Moderatorius: Katinas

Kiek laiko sergu depresija?

4
3%
3
2%
8
6%
32
26%
37
30%
12
10%
20
16%
8
6%
Parašė bevardo
#93687
nulis rašė:Kad ir ką daryčiau, vis tiek nematau prasmės ką nors daryti. Malonumo beveik visai nepatiriu jokio, kad ir kiek stengiuos. Viskas mano gyvenime yra pagrįsta savęs prievartavimu. Atsikelt, nusipraust, valgyt - prievarta, nes nenoriu to daryti. Ką dar kalbėti apie kokius kitokius veiksmus? Ar gali būti gyvenimas pagrįstas vien kančia? Pažiūriu į vyresnius už save ir sergančius daugiau už mane suvokiu, kad beprasmiška spardytis ir beviltiška save bandyti pakeisti. O tie, kuriem pasisekė save pakeisti, man dabar atrodo visiški debilai.


Hm... kadangi pats dabar sergu, tai kazko labai kisti negaliu ir netureciau, bet snekesiu, taip kaip atrodo siuo momentu.

o kazkada patirdavai seniau malonuma? ir toks pamastymas, zinau, kad yra dalis serganiuju biologina (tai kaip suprantu jie gimsta su ta beda, nezinau ar teisingai suprantu, pataisykite jai ne) o kita dalis butent del kazkokiu blogu veiksmu. Tai prie kurios puses priskirtum save? o siaip manau turetum paskirti gyvenima savo ligos gydymui, jai jau nusprendiai gyventi taip. Juk nieko neprarandi.
Parašė bevardo
#93689
Morpheus rašė:
nulis rašė:Kad ir ką daryčiau, vis tiek nematau prasmės ką nors daryti. Malonumo beveik visai nepatiriu jokio, kad ir kiek stengiuos. Viskas mano gyvenime yra pagrįsta savęs prievartavimu. Atsikelt, nusipraust, valgyt - prievarta, nes nenoriu to daryti. Ką dar kalbėti apie kokius kitokius veiksmus? Ar gali būti gyvenimas pagrįstas vien kančia? Pažiūriu į vyresnius už save ir sergančius daugiau už mane suvokiu, kad beprasmiška spardytis ir beviltiška save bandyti pakeisti. O tie, kuriem pasisekė save pakeisti, man dabar atrodo visiški debilai.

:D oi, jei tu pasikeistum tai butum nebe Nulis :)
Siaip tau nera kancia gerti alu, manau gerimas tau kancia buna tik is ryto jei pachmielas buna :)


Na nemanau, kad besaikis alaus gerimas yra delto, kad patiktu. Manau alus atbukina jausmus ir padaro siektiek bejausmiu, kur gali kazkiek atsikvepti nuo savo blogu jausmu.
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#93697 AI nieko aš nežinau. Nebuvo jokių blogų įvykių. Turiu viską, ko reikia žmogui, kad būtų laimingas. Šunį, darbą, butą, vyrą. Įvairiais gyvenimo momentais turėjau daugiau ar mažiau. Ir visada būdavo blogai.
Parašė bevardo
#93704
nulis rašė:AI nieko aš nežinau. Nebuvo jokių blogų įvykių. Turiu viską, ko reikia žmogui, kad būtų laimingas. Šunį, darbą, butą, vyrą. Įvairiais gyvenimo momentais turėjau daugiau ar mažiau. Ir visada būdavo blogai.


Bet kazko neturi, kad butum tokia, kokia nori buti? Kad jaustumeisi gerai. Kazka netaip darai, ar kazko nedarai?
Vartotojo avataras
Parašė linn
#93779
bevardo rašė:
linn rašė:gyvenimo budo ir mastymo nekeitimas


o kodel tu jo nekeiti? ;)


todel kad daznai tinginiauju ir viska atidelioju,o po to verkiu kad man bloga...o istikruju gal neturiu kantrybes ir uzsispyrimo tiek kad viska pradeciau daryti...
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#93783 o lyg ir pirmas rimtas pasisakymas sia tema. Saunuole Linn :)
Vartotojo avataras
Parašė linn
#93809
Morpheus rašė:o lyg ir pirmas rimtas pasisakymas sia tema. Saunuole Linn :)

gal ir rimtas...
Vartotojo avataras
Parašė linn
#93810 na vistiek aciu malonu buvo isgirsti kad as nors kazkur sauni=)
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#93820 Nes nesugebu susitvarkyti su savo gyvenimu. Isoriniu ir vidiniu. Nes esu nebrandi kaip asmenybe.

Morfejau, tu nepyk, bet esi labai kategoriskas. Ar manai, jog visuomet esi teisus? Cia tik klausimas.
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#93850
Medeja rašė:Nes nesugebu susitvarkyti su savo gyvenimu. Isoriniu ir vidiniu. Nes esu nebrandi kaip asmenybe.

Morfejau, tu nepyk, bet esi labai kategoriskas. Ar manai, jog visuomet esi teisus? Cia tik klausimas.

ne, manau jog galiu daug kur klysti. Bet kam cia grazbiliauti ir rasyti, oi kaip gaila, laip liudna, susiimkim, apsikabinkim ir panasiai, kai galima pasakyti tiesiai sviesiai, be jokiu nesamoniu. Per daug uzuojautos cia yra, reikia kad kas nors ir be verkslenimu drebreltu, nes kitaip pastebejau visi zodziai kaip zirniai i siena. Nori verkslenti ir dejuoti, yra tam skirtos temos. Atsiprasau moderatoriu uz oftopa.
Vartotojo avataras
Parašė mango
#94964
bevardo rašė:
nulis rašė: o siaip manau turetum paskirti gyvenima savo ligos gydymui, jai jau nusprendiai gyventi taip. Juk nieko neprarandi.

va, siems zodziams as tikrai pritariu :DD
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#94987 uzuojauta yra butinas dalykas.
tiesiog mudvieju zmogiskosios vertybes labai skiriasi. gali buti grieztas, ziaurus, nejautrus, bet tuo niekam nepadesi. o ar padeti yra tikslas?
Parašė Forgiven
#94991 Sergu, nes esu per silpna, per jautri, per daug smulkmeniska ir per daug galvojanti, per daug reikalauju is saves neatleidziu sau, jei suklystu, nepamirstu skausmingu akimirku.Ir dar daug visokiu "per daug". Zodziu, nepritaikyta siam gyvenimui ir nesusigyvenusi su savimi.
Paskutinį kartą redagavo Forgiven 2009 01 11, 16:24. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Parašė kukas
#94997 Sergu, nes taip susiklostė gyvenimo įvykiai ,kurių nebegaliu pakeisti ir gyvenu tokiomis sąlygomis, kad tai sukelia man šią ligą. Kol kas nieko negaliu pakeisti, bet labai tikiuosi, kad kada nors mano gyvenimas pasikeis. Esu per daug jautri ir per daug į viską besigilinanti, bet kitaip nemoku gyventi.
Vartotojo avataras
Parašė <Darkness>
#95679 Vat čia tai filosofinis klausimas ar sergu depresija? Aš net pats sau atsakyti negaliu.Nors pakankamai žinių turiu apie depresija tiek imant nuo sezoninės ir rimtos ligos nuo silpnos iki sunkiausios.Nesu gydytojas,o gydytojas ir diagnozuoja liga. Iš esmės jei gilinantis į pačia tą depresija,tai lyg manyje jis tūnotų.Tik dabar niekaip neatsimenu iš skaitymo apie depresija.Kaip ten kas ką sakė,bet maždaug yra tas,kad pats žmogus negali išsigydyti be pagalbos.Jinai yra būtina.Mano yra problema,kad aš gydyma mečiau.Ir to priežastis ėjau į privačia,mokėjau daug pinigų.Ir niekam apie tai nesakiau,nors mano mama ir pastebėjo antidepresantus. Teko keistai aiškintis.Nuo to situacija negerėjo.Tai vat,dėl daug kainuojančių paslaugų ir vaistų negalėjau tęsti.Ir dabar net negaliu nueiti pas specialistus.

O kodėl sergu vis dar.Nors tikrai ir manau,kad sergu.Nors būna ir pagerėjimų.Todėl,kad esu vienišas žmogus,prasti santykiai su tėvais.Pinigų nebeturiu,darbo nerasi - ekonominė krizė.Negaliu leisti atitrūkti kažkur,leist gerą laiką kaip kažkada.Jaučiuosi įkalintas. O man jau ir protas važiuoja.Reikia saugotis,kad nenuvažiuotų.Nes pasekmės gali būt rimtos.