Moderatorius: Astro-Meška

Kiek laiko sergu depresija?

6
5%
3
2%
8
6%
32
25%
37
29%
12
9%
21
16%
10
8%
Parašė bevardo
#93652 Tai va, man kilo toks klausimas, manau yra cia zmoniu, kurie serga ganetinai ilgai sita liga. Ir man pasidare ydomu, kodel jums neina pagyti nuo depresijos (jusu asmenine nuomone)? Visur yra sakoma ir rasoma, kad jinai pagydoma. Delto man ir pasidare ydomu. Kas kaltas? Ar musu gyvenimo budas, musu blogas mastymas, musu vaikyste, musu tevai, musu praeitis, musu isvaizda ar kita?
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#93655 Dar punkta reikejo prideti "Nesergu depresija" :)
Bet siaip manau tik mes patys kalti. Nenoras keistis patiems ir keisti gyvenimo ritma. Zodziu cia tik nuomone.
Parašė bevardo
#93657
Morpheus rašė:Dar punkta reikejo prideti "Nesergu depresija" :)
Bet siaip manau tik mes patys kalti. Nenoras keistis patiems ir keisti gyvenimo ritma. Zodziu cia tik nuomone.


Visai nepagalvojau :) na man labai aktuali sita tema asmeniskai, ir bandau susivokti. Dar man kyla klausimas ar cia nemokejimas ar nenorejimas pagyti? kaip manai?
ParašėKatinas
#93658 o jei geri vaistus,siaip esi stabilus ir tik kartais (kaip snd ) uzeina isterija,tai reiskia dar sergi ar jau ne :bloga
nes siaip as kazkodel noriu sakyti,kad jau nebesergu,nes palyginti su tuo kaip jauciaus ,kai negeriau vaistu,tai man dabar viskas tiesiog nuostabu .
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#93661 Nemokėjimas.
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#93662 Negalėjimas, nesugebėjimas, whatever.
Parašė bevardo
#93664
Minerva rašė:o jei geri vaistus,siaip esi stabilus ir tik kartais (kaip snd ) uzeina isterija,tai reiskia dar sergi ar jau ne :bloga
nes siaip as kazkodel noriu sakyti,kad jau nebesergu,nes palyginti su tuo kaip jauciaus ,kai negeriau vaistu,tai man dabar viskas tiesiog nuostabu .


Na nepasakyiau, kad tu jau nesergi, jai vaistus vartoji :)), bet manau gyjimo procese esi, tik ydomu, ka tu skaitai isterija?
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#93665
Minerva rašė:o jei geri vaistus,siaip esi stabilus ir tik kartais (kaip snd ) uzeina isterija,tai reiskia dar sergi ar jau ne :bloga
nes siaip as kazkodel noriu sakyti,kad jau nebesergu,nes palyginti su tuo kaip jauciaus ,kai negeriau vaistu,tai man dabar viskas tiesiog nuostabu .

Tai kad pasveiksi viena diena nereiskia jog nebus sunkiu dienu. Ju bus ir labai daug, tik atsiradus menkai problemeliai nepulsi zudytis. Ar jau viskas baikta gali nuspresti tik MEDIKAI, o ne mes patys ar kiti ligoniai.
ParašėKatinas
#93666 manau,kad nemokejimas elgtis kitaip nei anksciau. is esmes visoms situacijoms taikome vis dar senaji elgesio modeli,nors reikia naujo.
Vartotojo avataras
Parašė linn
#93667 gyvenimo budo ir mastymo nekeitimas
Parašė bevardo
#93668
nulis rašė:Negalėjimas, nesugebėjimas, whatever.


o tau neteikia vilciu tas pasakymas tavo, kad cia yra tik nemokejimas? Nes manau zmogus, kuris nori ir deda pastangas ir pan. tikrai suras kelia y pasveikima. Tik nelabai supratau pasakyma, negalejimas ir nesugebejimas? Kodel manai, kad nesugebi ar negali?
Parašė bevardo
#93673
Minerva rašė:manau,kad nemokejimas elgtis kitaip nei anksciau. is esmes visoms situacijoms taikome vis dar senaji elgesio modeli,nors reikia naujo.


bet iseitis yra. Reikia tik pakeisti savo elgesi, o jai dar zinai, kaip? Tai belieka siekti savo tikslo. Aisku sunkiau jai nezinai.
Parašė bevardo
#93674
linn rašė:gyvenimo budo ir mastymo nekeitimas


o kodel tu jo nekeiti? ;)
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#93678 Kad ir ką daryčiau, vis tiek nematau prasmės ką nors daryti. Malonumo beveik visai nepatiriu jokio, kad ir kiek stengiuos. Viskas mano gyvenime yra pagrįsta savęs prievartavimu. Atsikelt, nusipraust, valgyt - prievarta, nes nenoriu to daryti. Ką dar kalbėti apie kokius kitokius veiksmus? Ar gali būti gyvenimas pagrįstas vien kančia? Pažiūriu į vyresnius už save ir sergančius daugiau už mane suvokiu, kad beprasmiška spardytis ir beviltiška save bandyti pakeisti. O tie, kuriem pasisekė save pakeisti, man dabar atrodo visiški debilai.
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#93682
nulis rašė:Kad ir ką daryčiau, vis tiek nematau prasmės ką nors daryti. Malonumo beveik visai nepatiriu jokio, kad ir kiek stengiuos. Viskas mano gyvenime yra pagrįsta savęs prievartavimu. Atsikelt, nusipraust, valgyt - prievarta, nes nenoriu to daryti. Ką dar kalbėti apie kokius kitokius veiksmus? Ar gali būti gyvenimas pagrįstas vien kančia? Pažiūriu į vyresnius už save ir sergančius daugiau už mane suvokiu, kad beprasmiška spardytis ir beviltiška save bandyti pakeisti. O tie, kuriem pasisekė save pakeisti, man dabar atrodo visiški debilai.

:D oi, jei tu pasikeistum tai butum nebe Nulis :)
Siaip tau nera kancia gerti alu, manau gerimas tau kancia buna tik is ryto jei pachmielas buna :)