nesistebėtumėme, kai vienas ar kitas žmogus tiesiog pasitraukia iš mūsų tarpo.

Saugokime save ir kitus.

Depresija – liga, o ne bloga nuotaika
Viešosios įstaigos „Humanizmo centras“ direktorė, psichologė, visuomenės sveikatos specialistė Rasa Kuodytė-Kazielienė, www.DELFI.lt2013 m. balandžio 24 d. 08:48

http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sve ... z2rqSNJMF1
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#301411 Depresija: apibrėžimas, tipai, priežastys ir kt.


Apibrėžimas
Spaudoje, internete, populiariojoje literatūroje galima surasti gana daug straipsnių apie depresiją. Deja, dažnai šiuose straipsniuose trūksta apibūdinimo, ką straipsnio autorius vadina depresija. Medicininiu psichiatriniu požiūriu depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindiniai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.

Simptomai

Kaip buvo paminėta aukščiau skiriami trys pagrindiniai depresijos simptomai:

1. Prislėgta nuotaika, liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“ išgyvenimas.

2. Malonumo jausmo praradimas. Malonumo nebeteikia ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.

3. Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.

Kiti depresijos simptomai yra šie:

ü Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus

ü Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms

ü Vengiama bendrauti

ü Fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba , priešingai, nerimo epizodai

ü Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas

ü Sunku susikaupti veiklai

ü Pesimistinis ateities įsivaizdavimas

ü Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę

ü Apetito netekimas, svorio kritimas

ü Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“

ü Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo

Depresijos tipai ir priežastys

Psichikos sveikatos specialistai depresijas klasifikuoja pagal stebimus vyraujančius simptomus, pagal simptomų sunkumą, pasikartojimų dažnumą ir kitaip. Žemiau pateiksiu depresijų klasifikaciją pagal vyraujančias depresijos priežastis. Manau, ši klasifikacija pakankamai suprantama, be to, psichiatrams ji yra svarbi parenkant gydymo metodą.

Depresijos skirstymas pagal vyraujančias sutrikimų priežastis:
1. Depresija, sąlygota daugiau vidinių, biologinių priežasčių, dar vadinama endogenine depresija. Šiai depresijai būdinga tai, kad depresija sergančių yra tarp paciento giminių, depresija prasideda jaunystėje (iki 25 metų). Sutrikimui būdingas judesių bei mąstymo sulėtėjimas, apetito sumažėjimas. Neretai pasitaiko, kad praeityje yra buvę ir priešingų depresijai nuotaikos epizodų, pasireiškusių liguistai pakilia nuotaika, perdėtu aktyvumu.

2. Depresija, sąlygota daugiau išorinių, psichologinių bei socialinių priežasčių, dar vadinama egzogenine. Šio tipo depresija rutuliojasi žmogui patiriant stresą, kuris gali būti stiprus, staigus ir netikėtas arba ne toks stiprus ir ne toks netikėtas, tačiau ilgalaikis, sekinantis. Pasitaiko ir taip, kad žmogus tiesiog nueina „ne savo gyvenimo keliu“, ir tada net pats nebepastebi, kad nuolatos išgyvena stresą keliančias situacijas. Prieš išsivystant aiškiai egzogeninio tipo depresijai pacientą dažnai vargina ilgalaikis nerimas.

3. Depresija sergant kitomis psichikos ligomis. Šiais atvejais depresija yra kito psichikos sutrikimo simptomų visumos dalis. Depresijos simptomai gali pasireikšti po ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir kvaišalais, sergant šizofrenijos grupės sutrikimais ir kt.

Depresijos simptomai rutuliojasi pamažu – mėnesiais, metais. Šia liga retai susergama ūmiai. Pats depresijos išsivystymo mechanizmas nesiskiria nuo kitų psichikos sutrikimų. Apie šį mechanizmą galima pasiskaityti šios svetainės straipsnyje „Kodėl susergama psichikos liga”. Sergant depresija, sąlygota daugiau vidinių priežasčių, ypač svarbūs yra straipsnyje nurodyti predisponuojantys veiksniai. O esant išorinių veiksnių sąlygotai depresijai – provokuojantys bei palaikantys.

Antrojo ir trečiojo tipo depresija yra žymiai dažnesnė.

Diagnostika

Depresiją diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją, psichologinių testų rezultatus. Nederėtų depresijos „diagnozuotis“ be specialisto konsultacijos – pagal žurnaluose ar internete surastus testus, pažįstamų pasakojimus ir pan.

Gydymas

Depresijos gydymo metodus galima suskirstyti i tris grupes:

ü Gydymas psichotropiniais vaistais (pagrindiniai vaistai – antidepresantai, apie juos žr. www.antidepresantai.lt )

ü Gydymas psichoterapija

ü Gydymas psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija

Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus. Aukščiau buvo aprašyta, kad depresija vystosi palaipsniui, žmogus ja nesuserga staiga. Atitinkamai ir depresijos gydymas yra ilgalaikis, jo trukmė skaičiuojama mėnesiais, neretai – ir metais
Vartotojo avataras
Parašė Ramu5
#312946 Čia ypač svarbūs žodžiai: savižudiškos mintys (ir veiksmai).
Jei atversim istoriją, pasklaidysim po garsenybes, savižudybe savo gyvenimo kelią yra baigę tiek Seneka, tiek Neronas, - iš senųjų. Arba Vincentas van Goghas, Hitleris, Ernestas Hemingway, Marilyn Monroe, Marina Cvetajeva, Vladimiras Majakovskis, Sigmundas Froidas - iš naujesnių istorinių figūrų.
Vartotojo avataras
Parašė VVika
#317365 Depresija – tai nustojusi tekėti gyvenimo srovė tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Nors žmogaus organizmo sandėliuose substratų iki soties (verslininkas ryja papildus, geria morkų ir Noni sultis, o apsiperka tik sveiko maisto skyriuose), ATP prigaminta, srovės neteka. Tokiam žmogui mieguista visą dieną, jam nieko nesinori veikti (nervų sistema atjungta), juntamas nuovargis, nors lyg nieko sunkaus ir nekilnojama ... Galvon sulenda mintys „tipo“: gal žolių kokių pagert? O gal susiverst naujos generacijos aludarių pasiekimą? ...

Tokio žmogaus ląstelės gi nežino kokie jų dievo ketinimai (gal jis sumąstė, kad ši civilizacija nesivystys toliau, neeikvos toliau savęs aktyviai). O ląstelėm gi reikia kažką daryti, jos gi tamsoje, ramybėje. Na ir pradeda tada jos užsiimti kaupimu, tai yra tą plaukiojantį donorą elektrosubstratą reikia polimerizuoti, sujungti į ką nors, tai yra vėl gi užsiimti biosinteze. Tam vėl gi eikvojama ATP, srovės nusikrauna ir žmogus nubunda tokiame lengvučiame deficituke – truputuką išnaudojo, vadinasi, biosintezei. Nubudo. Lyg geriau, alkiukas nedidukas pasijuto. Pavalgė ir ... vėl užsimanė miego... ir kol jis energijos ATP depo neiškraus darbuose su sniego lopeta arba kameroje-karceryje be maisto, tol jis ir kiurksos depresijoje (kokias gydymo aukštumas pasiektų neuropatologai, jei jie žinotų tokius vaistų pavadinimus, kaip „lopeta“, „plūgas“ „kauptukas“, „malkaskaldis“ „šienapjūtė“ ...)
http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanit ... sideda_cia

Zodziu, reikia sporto, judesio, kitaip gyvenimo energija netekes ir depresija valdys.
Vartotojo avataras
Parašė Vaiduk
#400158 Depresija tai atsikratymas to kas nereikalinga. AD tinka tik depresijai o ne gyvenimo palinksminimui...