Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Agni
#29 Depresija


Visiems pasitaiko prastos nuotaikos periodų, tačiau daugeliui bloga nuotaika praeina lygiai taip pat netikėtai kaip ir buvo užklupusi. Tai yra normalu. Bet yra nemažai žmonių, kurių bloga nuotaika trunka labai ilgai ir yra tokia gili, kad trukdo normaliai gyventi. Negana to, ima varginti nerimas, įkyrios mintys, nemiga. Ši būsena nepraeina nei po kelių dienų, nei po kelių savaičių. Negydoma ji gali tęstis metų metus, ligonio gyvenimą paversdama juodžiausia naktimi...

Depresija- ( lot. depressio- prislėgtumas) tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad net 10% visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims.

Kas sukelia depresija?

Paveldimumas
Ilgalaikės somatinės( kūno) ligos
Intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai( paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė...)
Piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais
Socialiniai faktoriai( staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai: išejimas į pensija, bedarbystė, emigracija...)
Ilgalaikiai ar ūmūs psichologiniai pergyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, pirmosios meilės netektis, pažymiai, draugai, skyrybos...
Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai


Ligos, galinčios sukelti depresiją

Virusinės infekcijos ypatingai hepatitas ir infekcinė mononukleozė
Vėžys pvz., kasos karcinoma, leukemija
Endokrininės ligos skydliaukės, paraskydinės liaukos, antinksčių, hipifizės ligos
Kolagenozės
Anemija
Kepenų ligos
Paralyžius
Bet koks organinis galvos smegenų susirgimas

Depresijos rizikos faktoriai

Anksčiau buvęs depresijos epizodas
Depresiniai sutrikimai šeimoje
Buvę bandymai žudytis
Moteriška lytis
Jaunas ir vidutinis amžius
Stresiniai gyvenimo įvykiai
Skyrybos, našlystė ar vienišas gyvenimas
Ilgalaikė bedarbystė
Alkoholio ir narkotikų vartojimas


Depresijos simptomai

Depresiška nuotaika
Malonumo jausmo netekimas
Nuolat jaučiamas nuovargis
Pasitikėjimo savimi ir savo vertės jausmo netekimas
Nepagrįstas savęs nuvertinimas ir kaltės jausmas
Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę ir bandymas žudytis
Judesių ir minčių slopinimas ar sujaudinimas
Miego sutrikimai .Jaučiamasi blogiau tam tikru paros laiku( dažniausiai iš ryto)
Apetito ir svorio pokyčiai
Atsiranda nerimas, irzlumas, nemotyvuotas sujaudinimas
Sumažėja galimybė koncentruoti dėmesį, atsiranda išsiblaškymas, pablogėja atmintis

Pagrindiniai principai

Pirmiausia reikia nustatyti depresijos sunkumą – tai nulemia, kokį gydymo būdą pasirinkti
Reikia ištirti, ar pacientas gali savimi pasirūpinti, ar jam nėra psichozės simptomų, ir įvertinti savižudybės pavojų bei tai, ar reikia pacientą dažnai lankyti namuose, ar guldyti į ligoninę( savanoriškai ar prievarta, jei pavojingas sau)
Svarbu ištirti, ar yra gretutinių sutrikimų, reikalaujančių atitinkamų gydimo:
nerimo sutrikimų,
piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis,
asmenybės sutrikimų,
vidaus ligų.

Depresijos atpažinimas

Depresiją efektyviausiai padeda nustatyti pokalbis su žmogumi. Geriausia – neskubus pašnekesys, vykstantis saugioje ir laisvoje aplinkoje, kuri leidžia užduoti klausimus apie nuotaiką. Depresiją lengviau atpažinti tada, kai žmogų paskatiname kalbėti apie savo mintis, simptomus ir emocijas.
Tai pat depresija galima atpažinti ir iš šių požymių:
gilus liūdesys, nusivylimas, beviltiškumo jausmas,
prarandamas gyvenimo džiaugsmas nebedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą
miego sutrikimai
nuovargis ir kūno sąstingis( sunku atlikti net pačius paprasčiausius darbus)
susikaupimo stoka ( sunku sutelkti mintis, priimti net ir paprasčiausius sprendimus, planuoti savo veiklą)
baimė ir nerimas
menkavertiškumo jausmas( užplūsta neigiamumo mintys, savęs nuvertinimas, kaltės jausmas).

Paauglių depresijos ypatumai


Paauglystėje pradeda ryškėti tokie patys depresijos simptomai kaip ir suaugusiems. Be ankščiau išvardintų depresijos požymių, paaugliams ypač būdingi elgesio sutrikimai (impulsyvumas, palaidas seksualinis gyvenimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis, bėgimai iš namų ir mokyklos). Būdingesnė disforija, nuotaikų nestabilumas, bendravimo problemos, padidėjęs jautrumas tarpasmeniniuose santykiuose.

Depresijos pasekmės: nukenčia mokslas, nesugeba bendrauti, nėštumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, savižudybės.

Klinikinių studijų duomenimis vaikų ir paauglių depresijos epizodas tęsiasi vidutiniškai 7-9 mėn. Apie 40-90 proc. depresinių epizodų pasikartoja praėjus 2 metams po pirmos depresijos fazės.

Ligos priežastys

Depresijos „ paleidžiamasis“ faktorius dažnai yra psichosocialinis stresas, tačiau jai atsirasti reikalingas paveldimi faktoriai ar tam tikri asmenybės bruožai.
Ūminė depresija dažnai prasideda po sunkių gyvenimo įvykių.


Ligos eiga

Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija. Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai( dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas diena), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės jausmas, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai. Esant depresijai, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti. Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo. Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdienę veiklą, tuo sunkesnė depresija. Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių( savęs nuvertinimo, kaltės, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažnai klausos. Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų. Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60% pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras. Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą. Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų( lėtinė depresija). Kai kuriems pacientams išsivysto manijos epizodas. Kartu su depresija gali pasireikšti priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų.





Depresijos gydymas

Sergantys depresija gana retai kreipiasi i psichiatrus, nes dažnai nesupranta, kas su jais atsitiko. Kaip vieną iš būdingų depresijos simptomų galima paminėti gydytojų vengimą, nes šis žmogus mano, kad jam niekas negalės padėti.
Siekiant efektyviausiai padėti asmenims, sergantiems depresija, skiriamas kompleksinis gydymas, apimantis ir ilgalaikį medikamentų, ir psichoterapinį gydymą. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, sergančiojo pageidavimus.
Antidepresantai didina neuromediatorių atsargas smegenyse ir normalizuoja cheminių medžiagų pusiausvirą. Visiems vaistams būdinga šalutiniai poveikiai labai stiprūs.
Kai kuriems žmonėms, sergantiems nesunkia depresijos forma, užtenka tik psichoterapijos. Psichoterapijos metu gydytojas ir ligonis kalbasi apie ligoniui svarbius praeities ir dabarties potyrius, nagrinėja paciento gyvenimui reikšmingus santykius ir asmeninius tikslus, aptaria su tuo susijusias mintis, jausmus ir elgesį. Yra keletas psichoterapijos būdų ir gydytojas gali parinkti tinkantį labiausiai.

Depresijos formos

Depresijos skirstomos pagal ligos sunkumą:
Sunki depresija:
pacientui būdingi beveik visi depresijos simptomai ir jie beveik visuomet trukdo atlikti kasdienius veiksmus.
Vidutinė depresija:
pacientui pasireiškia daug depresijos simptomų, kurie dažnai trukdo atlikti reikalingus veiksmus.
Lengva depresija:
pacientui pasireiškia keletas depresijos simptomų ir reikia papildomų pastangų atlikti reikalingus veiksmus.
Nuo depresijos sunkumų priklauso jos gydymas.


Depresijos epizodas ( pagal TLK – 10 )

u Lengvos depresijos epizodas.
Ÿ Be somatinio sindromo.
Ÿ Su somatiniu sindromu.
u Vidutinio sunkumo depresijos epizodas.
Ÿ Be somatinio sindromo.
Ÿ Su somatiniu sindromu.
u Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų.
u Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais.
u Kiti depresijos epizodai.
u Nepatikslintos depresijos epizodas.
u Pasikartojantis depresijos epizodas

Patarimai sergant depresija

Sergant depresija naudinga yra susidaryti planą, numatant kokį nors malonų užsiėmimą kiekvienai dienai. Stengtis kiek galima daugiau laiko skirti maloniai, džiuginančiai veiklai, planuoti ateitį. Svarbu būti užsiėmusiam, net kai nieko nesinori, nevengti žmonių, praleisti daugiau laiko su artimaisiais, draugais. Daugeliui padeda savo problemas ir rūpesčius aptarti su kitais. Esant depresijai, pamėginti tarsi atsitraukti ir pažvelgti į savo problemą tarsi iš šalies. Daugiau dėmesio skirti ne galimiems rūpesčių priežastimis , o galimiems sprendimams. Judėti, fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją. Naudingi gali būti ir jonažolės preparatai, vadinami gamtos antidepresantais, tačiau dėl jų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju, nes jie gali nepalankiai sąveikauti su kitais vaistais. Angliavandenių turintis maistas, šokoladas taip pat turi nuotaiką gerinančių savybių. Kai artimas žmogus serga depresija reikia įvertinti savižudybės riziką. Ypač grėsminga yra situacija, kai yra mėginta nusižudyti ir yra savižudybės planas. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie savižudiškus ketinimus rizikos nepadidina, bet padėti užkirsti kelią savižudybei. Esant didelei savižudybės rizikai, pacientas gali būti gydomas priverstinai.

Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

Yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija:
Reikia prisiminti, kad depresija yra pagydoma.
Depresija verčia neigiamai mąstyti apie save patį, apie pasaulį, žmones, ateitį. Šios mintys laikinos; išgijus nuo depresijos jos pasikeis.
Viskas tikriausiai nėra taip beviltiška, kaip jums atrodo.
Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais.
Pasikalbėkite apie savo išgyvenimus su gydytoju, psichologu ar žmonėmis, kuriais pasitikite, nes taip rasite, kas jus palaikys, ir sužinosite apie būdus patiriamiems simptomams įveikti.
Dėl nieko nekaltinkite savęs.
Nedarykite tuo metu svarbių gyvenimo sprendimų: nemeskite darbo ar mokslo, ne jūsų sprendimas vėliau gali pasirodyti nesąs tinkamiausias.
Sudarykite planą ir numatykite ką nors malonaus kiekvienai dienai( padovanokite sau dovaną, padarykite malonumą artimam žmogui, nevenkite linksmo skaitalo, geros knygos, eikite pasivaikščioti, apsilankykite teatre, dailės parodoje, praleiskite linksmai vakarą ar pan.). Svarbu būti užsiėmus, net jei nieko nesinori.
Užsiimkite kūrybine veikla – rašykite ar pieškite.
Pasigaminkite sau skanius pusryčius, pietus ar vakarienę. Gausus angliavandenių maistas, šokoladas turi nuotaiką gerinančių savybių.
Judėkite, nes fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją.
Nepiktnaudžiaukite alkoholiu, sveikai maitinkitės, laikykitės miego režimo.
Gali kreiptis į psichologą. Psichologo ar psichoterapiauto konsultacijos padės suvokti depresijos priežastis ir spręsti problemas.
Depresija gali būti gydoma medikamentais, psichoterapija, šviesos, miego terapija bei kitais metodais.





Kodėl depresiją būtina gydyti?

Anksti pradėjus gydymą, pacientas pasveiksta, liga neprogresuoja ir nepereina į lėtinė formą.
Depresinį ligonį dažnai kamuoja mintys apie savižudybę. Negydant, ligai paūmėjus, didėja nusižudymo rizika. Būklei gerėjant, šios mintys išnyksta. Tačiau neretai pagerėjus būklei nuo antidepresantų ligoniai žudosi( sustiprėja fiziška, kai tuo tarpu mintys apie savižudybę neišnyksta).
Negydant depresijos padidėja ligos pasikartojimo tikimybė. Kas antram pacientui po pirmo depresijos epizodo būna antras. Ketvirto epizodo rizika( po trijų) – apie 90%.
Negydant depresijos sumažėja gyvenimo kokybė, krenta darbingumas, kenčia šeima.

Antidepresantai

Depresijai gydyti yra daug įvairių vaistų, kurių veikimas šiek tiek skiriasi.
Antidepresantai taikomi nuo 1957 metų. Pirmieji jų turėjo daug pašalinių reiškinių. Pastaruoju metu ypač pasiteisina naujos kartos antidepresantai, kurie papildo smegenyse veikiančių medžiagų ( serotoninio ir noradrenalinio) trūkumą. Dėl savo specifinio poveikio nervų sistemai naujos kartos antidepresantai turi mažai poveikių kitoms sistemoms, pvz.: širdies ir kraujagyslių.

Epidemiologija

2000 metų Amerikos Psichiatrų Asociacijos duomenimis, depresiją patiria gal būt daugiau kaip 330 milijonų žmonių. Vyraujančiais apskaičiavimais šį sutrikimą patiria 2 – 3 % vyrų ir 5 – 12 % moterų .
Riziką klinikinei depresijai išsivystyti turi 40 % moterų ir 25 % vyrų. Depresija sąlygoja aukštą – 19 % - savižudybių skaičių. Dabartinės žinios parodo, kad Švedijoje depresijos rizika tarp vyrų yra apie 50 % mažesnė, nei tarp moterų. Nepaisant to, vyrai nusižudo dažniau, nei moterys. Vyrų – moterų savižudybėse santykis dažniausiai yra 3 : 1 .
Yra įvertinta, kad Švedijoje 12% - 25% bendrosios praktikos gydytojų apžiūrimų pacientų kenčia nuo depresijos simptomų. Švedų tyrimai parodė, kad pusė tų, kurie nusižudo, lankėsi pas bendrosios praktikos gydytoją prieš įvykį. Iš jų tik 13 % buvo paskirti antidepresantai, dažnai nepakankamomis dozėmis ir nepakankamam laikui.
Depresijos paplitimas Lietuvoje ypač padidėjo 1998 metais, kai buvo įsteigti Psichikos sveikatos centrai ir ligoniams atsirado galimybė lengviau patekti pas psichiatrą .






Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, depresija yra vienas svarbiausių visuomenės negalios ir naštos šaltinių. Jos atvejai sudaro 5,4 % visuomenės ekonominės naštos ir 47 % neuropsichiatriniams sutrikimamas tenkančios naštos.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, prieš trejetą metų dėl depresijos į gydymo įstaigas per metus kreipdavosi 900 – 1000 naujų pacientų. Per pastaruosius trejus metus skaičius patrigubėjo ir dabar jau siekia 3,5 tūkstančio naujai išsiaiškintų depresijos atvejų. Pastaraisiais metais vaikų depresijos atvejų skaičius taip pat auga. Depresijos augimo žymeniu Lietuvoje laikytinas ir savižudybių skaičiaus augimas.
Depresija – vienas nemaloniausių asmenybės potyrių – yra labai dažna įvairiausių gyvenimo sunkumų sudėtinė dalis ir vienas svarbiausių, o kartais ir vyraujantis, daugelio psichikos sutrikimų simptomas. Depresija pirmiausia yra susijusi su nuotaikos pokyčiais. Žmogus tampa liūdnas ir paniuręs, ji apninka mintys apie savo nevykusį gyvenimą, degina stiprus kaltės jausmas. Jis praranda gyvenimo skonį ir gebėjimą priešintis jo sunkumams, taip pat nebesidomi dalykais, kurie anksčiau jį traukė.


http://lt.wikipedia.org/wiki/Depresija

http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?iid=184

http://www.ppkc.lt/index.php?id=302

http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?p ... subtema=64

http://www.vpsc.lt/bukletai/redaguotas%20depresija.pdf

http://www.gsk.lt/ligos_centr_nerv_depres.htm

http://www.straipsniai.lt/depresija

http://www.sam.lt/lt/main/sveikatos_pat ... /depresija

http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azin ... L_KODAS=76

http://lt.wikipedia.org/wiki/Serotoninas

http://www.agora-fobija.lt/default.asp? ... D=59&Code=

http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=29699

http://www.psichoterapija.ot.lt/Psichol ... egimas.htm

http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?p ... subtema=64

http://www.tiputeorija.lt/index.php?option=com
_content&task=view&id=47&Itemid=61
Paskutinį kartą redagavo Agni 2007 10 28, 16:19. Iš viso redaguota 14 kartus.
Vartotojo avataras
Parašė AUmba
#320 Įveikti depresiją trukdo apie šią ligą sklandantys mitai

Aušra Griškonytė
2007-10-23 L. rytas
Pro pilkos spalvos akinius

Atsibundate ryte, o rytas – rūškanas. Ūpas – toks pat.

Galima guostis, kad ne ta koja išlipote iš lovos, bet šiandien bent kiek praprusęs pilietis skųsis depresija.

Nors ir populiaru manyti, depresija nėra emocija ar trumpai trunkanti emocinė būsena. Atvirkščiai, depresijos apimto žmogaus emocijos tarsi sustingsta, o visa tai gali lydėti stiprus nerimas.

Depresijos apimtas žmogus nuolat skundžiasi nuovargiu.

Nors jis nori visą laiką gulėti lovoje, jį kankina miego sutrikimai.

Jam trūksta jėgų net ir nesudėtingoms užduotims atlikti, dėmesio, pakilumo.

Išnyksta bet kokios gyvenimo spalvos – tarsi į pasaulį būtų žvelgiama pro pilkos spalvos akinius.

Gerokai įsibėgėjusi depresija taip iškankina žmogų, ta kančia tampa tokia nepakeliama, kad gyvenimas atrodo praradęs prasmę.

„Norėčiau vakare užmigti ir ryte nebeprabusti“, – dažnai sako sunkios depresijos kamuojami ligoniai.

Naikina save įvairiais būdais

Lietuviams būdinga neigti depresiją kaip ligą. Esą tai tik tinginių padūsavimai – jei toks pilietis imtųsi visuomenei naudingo darbo, kaipmat taptų sveikas drūtas.

Depresija, kaip jokia kita liga, pinte apipinta mitais.

Tai rodo, kad daugybė žmonių mažai supranta apie psichiką, o depresijos baidosi.

Juk šios ligos požymių nematyti, ji ne koks spuogas, kurį galima dezinfekuoti spiritu.

Daugelis baiminasi netikėto depresijos apsilankymo, nes nesąmoningai nujaučia, kad jau ilgą laiką gyvena nesveiką, savastį žalojantį gyvenimą.

Žymūs amerikiečių psichoterapeutai Mary McClure ir Robertas Gouldingai prie depresijos įkaitų priskiria ne tik tuos, kurie svarsto apie savižudybę ar bando ją įvykdyti, bet ir tuos, kurie siekia sunaikinti save kitais būdais.

Pavyzdžiui, tapdami priklausomi nuo darbo, alkoholio, narkotikų, smarkiai viršydami greitį keliuose.

Anot amerikiečių specialistų, jei žmogus rizikuoja savo gyvybe, reikėtų įžvelgti depresiją.

Nieko panašaus į slogą

Mitas, kad depresija kaip atėjo, taip ir praeis. Esą tiesiog reikia kurį laiką sukąsti dantis ir pakentėti arba apsimesti, jog nieko ypatinga nevyksta.

Depresija – ne sloga, kuri, nors ir negydoma, praeina per savaitę.

Psichoterapeutams neretai tenka sutikti tokių „palaukim, kol depresija pati išnyks“ šalininkų. Paprastai jie pagalbos ateina taip sunkiai pasiligoję, kad tik didelės vaistų dozės ar ligoninės lova gali juos išgelbėti.

Tuomet, kai pakyla temperatūra, kūną varsto diegliai ar kamuoja kita negalia, žmonės bando sau padėti. Tačiau psichikos savijauta nesirūpina tol, kol depresija paguldo ant menčių ir paskelbia nuosprendį: žmogus nebepajėgia dirbti, rūpintis šeima ir net savimi.
Juolab kad negydoma depresija turi tendenciją stiprėti ir tapti lėtinė – tuomet sulauksite jos kiekvieną viso jums likusio gyvenimo pavasarį ir rudenį.

Nepaiso nei turtų, nei amžiaus

Kitas mitas – depresija serga tik silpnieji. Iš tiesų depresija gali susirgti bet kuris.

JAV mokslininkų duomenimis, kas septintas žmogus bent kartą gyvenime savo kailiu patyrė, kas tai yra. Depresija apninka ir raumeningus vyrus, ir klestinčias bei žydinčias moteris, ir net vaikus.

Ji nieko bendra neturi nei su fizine jėga, nei su socialine padėtimi visuomenėje, nepaiso ji nei turtų, nei grožio ar amžiaus. Depresija sergama, nes sutrinka smegenyse esančių medžiagų, perduodančių nervinius impulsus, veikla.

Kodėl taip nutinka, iki galo dar nėra aišku, bet mokslininkai pažymi, kad tai lemia daugybė veiksnių: genetinis paveldas, aplinkos sąlygos, stresai, vaikystėje patirtos stiprios emocinės traumos, mąstymo ir elgesio stereotipai.

Nė vienas nežinome, ar netiksi mumyse artėjančius depresijos žingsnius skaičiuojantis laikrodis.

Klysta ir tie, kurie mano, jog depresiją sukelia stresas. „Daug mokiausi, ruošiausi egzaminams ir še tau – susirgau“, – mėgsta tvirtinti tikintieji šiuo mitu.

Nei sunki egzaminų sesija, nei darbų šturmavimas, nei nesėkminga meilė nėra depresiją sukeliantys veiksniai.

Bet ilgalaikis stresas gali tapti paskutiniu lašu, taip sustiprinančiu depresiją, kad žmogus pajunta bejėgiškumą ar net apatiją.

Stresas – natūralus gyvenimo palydovas, kurio šaltinis – bet kuri iškylanti kliūtis, kiekviena naujovė, nesvarbu, maloni ji ar ne.

Ne viską galima pačiupinėti

Kenčiantiems nuo depresijos neretai dalijami keisčiausi patarimai.

Siūloma maudytis žiemą eketėje, praktikuoti jogą, badauti ar gerti kokias nors ypatingas sultis ar arbatas.

Žarstantys tokius patarimus neretai atrodo kvailai. Juk tokiomis priemonėmis nesiūloma vaduotis infarkto ištiktiesiems, sergantiesiems plaučių uždegimu ar gripu.

Tai ir vėl išduoda, kad daugybė žmonių dar mažai nutuokia apie nematomąją organizmo pusę – psichiką.

Cinikai mėgsta pabrėžti, kad psichika, kartu ir depresija, viena jos ligų, – išgalvotas dalykas. Esą dar joks chirurgas, atvėręs kūną, neaptiko nieko panašaus į psichiką.

Bet dar niekas nepačiupinėjo ir meilės, minties ar informacijos, ir tik visiškas tamsuolis galėtų suabejoti, kad tai egzistuoja.

Ilga kelionė į save

Depresijai gydyti išrasta daugybė vaistų.

Priklausomai nuo ligos sunkumo gydymas vaistais dažnai skiriamas kartu su psichoterapija.
Vien vaistai depresijos atkryčio pavojaus nesumažins, nes daugelis priežasčių – psichologinės.

Tol, kol žmogus nepakeis savo gyvenimo nuostatų, elgesio ar požiūrio į darbą, poilsį, žmones, tol net ir pasveikęs gyvens tarsi ant snaudžiančio ugnikalnio.

Verta atsisakyti ir mito, jog depresija greitai išgydoma.

Jeigu žmogus ilgus metus gyveno prievartaudamas savo psichiką, nepaisydamas asmenybės poreikių, praeis nemažai laiko, kol jis pajėgs priartėti prie savęs.

O ir gydymas medikamentais užtrunka, nes sureguliuoti smegenyse vykstančius procesus ne taip ir paprasta.

Kartais tam prireikia net kelerių metų.

Nusitaiko į intymų gyvenimą

Dar viena klaida, kurią daro depresija sergančiųjų artimieji, – jie skubina ligonį mesti šalin vaistus, kad šie nesunaikintų lytinės potencijos arba nepaverstų priklausomo nuo cheminių medžiagų.

Taip nelaimėliai stumiami į bėdą, nes neišgydyta depresija gali atsinaujinti.

Kita vertus, tokio reiškinio kaip priklausomybė nuo antidepresantų nėra. Nereikia šių vaistų painioti su raminamaisiais.

Nevertėtų vaistų kaltinti ir dėl lytinio šaltumo.

Paprastai pati depresija nusitaiko į intymiąją sferą. Juk jei asmuo neturi jėgų kojai pajudinti, kodėl jis turėtų jų turėti lytiniam gyvenimui?

Artimieji turėtų suprasti sergantįjį ir jo nekaltinti.

Juk jie nereikalautų geismo ar meilės žaidimo iš savo antrosios pusės, besikankinančios nuo apendicito.

Brandus žmogus paprastai nematuoja gyvenimo vien tik savimi.

„Jeigu man taip nėra, vadinasi, taip negali būti“, – tokia pozicija išduoda, kad žmogus dar daug ko nežino, daug ko nepatyrė.

Tad nereikėtų kurti mitų apie tai, ko nesate pažinę. Ir nepulkite mokyti kitų to, apie ką neišmanote.
Vartotojo avataras
Parašė pamaivyte
#9135 depresijos testas

BEKO DEPRESIJOS SKALĖ

Instrukcija: įdėmiai perskaitykite kiekvieną teiginių grupę, apibraukite skaičių, kuris apibūdina teiginį, atitinkantį jūsų savijautą paskutinę savaitę, įskaitant ir šią dieną. Visų klausimų apibrauktus variantus susumuokite (pvz pirmo klausimo pasirinktas variantas yra 1, antro – 3 trečio – 2 ir tt, tai bus 1+3+2...

I.
0.Aš nesu liūdnas
1.Aš esu liūdnas
2.Aš esu liūdnas visą laiką ir iš to negaliu išsivaduoti
3.Aš esu toks liūdnas ir nelaimingas, kad negaliu to ištverti

II
0.Aš nelabai bijau ateities
1.Aš bijau ateities
2.Aš jaučiu, kad neturiu ko laukti iš ateities
3.Aš jaučiu, kad ateitis yra beviltiška ir, kad niekas negali pagerėti

III.
0.Aš nesijaučiu nevykėlis
1.Aš jaučiu, kad man nesiseka labiau negu kitiems
2.Kai aš peržvelgiu savo gyvenimą, matau vien tik daugybę nesėkmių
3.Aš jaučiu, kad esu visiškas nevykėlis

IV.
0.Mane viskas džiugina kaip paprastai
1.Aš nesidžiaugiu viskuo taip, kaip anksčiau
2.Viskas man nebeteikia pasitenkinimo
3.Aš esu viskuo nusivylęs, viskas man įkyrėjo

V
0.Aš kam nors nusikaltęs
1.Aš dažnai jaučiuosi kaltas
2. Aš jaučiuosi kaltas beveik visada
3.Aš jaučiuosi kaltas nuolatos

VI.
0.Aš nesijaučiu, kad galiu būti už ką nors baudžiamas
1.Aš jaučiu, kad galiu būti nubaustas
2.Aš laukiu, kad būsiu nubaustas
3.Aš jaučiu, kad mane baudžia

VII
0.Aš nesijaučiu nusivylęs savimi
1.Aš esu nusivylęs savimi
2.Aš bjauriuosi savimi
3.Aš nekenčiu savęs


VIII
0.Aš nesijaučiu blogesnis už kitus
1.Aš esu savikritiškas savo silpnybėms ir klaidoms
2.Aš visą laiką kaltinu save dėl savo klaidų
3.Aš kaltinu save už visą blogį, kuris atsitinka

IX
0.Aš neturiu jokių minčių apie savižudybę
1. Aš mąstau apie savižudybę
2.Aš noriu pasitraukt, todėl prašau pagalbos.
3.Aš nusižudyčiau, jeigu pasitaikytų galimybė

X.
0.Aš neverkiu daugiau negu paprastai
1.Aš dabar negalėčiau verkti, nors ir noriu
2.Aš dabar verkiu dažniau negu paprastai
3.Aš dabar verkiu nuolatos

XI.
0.Aš dabar nesu susierzinęs
1.Manęs neerzina tie dalykai, kurie erzindavo anksčiau
2.Aš greičiau susierzinu ir susinervinu negu anksčiau
3.Mane viskas erzina

XII
0.Aš domiuosi aplinkiniais
1.Aš mažiau domiuosi kitais negu anksčiau
2.Aš daug mažiau domiuosi kitais žmonėmis
3.Aš nustojau domėtis aplinkiniais

XIII.
0.Aš apsisprendžiu lengvai ir greitai
1.Aš atidedu sprendimus dažniau negu anksčiau
2.Man sunku apsispręsti
3.Aš negaliu apsispręsti

XIV.
0.Aš galvoju, kad atrodau puikiai
1.Aš susirūpinęs, kad atrodau nepakankamai patraukliai
2.Aš jaučiu pakitimus, kurie daro man nepatrauklų
3.Aš įsitikinęs, kad esu nepatrauklus

XV.
0.Aš dirbu gerai kaip visada
1.Reikia pastangų, kad galėčiau ką nors daryti
2.Aš turiu labai prisiversti, kad ką nors daryčiau
3.Aš negaliu atlikti jokio darbo



XVI
0.Aš miegu puikiai
1.Aš nebemiegu taip gerai, kaip anksčiau
2.Aš nubundu 1-2 valandas anksčiau ir man sunku vėl užmigti
3.Mane kankina nemiga

XVII
0.Aš nepavargstu labiau negu paprastai
1.Aš pavargstu greičiau negu anksčiau
2.Aš pavargstu bet ką darydamas
3.Aš jaučiuosi ištisai pavargęs

XVIII
0.Mano apetitas labai geras
1.Mano apetitas nėra toks geras kaip anksčiau
2.Dabar mano apetitas yra daug blogesnis
3.Aš visai nebeturiu apetito

XIX
0.Mano svori normalus
1.Pastaruoju metu aš netekau daugiau kaip 3 kilogramų svorio
2.Aš netekau svorio daugiau kaip 5 kilogramų
3.Aš praradau daugiau kaip 7 kilogramus svorio

XX
0.Mano sveikata gera ir man tai nerūpi
1.Aš susirūpinęs dėl tokių problemų kaip: maudimas, skausmas, sutrikęs virškinimas
2.Aš labai susirūpinęs dėl fizinių problemų ir man sunku galvoti aoie ką nors kitą
3.Aš taip susirūpinęs savo sveikata, kad apie nieką kitą nebegaliu galvoti

XXI
0Aš normaliai domiuosi seksu
1.Aš mažiau domiuosi seksu negu anksčiau
2.Aš mažai besidomiu seksu
3.Aš visai nebesidomiu seksu

SUMA:...

Testo raktas:
Jeigu suma:
0-20 – gyvenimas gražus, depresijos nėra
21-40 – prasidėjusi depresija, reikia ieškoti geros kompanijos, bėgti iš vienatvės, iš paties savo minčių
41 ir daugiau – gili depresija, reikia kreiptis pagalbos pas psichologą

Depresija- būsena, kuri nėra psichopatologinė, bet artėja prie jos. Laiku nesikreipęs pagalbos žmogus dažniausiai iš depresijos išeina į savižudybę

Taigi, jeigu kas surinkite daugiau negu 41 nedelsdami kreipkitės pagalbos pas psichologą, kol dar nevėlu


as sita testa radau..... zebra svetaineje... :roll:
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#15444 Neurotiškas žmogus nuolatos jaučia frustraciją (nemalonią įtemptą emocinę būseną, kuri kyla dėl to, kad negali patenkinti kokį nors poreikį). Dėl ko neurotikas taip greitai pajunta frustraciją ir kodėl į ją reaguoja neadekvačiai? Pagrinde yra trys priežastys:
- daugelis neurotiko lūkesčių ir reikalavimų jam kelia nerimą ir pavirsta jam privalomais (imperatyvu), todėl frustraciją lydi nesaugumo pojūtis;
-be to, neurotiko lūkesčiai dažnai ne tik pernelyg dideli, bet ir prieštaraujantys vieni kitiems, todėl jų įgyvendinimas realiai neįmanomas;
- pagaliau, jo lūkesčius ir norus dažnai apsprendžia nesąmoningas polinkis siekti piktdžiugiško triumfo kitų žmonių atžvilgiu, primesti jiems savo valią
Taigi, jei frustracija jaučiama kaip pažeminimas, žeminantis pralošimas, tai su ja susijęs priešiškumas iš esmės yra atsakas ne į frustruojamą norą, o į tą pažeminimą, kurį individas pergyvena objektyviai
Horney Karen
Paskutinį kartą redagavo Marse 2008 02 06, 15:28. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#47518 į šį klausimą gali atsakyti tik specialistai.
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#73869 Dar kartą paskaičiau, pasitestavau, na taip, pati jaučiu, stiproką depresiją.. Bet ar gali taip būti, kad nuo pavasario stabiliai gydausi, tebegariu tuos pačius vaistus, ir atsimenu, kad jau buvo gerų pusdienių, o dabar vėl viskas tartum nuo pražių, vėl labai sunku, juk gydausi ir turėjo ir toliau gerėt... Kodėl taip?..Ar taip gali būti? O ką tada vaistai..
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#73871 sunkios depresijos atveju atkryčiai vistiek kartojasi, bet būna silpnesi ir retesni, jei tinkamai gydaisi, tai normalu. pakalbėk apie tai su gydytoja. gal reik padidinti dozę.
Parašė Indre
#73910 Smekla, panasi situacija ir pas mane. Atsimenu iki vasaros pabaigos kokius tris keturis menesius jauciausi sakyciau gerai ir gydytoja ta pastebejo...taciau dabar vel viskas nuo pradziu. Nebesuprantu, ar vaistu doze per maza, ar ruduo taip veikia, ar taip ir bus visa gyvenima - tai geriau tai blogai....
Vartotojo avataras
Parašė vikute
#82865 Man iskilo klausimas: man mano psichiatre gali duoti bileteni?
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#82868 žinoma, iki dviejų mėnesių net.
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#82871 O privati?